Gerėjimo ženklai (12)

GERĖJIMO  ŽENKLAI

Antai moteris savo kūną pardavinėja.
-Keturiasdešimt litų.
-O kiek sveriat?
-Aštuoniasdešimt.
Paskaičiavęs linkteliu:man tinka.
Viso labo 50 centų už gyvo svorio kg.
O juk pasūdžius užteks iki rudens.
(Juozapas. Apreiškimai, pagal J. Erlicką)

Viena iš opiausių mūsų profesijos problemų – neadekvati architekto padėtis projektavimo procese ir visuomenėje. Architekto, kaip specialisto, vaidmuo mūsų šalies urbanistikos ir architektūros plėtroje - minimalus.
Valstybės tarnautojai, atsakingi už architektūrą miestų ir rajonų savivaldybėse, turėtų būti vyriausieji architektai, tačiau jų vykdomos pareigos dažnai neturi nieko bendro su architektūra. Jie privalo vykdyti mero ar savivaldybės tarybos sprendimus, o jų pačių, kaip specialistų, nuomonė niekam nerūpi.

Panaši ir projektuojančių architektų situacija. Dauguma architektų pragmatikų klusniai vykdo užsakovo reikalavimus, profesionaliai kaip amatininkai atlieka užsakymą prisilaikydami detalaus plano reikalavimų. Mažesnė architektų dalis – idealistai, tikintys, kad architektūra ne tik amatas, tačiau tai įrodyti užsakovui reikia daug pastangų.

Yra ir vadinamasis „architektūrinis elitas“, sugebantis dėl užsakovo ypatingų norų „apeiti“ įstatymus, reglamentus, projektavimo sąlygas, bendruosius planus, „pramušti“ projektą ar sudaryti galimybę užsakovui pradėti nelegalią statybą.Tokioje aplinkoje ir vyksta „subalansuota“ urbanistinė plėtra. LAR ir LAS metai iš metų atakuoja LR Aplinkos ministeriją, LR Seimą del architekto profesinių teisių apribojimo, tačiau padėtis tik blogėja.

Štai ir dabar LR Aplinkos ministerija tobulindama savo vadovavimą statybos techninės veiklos pagrindinėse srityse (tarp kurių, jų nuomone, yra ir architektūra), inicijavo Statybos įstatymo straipsnių pakeitimus, žinoma, nepamiršdama ir architektų. Kai kurie iš jų -  tiek nauji, o kai kurie ir seni, stebina savo originalumu.

LR Statybos įstatymas 1996 m. kovo mėn. 19 d. Nr. 1, aktuali įstatymo redakcija nuo 2010.m. spalio 1     
2 straipsnis. Pagrindinės  šio Įstatymo sąvokos
1. Statinio architektūra – statinio, kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio elementų tarpusavio santykis.
2.  Statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas

Čia ir prasideda visi nesusipratimai. Aplinkos ministerijos funkcionierių o taip pat jiems patarinėjančių statybos verslo bosų nuomone 1.Statinio architektūros projekte tėra  5 procentai, todėl įstatymas praktiškai skirtas 2. Statiniui, t.y. statybos techninei veiklai, statinio projekto realizavimui, nors 1 skirsnyje. Bendrosios nuostatos, rašoma, kad
81. Architekto veikla – veikla, kuri vykdoma turint architekto profesinę kvalifikaciją.   
83. Statybos inžinieriaus veikla – veikla, kuri vykdoma turint statybos inžinieriaus kvalifikaciją. 

14 straipsnis. Teisė būti statinio projektuotoju. Statinio projektuotojo pareigos ir teisės
1. Būti statinio projektuotoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo;
     2) Lietuvos Respublikoje įsteigta statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų institucija;
     3) užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija (tarp jų – statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų institucija), kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti projektavimu, pateikę šią teisę patvirtinančius dokumentus, kurie Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažįstami 1961 m. spalio 5 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo pagrindu, o valstybėse, kurios šios Konvencijos nėra pasirašiusios, – kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių sutarčių pagrindu.
     4) architektas ar statybos inžinierius
    2. Rengti ypatingų statinių projektus turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos šios veiklos atestatą…
Palikta nekeista šio straipsnio 1 dalis, 2-oje dalyje – rengti ypatingų statinių projektus turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1, 2, ir 3 punktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos šios veiklos atestatą.
Deja, 4 punkto čia nėra, reiškia – architektas šios teisės neturi, teisę būti statinio projektuotoju turi tik juridiniai asmenys, nors 2 str. 81. Architekto veikla – veikla, kuri vykdoma turint architekto profesinę kvalifikaciją.

