Geriausių architektūros studentų mūza – Niujorkas
Parodos-konkurso "Geriausi architektūros studentų baigiamieji darbai 2011" laurai atiteko VGTU absolventams: geriausiu magistro darbu išrinktas J.Porvaneckaitės-Dagelienės sukurtas “Skausmo miestas-skaistykla”, geriausiu bakalauro darbu – D.Griniaus projektas “Kino centras Niujorke”.
Kasmet Lietuvos Architektų sąjungos organizuojmo renginio “Geriausi architektūros studentų darbai” metu išrenkami geriausi praėjusių metų bakalauro ir magistro baigiamieji darbai. Parodos-konkurso tikslas – suteikti būsimiems architektams galimybę pademonstruoti savo kūrybines idėjas, sulaukti įvertinimo iš platesnio, ne tik akademinio, profesionalų rato. Renginyje dalyvauja visos 4 architektus ruošiančios aukštosios mokyklos Lietuvoje: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus dailės akademijai priklausantis Kauno dailės institutas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Taigi parodoje atsispindi ir visų mokyklų mokymo rezultatai ir kokybė, bendras architektūros mokymo Lietuvoje lygis.
2011 m. architektūros studijas baigė:
VDA: 5 magistrai, 45 bakalaurai
VDA KDF: 3 magistrai, 16 bakalaurų
KTU: 21 magistrų, 40 bakalaurų
VGTU architektūros katedra: 23 magistrai, 32 bakalaurai
VGTU urbanistikos katedra: 20 magistrų, 47 bakalaurai
Bendras skaičius: 72 magistrai + 180 bakalaurų = 252 diplomuoti būsimi architektai
(Nuomonė apie rengiamų studentų skaičių V. Dičiaus straipsnyje)
Baigiamuosius studentų darbus vertina komisija, sudaryta iš profesionalių architektų, nedėstančių Lietuvos aukštosiose architektūros mokyklose. Šiemet studentiškus darbus vertino architektai Ramūnas Raslavičius (Kaunas), Arūnas Liola (Vilnius, studija „Arches“), Marekas Mickevičius (Vilnius, studija „A01“) ir, pagal tradiciją, pernai metų geriausio magistro darbo autorius Ivane Ksnelashvili.
Į parodą ir katalogą (PDF) buvo atrinkti 22 studentų darbai, kuriuos komisija pagal nustatytas kvotas išrinko iš visų projektų, įvertintų 9-10 balų. Vertinimo kriterijai: konceptualumas, originalumas; aiški architektūrinė-urbanistinė idėja; estetinis darbo pateikimas.
GERIAUSIU MAGISTRO DARBU išrinktas VGTU magistrantės Jovilės Porvaneckaitės-Dagelienės projektas „Skausmo miestas – skaistykla“. Stipri koncepcija, aiškiai išreikšta emocija, anot komisijos, paremta gilia temos analize. Projektas inovatyvus tema, jos interpretacija, funkcine struktūra ir architektūrine kalba, iki detalių apgavotuose sprendiniuose matyti didžiulė darbui skirta energija.
Komisijos nuomone, projekto sprendiniai provokuojamai neigia istoriškai susiklosčiusį Niujorko centro urbanistinės struktūros sprendimą – išsaugoti Centrinį parką be pastatų. Kita vertus, būtent dėl savo statuso ši vieta motyvuotai pasirinkta manifesto pobūdžio darbui, nepretenduojančiam į realizavimą. Toks požiūris, pastebėjo komisija, nesutampa su VGTU propaguojamomis, kituose darbuose atsispindinčiomis, kryptimis, tačiau tvirti projekto argumentai įtikina, jog tai nėra savitikslis protestas, o maksimalus pasirinktos temos, problemos nagrinėjimas architektūrinėmis priemonėmis.
Jovilė Porvaneckaitės-Dagelienė (VGTU) „Skausmo miestas – skaistykla“.
Skausmo miestas – Skaistykla – tyrimas, kuriantis architektūrinį procesą. Projekte siūloma atskira megastruktūra, tarpinis miestas III, IV stadijos onkologiniams, AIDS pacientams, negalintiems gyventi be skausmą malšinančių medikamentų. Eksperimento tikslas – parengti naujos funkcinės sistemos eksperimentinį projektą, sukurti traukos vietą nepagydomiems ligoniams, neatitraukiant jų nuo miesto socialinės ir fizinės struktūros.