5 straipsnis. Esminiai statinio architektūros reikalavimai
5) neprieštarautų statinio inžinerinių sistemų ir technologinių  inžinerinių sistemų reikalavimams.

Kas svarbiau: ar statinio planinis – erdvinis sprendimas,ar statinio inžinerinės sistemos?

21 straipsnis. Statinio projekto architektūriniai sprendiniai. Statinio architektas
      1. Visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik dėl tų statinių priežiūros (inžineriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), be kitų nustatytų projekto dalių, yra privaloma projekto  architektūrinė dalis.
      2. Statinio architektas, jeigu jis atitinka šio Įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, yra statinio projekto architektūrinės dalies vadovas, kartu gali būti statinio projekto vadovas.
Ankstesnė redakcija: Architektas – projekto autorius kartu yra ir projekto vadovas,dabar galės būti, o galės ir nebūti, jei juo bus statybos inžinierius.

Šiuo metu jau laukia eilės naujas pakeitimas:
10 str. 9 dalyje po žodžio “nesudėtingo” įrašyti žodžius “ir neypatingojo”, vietoj žodžio “asmenys” įrašyti žodžius “architektai ir statybos inžinieriai”ir šią dalį išdėstyti taip:
“9. Vadovauti nesudėtingo ir neypatingo statinio projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę neatestuoti asmenys architektai ir statybos inžinieriai. Jų kvalifikacinius reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Be komentarų, žiūr. 21 str. 3 punktą Ypatingas statinys:
3.Ypatingas statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

Dar galima pridėti, kad sandėlis, kurio anga tarp atramų 12 m. ypatingas, o sakykim  25 vietų vaikų darželis – neypatingas ir tt.

Numatomas 10 str. 9 dalies pakeitimas vienareikšmiškai įteisina „chaltūrą“.

Architektų veiklą, darbo santykius reguliuoja LR reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas, ES direktyva 2005/36/EC, LR paslaugų, LR autorinių ir gretutinių teisių įstatymai, kuriems eilė Statybos įstatymo straipsnių, liečiančių architektų profesinę veiklą  prieštarauja. 

Praktika rodo, kad Aplinkos ministerija nepajėgi vadovauti urbanistinei – architektūrinei veiklai, jos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentas nušalintas ar neįgalus spręsti aktualiausias problemas, Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba jau kelis metus „laikinai neprieinama“, Šias problemas „sprendžia“ prie Statybos ir būsto departamento susibūrusi grupė statybos verslo atstovų, AM neseniai įkurta Teritorijų planavimo, statybos ir miestų darnios plėtros klausimams spręsti taryba pirmame savo posėdyje 2010 m. balandžio 13 d. sprendė projektavimo įmonių atestavimo klausimą, antrame -  privalomą atestuoto projekto vadovo pareigybę. Antrame posėdyje, matydami kad sprendimai priimami balsavimo keliu, o tarybos sudėtyje iš 19 narių 3 architektai, LAS ir LAR atstovai, dideliam likusių narių džiaugsmui, savo narystę nutraukė nenorėdami prisiimti atsakomybę už priimtus sprendimus (2 prieš visus likusius). 