Įprastinėje rekreacinėje gamtos oazėje kuriamas probleminės funkcijos objektas, palaipsniui priverčiantis įprastines parko lankytojų srautų sroves priimti naujo objekto tikslinius lankytojus – paprastai iš intensyvaus gyvenimo eliminuojamus sergančius ir sveikstančius pacientus. Siūlomu eksperimentiniu pastato modeliu iššaukiama diskusija ir aplinkos reakcija į sergantį žmogų, kuris šiame projekte yra pirmiausia protestuojantis individas, suvokiantis savo vietą visuomeninėje grandinėje ir siekiantis ja reorganizuoti. Projektas sukurtas kaip procesas – ne architektūrinis įvykis. Manhatano Centrinio parko erdvei šiuo projektu suteikiama nauja papildoma funkcija – parkas tampa protesto erdve.
Pagyrų pelnė ir Gintarės Motuzaitės (VDA KDI) bei Astos Šivokaitės (VGTU) projektai. G.Motuzaitės darbas „Kairysis Nemuno krantas – Kauno miesto urbanistinės struktūros dalis“, komisijos nuomone, inovatyvumu nepribloškė, tačiau yra itin profesionalus, sukurtas atsižvelgiant į urbanistinį ir gamtinį kontekstą, išsaugant ir sumaniai panaudojant esamas vertybes. Pasak jų, realiai įgyvendinti projekto sprendiniai praturtintų kairio Nemuno kranto terasą įvairialype programa, kokybiška architektūra ir išplėstų Kauno miesto centrą į kitą krantą. Beje, komisija pastebėjo, jog projektai, pateikiami be maketų, yra sunkiau suvokiami.
Gintarė Motuzaitė (VDA KDF) „Kairysis Nemuno krantas – Kauno miesto urbanistinės struktūros dalis.
Žemoji Freda – artimiausia Kauno miesto centro plėtros zona, tačiau funkcionuoja nepilnavertiškai. Iškeliama kairiojo ir dešiniojo Nemuno krantų sujungimo ir upės integravimo į miesto urbanistinę struktūrą problema.
Urbanistinė idėja: Vienintelės teritorijoje H. ir O.Minkovskių gatvės ašis papildoma skersiniais ryšiais su upe. Pramoninė funkcija keičiama į gyvenamąją ir mišrią. Gatvė ties malūno sandėliais nuleidžiama po žeme. Formuojama upės įlanka su valčių prieplauka, suformuojamas teritorijos branduolys su jaukia žaliąja poilsio oaze kurią supa restauruoti pramoniniai ir šiuolaikinės architektūros objektai. Kūrybinių industrijų projektai užtikrinantų šios vietos patrauklumą.
Architektūrinė idėja: Stačiakampės formos sandėlių ritmiškas išsidėstymas erdvėje formuoja charakteringą šios teritorijos urbanistinį užstatymą. Teritorijos pagrindinė jungtis – ekspozicijų aikštės ašis, jos tąsoje projektuojamas „Judesio išraiškos centras“ , kylantis iš vandens. Ekspresyvios struktūros statinys dominuoja aplinkoje, bet neneigia jos, o tampa istorinės pramoninės architektūros teritorijos komponente.
A.Šivokaitė darbe „Lietuvių bendruomenės namai Londone“, komisijos nuomone, taikliai, motyvuotai pasirinko konteinerį, kaip architektūrinį elementą, emigranto gyvenimo būdui atspindėti. Plūduriuojančiame kvartale įkūnyti laikinumas, mobilumas, tam tikra socialinė, kultūrinė, atskirtis nuo miesto, spartietiška gyvenamosios erdvės kokybė.
Asta Šivokaitė (VGTU) „Lietuvių bendruomenės namai Londone“.
Lietuvių bendruomenės
namai Londone ant vandens skirti lietuvių emigrantams bendrauti, socialinei paramai teikti,
visuomenei informuoti ir šviesti atsižvelgiant į jų specifinius poreikius.
Pasirinkta tema architektūroje neišnagrinėta, apima socialines emigracijos,
integracijos, edukacijos problemas bei apjungia alternatyvius statybos metodus:
statybos ant vandens, modulinių ir mobiliųjų statinių ypatumus. Emigranto „šaknys“ lieka
jo gimtojoje šalyje. Projektuojamas pastatas taip pat „neįleidžia savo šaknų“
svetimoje žemėje – būtent dėl to pasirinkta statyba ant pontonų. Emigrantas neturi pastovios gyvenamosios
vietos – keliauja ten, kur palankesnės sąlygos jo gyvenimui. Bendruomenės
centras turi „keliauti“ kartu su subjektu. Siekiant šio tikslo projektuojami
moduliniai pastatai, kurie gali būti lengvai surenkami ir transportuojami į
kitą šalį, o esant poreikiui jų dalys gali būti pakeistos ar papildytos
neįtakojant likusios sistemos.
Komisija įvertino ir kruopščia, gilia analize, daugialypius, strateginius miesto plėtros aspektus nagrinėjusius, profesionaliu lygiu išsiskyrusius urbanistinius darbus: Pauliaus Jonio darbą „Dainių gyvenamojo rajono Šiauliuose modernizacija ir plėtra“ ir Vikos Pranaitytės „Panevėžio centro pietinės dalies vystymo urbanistinė koncepcija“ (VGTU).
Paulius Jonys (VGTU) „Dainių gyvenamojo rajono Šiauliuose modernizacija ir plėtra.
Darbe nagrinėjama miegamųjų gyvenamųjų rajonų problematika ir modernizacijos metodika. Pagrindinės sprendžiamos problemos yra socialiniai gyventojų santykiai, teritorijos funkcinė struktūra, vietos tapatybės nebuvimas, erdvės ir užstatymo monotoniškumas. Detaliau nagrinėjamas Šiauliuose esantis Dainių gyvenamasis rajonas, siūlomi modernizacijos, atgaivinimo ir plėtros sprendiniai. Tai – funkcinė teritorijos integracija, kultūrinių ir visuomeninių objektų kūrimas, gyvenamojo elemento suformavimas (kaimynijos ir kvartalai), erdvės koncentracija, įvairios architektūros ir akcentų prisotinimas.
Metodai yra pateikiami rajono struktūros elementų modernizacijos programa. Joje suformuluojami universalūs sprendiniai tinkantys ir kitiems analogiškiems gyvenamiesiems rajonams. Remiantis šia strategija galima ženkliai padidinti vietos reikšmę ir vertę, pagerinti gyvenimo sąlygas bei sukurti vietos kultūra ir identitetą.
Vika Pranaitytė (VGTU) „Panevėžio centro pietinės dalies vystymo urbanistinė koncepcija.
Nagrinėjamas Panevėžys, kaip poindustrinis miestas su savom stigmom ir reprodukcijos galimybėm. Tikslas – sukoncentruoti miestą į save, išnaudoti vidinį transformacijos potencialą, atgaivinti centrinę miesto dalį ir taip atstatyti miesto identitetą. Miestui plėtoti numatoma strategija – hierarchinis spindulinis centro mazgų žiedas. Visa centrinės dalies teritorija pagal būdingas savybes išskirstoma į 10 charakteringų zonų, kiekvienoje jų numatomas prioritetinis transformacijos mazgas – lokalus centras, kuris veiks kaip katalizatorius tolimesniam vietos įsisavinimui. Akcentuojamos būdingos miesto vertės [jų visuma kurs Panevėžio saviidentifikacijos simbolius].
Darbe detalizuojama pietinė centro dalis, nutįsusi tarptautine Via baltica atkarpa per miestą. Tai pats svarbiausias reprezentacinis koridorius, kuris šiuo metu neatitinka statuso, neformuoja laipsniškai kintančio įtraukimo į miestą. Čia kuriamas naujas aptarnavimo mazgas – taip skatinant teritorinę cirkuliaciją ir toliau nuo centrinio branduolio nutolusių teritorijų integraciją. Cirkuliacija siekiama formuojant 3 skirtingo pobūdžio įtraukimus, 3 miesto veidus, 3 skirtingus įdomius miesto gyvenimus – kultūrinę, žaliąją, komercinę ašis.
GERIAUSIU BAKALAURO DARBU komisija vienbalsiai išrinko Donato Griniaus projektą „Kino centras Niujorke“ (VGTU), parengtą pagal realiai skelbto konkurso sąlygas. Komisijai imponavo labai aiškiai, nedaugžodžiaujant, suformuota ir perteikta koncepcija, įsimintina architektūrinė išraiška, tampriai susieta su funkcine pastato schema. Šviežias, drąsus darbas savo energija tinkamai papildytų Manheteno išklotinę.
Donatas Grinius (VGTU) Kino centras Niujorke.
Sklypas. Vanduo panaudojamas sklypo formavime. Naktį jis tampa lauko kino teatru paplūdymyje – bendra upės pakrantės parko dalimi, kurioje sukuriama erdvė žiūrėti kiną kitaip.
Programa. Interjero programa padalinta į tris dalis – vertikalią įėjimo/holo erdvę, vertikalią kino salių ir laukiamųjų struktūrą ir vartikalią išėjimo erdvę. Lauko kino fasadas – tai monumentali ir minimalistiška forma, pabrėžianti savo tipologiją. Upės fasadas yra permatomas, kad kino salės būtų matomos iš Manhatano.
Kino salės. Visos salės atsuktos į Manhataną, o jų ekranai atsidaro pasisukdami pagal horizontalią ašį. Lankytojai gali mėgautis Niujorko dangoraižių panorama prieš prasidedant filmui, o fasadas, matomas iš Manhatano tampa kinetišku, ekranams atsidarinėjant ir užsidarinėjant.