Deja, per 20 Nepriklausomybės metų nesukurtos prielaidos bei sisteminė įstatyminė bazė darniai urbanistinei plėtrai, nesugebėta suformuluoti architektūros ir urbanistikos prioritetų, nesubalansuoti privatūs ir visuomeniniai interesai – ir toliau LR Seimui svarstyti teikiami Statybos ir kitų įstatymų pakeitimai, kurių tikslas – palaipsniui atimti galimybę architektūros profesionalams vykdyti savo pareigą – kurti kokybišką šalies bendruomenės aplinką. Kyla klasimas - ar Aplinkos ministerija gali vadovauti šiai sričiai? Ar pačiai ministerijai gali vadovauti statybos verslo atstovai, technologai statybos inžinieriai? Galbūt statybos, kaip vienos iš pramonės šakų, vieta - Ūkio ministerijoje, nes dabar statybos su aplinka, ypač saugomose teritorijose, pajūryje dažnai santykiauja iškreiptu būdu.

Statybų bumo metu statybos sudarė 7 proc. BVP ir apie 19 proc. darbo rinkos. Investicijos būtinos ir svarbios šalies ekonominei raidai. Jos prasidėjo, kai dar nebuvo parengti naujos kartos teritorijų planavimo dokumentai kuriuose būtų deramai atsižvelgta į daugialypį plėtros poveikį visuomenės interesams, gamtinei, urbanistinei, ekonominei, socialinei ir istorinei aplinkai. Tuo pasinaudojo verslininkai, kurių pagrindinis tikslas – pelnas. Deja, prieš tai šią sritį kuravusios institucijos, o šiuo metu - Aplinkos ministerija, pasidavė spaudimui, pamiršo sudėtingas, kompleksiškas teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros problemas, jas spręsdama siaurai, žinybiškai, įgnoruodama plačią erdvinę – funkcinę kompetenciją turinčius profesionalus – architektus pakeisdama technologais – statybos inžinieriais.

Architektai, gindami architektūrą, o tuo pačiu ir viešąjį interesą, statybų verslo bosams tampa trukdžiais. Pastaruoju metu jie išstumiami iš rinkos, o jų vietą užima statybos inžinieriai, nes svarbiausias asmuo projektavimo versle dabar yra projekto vadovas, o ne projekto autorius – architektas ar už inžinerinę dalį atsakingas atestuotas specialistas. Statybos inžinieriai atestuojami ne tik projekto vadovais, bet jiems suteikiamas teritorijų planavimo, specialaus ir detalaus plano specialisto atestatas. Yra buvusi daugybė atvejų, kai detalųjį ar specialųjį planą rengė statybos inžinierius – konstruktorius, elektrikas ar net gaisrininkas, o juk juose nustatomi būsimojo objekto pagrindiniai parametrai, pagal juos parengiamos projektavimo sąlygos. Jei statybos vadovai statyboje būtini, nes jie realizuoja PROJEKTĄ, tai taikyti statybos darbų organizavimo ir vykdymo metodiką architekto veiklai nelogiška. Architektas generuoja idėją ir pats pasirenka fizinius ar juridinius asmenis, tame tarpe ir vadybininką, jei jis reikalingas, jos realizacijai projekto pavidalu, ir tik jis atsako už rezultatus.

Lietuvos architektų sąjunga ir Lietuvos architektų rūmai kelis metus įrodinėja, Seimo aplinkos apsaugos komitetui ir Aplinkos ministerijai, kad jos vykdomas projektavimo įmonių atestavimas siekia vieno tikslo – išstumti iš projektavimo rinkos smulkiąsias, vidutines projektavimo įmones, individualiai dirbančius architektus iškeliant jiems formalius kriterijus ir reikalavimus, tuo pačiu stambioms firmoms, praktiškai pirmoje eilėje Lietuvos projektavimo įmonių asociacijai, jungiančiai 23 įmones, suteikiant išimtines sąlygas, nežiūrint, kad architektų projektavimo įmonių atestacija prieštarauja LR paslaugų, LR reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymams, ES direktyvai 2005/36/EC. Tai pripažino ir Konkurencijos taryba bei Verslo aplinkos gerinimo komisijos konkurencinės teisės ir reguliavimo tobulinimo darbo grupė.