Bakalauro darbo privalumai – kūrybinės laisvės nevaržymas, lengva ranka, o kartu profesionalumas išskirti ir kituose darbuose. Komisija pastebėjo šmaikštų, konceptualų konkursui rengtą ekologiško dangoraižio-vertikalaus daržovių parko Niujorke projektą (Martynas Leščišinas, Šarūnas Nekrošius, VDA KDF), taip pat subtilius, šiltus V.Vaičiulio („Gargždų sporto centras „Olimpinis miestelis“, VGTU), Norberto Tukaj („Teritorijos tarp Vilnelės upės ir Polocko gatvės rekonstrukcijos detalusis planas“, VGTU) darbus.
Vaidotas Vaičiulis (VGTU) „Gargždų sporto centras „Olimpinis miestelis.
Taisyklingas stačiakampio formos stiklinis tūris gaubia sporto miestelio namukus: imtynių, gimnastikos, futbolo, baseino ir kitus sektorius. Pastato plane stengtasi namukus dėlioti kuo laisviau, kad pastato viduje dominuotų natūralus judėjimas. Sporto namukus juosia olimpinis žiedas – 3 m nuo grindų lygio pakilęs bėgimo takas. Jis naudojamas ne tik sportinei veiklai, bet taip pat atlieka apsauginę funkciją nuo insoliacijos. Skirtingos pastato erdvės glaudžiai susietos ir papildo viena kitą. Pastate dominuoja futbolo aikštelė, kuri įgilinta 4 metrais. Joje vyksta ne tik futbolo rungtynes, treniruotes, bet ir nedideli koncertai, miesto renginiai. Projektas buvo pristatytas Gargždų miesto savivaldybės nariams ir vietos bendruomenei.
Norbertas Tukaj (VGTU) „Teritorijos tarp Vilnelės upės ir Polocko gatvės rekonstrukcijos detalusis planas.
Esama situacija: Gamtinė ir antropogeninė aplinka Vilniaus senamiesčio kontekste tarp 71-ojo ir 97A kvartalų bei Vilnelės upės nesudaro visumos, o aiškiai atsiskiria tarpusavyje viena kitą ignoruodamos.
Prioritetas: Upės, miesto ir jame gyvenančių žmonių tarpusavio santykis pagrįstas viešųjų erdvių, stiprinančių sociumą, sistema, kokybe ir įvairove.
Sistema: Gamtinės Vilnelės upės, jungiančios Vilniaus miesto parkus, ir miesto pesčiųjų ir dviračių takų, apimančių gyvenamuosius rajonus, sistemos mazgas yra viešoji erdvė, papildyta visuomeninės ir komercinės paskirties funkcijomis, būdingomis miesto senamiesčiui.
Kokybė ir įvairovė: Vilnelės upės krantinės viešojoje erdvėje kuriami skirtingų tipų krantinės erdvių scenarijai, susijungiantys formuojamo užstatymo išraiška ir paskirtimi. Pabrėžiamas kiekvienos erdvės identitetas.
Martynas Leščišinas, Šarūnas Nekrošius (VDA KDF). Dangoraižis Niujorke.
Dangoraižis projektuojamas Grynviče, pietvakarinėje Manheteno dalyje, Niujorke. Tai viena iš judriausių Niujorko teritorijų. Pagrindinė projekto idėja – daržovių parkas. Tai viešoji vieta, kuri užsibaigia šiltnamiu-dangoraižiu. Kiekvienas gali ateiti čia atsipalaiduoti, priartėti prie gamtos. Daržovių parkas pratęsia Battery parką ir uždengia Bruklino tunelį sklype, taip apjungdamas gretimas teritorijas. Daržovės auginamos išilgai per visą dangoraižį. Mūsų projektuojamas parkas ir dangoraižis turi dvi puses – ekologinė ir inžinerinė. Ekologinė dalis, tai žalioji zona, vieta auginti daržovėms, o inžinerinė dalis talpina inžinerines sistemas ir energijos generatorius, kurie gamina energija visoms reikmėms ir gali dalintis energija su gretimai esančiais pastatais. Pagrindinis energijos šaltinis – vėjas. Energijai pagaminti naudojame vejo turbinas. Tunelyje automobiliai padeda gaminti energija, sukurdami vėjo srautus. Dangoraižis išskirtinis savo struktūra. Mikroklimatas po stikliniu fasadu padeda sutaupyti šiluminę energija.
Vakar Energetikos ir technikos muziejuje (Rinktinės g. 2, Vilnius) atidaryta Geriausių architektūros studentų baigiamųjų darbų paroda veiks iki sausio 18 d.
Geriausių architektūros studentų baigiamųjų darbų parodos 2011 katalogas (pdf)
Tekstas: Rūta Leitanaitė