Vilniaus Gedimino technikos universitete, nepaisant to, kad jau nuo universiteto (tuo metu Vilniaus inžinerinio statybos instituto) įkūrimo, veikia Architektūros fakultetas, 2000 m. Statybos fakultete buvo sukurta architektūrinės inžinerijos katedra, kurios studentams prižadėta, kad baigus studijas jie bus atestuojami architektais, nors jų diplomuose įrašyta „statybos inžinierius“.Jau ne kartą minėti dokumentai nusako kokius specialistus LAR turi teisę atestuoti. Deja, studentai ir toliau suvedžiojami, leidžiamos mokesčių mokėtojų lėšos, nors tokios studijų programos nėra Aukštojo mokslo studijų registre, ji neakredituota Švietimo ir mokslo ministerijoje. Nežiūrint to, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga statybos inžinierius atestuoja ypatingų statinių projektų vadovais, teritorijų planavimo, specialaus ir detalaus plano specialistais. Belieka džiaugtis, kad jiems nepavyko įtikinti Švietimo ir mokslo min. architektūrą permesti į technologijos mokslus.

Nenustatytas architektų poreikis šalyje, kur iš virš 3500 diplomuotų architektų, atestuota apie1500, taigi keturios architektūros mokyklos kasmet išleidžiančios iki 200 absolventų aiškiai viršija rinkos poreikį, to pasėkoje vyksta projektavimo kainų dempingas, krinta kokybė, dalis architektų priversti  ieškoti darbo užsienyje.

Norint suprasti architektūrą, reikia žvelgti į ją ne kaip į pragmatinę funkciją ar estetinį faktą, o kaip į metafizinį reiškinį, glaudžiai susijusį su politiniu žmogaus būties matmeniu. (Mantas Adomėnas)

Didelį poveikį architektūros kokybei daro ribotas visuomenės ir užsakovų architektūrinės urbanistinės ir istorinės aplinkos suvokimas. Kadangi architektūra apima itin plačius visuomenės interesus, būtų tikslinga ir naudinga geresnį architektūros supratimą diegti visuose visuomenės sluoksniuose, visuose jos švietimo lygiuose, įvairaus amžiaus žmonėms, ypač vaikams ir jaunimui jau nekalbant apie valdininkus ir... projektų vadovus.

Labai trūksta profesionalios objektyvios kritikos, atviros diskusijos su visuomene kuriai iš esmės ir skirta mūsų veikla. Nuolatinė trintis tarp teritorijų planavimą ir architektūrą, paveldosaugą ir saugomas teritorijas kuruojančių institucijų nieko gero bendram reikalui nedavė. Rezultatai rodo, kas tuo naudojasi – kai daug auklių, vaikas be galvos.

 Šiandieną esame priversti konstatuoti, kad padėtis Lietuvos architektūros, urbanistikos bei paveldosaugos ir aplinkosaugos procesuose yra komplikuota ir neefektyvi. Prioritetų painiava, reguliavimo bei administravimo sistemos biurokratiškumas, nenuoseklumas ir skaidrumo bei proceso dalyvių atsakomybės stoka nesudaro prielaidų darnios aplinkos ir vietos identiteto sukūrimui valstybėje bei kokybiškam viešojo intereso tenkinimui.   (Iš LAR 1 suvažiavimo rezoliucijos)

Aukštos kokybės aplinka yra ne prabanga, bet esminis civilizuotos visuomenės bruožas.. Urbanistika, architektūra, tame tarpe ir nekilnojamas kultūros paveldas, saugomos teritorijos, yra vienas organizmas, papildantis vienas kitą nuolatinėje kaitoje ir amžinai gyvas mūsų istorijos ir kultūrinės veiklos liudininkas, atspindintis socialinę, ekonominę, mokslinę – techninę ir politinę ideologinę žmonių bendruomenės raidą. Šio proceso administravimas turi būti sutelktas vienose rankose, valstybės reguliuojamas tiek, kiek tai susiję su valstybės ir visuomenės interesais.

 

Įtarimai
Beldžiuos į Seimo vartus.
- Ar čia priimami įstatymai? Atnešiau keletą...
Duoda kailin ir išmeta lauk.
O juk tikrai žinau: čia!
Bet ko gero, tik iš savų ir tik saviems...
(J. Erlickas, Apreiškimai)

Vytautas  Dičius