Vilniaus senamiestyje, Bokšto gatvėje, priešais šv. Augustino bažnyčią
esantis tuščias vidinis kiemas turėtų vėl virsti kvartalu. Pagal
architekto M.Švažo parengtą atstatymo galimybių studiją, čia iškiltų
pastatas, koks buvo pastatytas XVII a.
Atlikus archeologinius kasinėjimus paaiškėjo, jog teritorijoje statybos
būta jau XIV a., tačiau gausiausias sluoksnis – XVII a., kuomet pastatas
priklausė jėzuitams. XVIII a. jis atiteko Vilniaus universitetui ir
buvo naudojamas studentų apgyvendinimui, o uždarius universitetą, XIX a.
čia įsikūrė bajorų institutas.
Galiausiai 1944 m. namą, kuris buvo naudojamas kaip vokiečių karinės
žvalgybos štabas, padegė Rusijos kariuomenė. 1947 m., teritorijoje
rausiant slėptuvę, didelė dalis pamatų buvo nuniokota. Istorinis
sluoksnis laikui bėgant nukentėjo ir nuo natūralių sąlygų – anksčiau
rytinę sklypo dalį plovė Vilnelės senvagė.
Kadangi Vilniaus istoriniame senamiestyje, kuris įtrauktas į UNESCO
pasaulio paveldo vertybių sąrašą, nauja statyba draudžiama, projektu
numatoma atkurti buvusį užstatymą, naują 2 aukštų su mansarda pastatą
skiriant administracinei ir visuomeninei veiklai. Pasak architektų,
archeologiniai radiniai bus išsaugoti ir eksponuojami.
Dėl sudėtingos juridinės situacijos (kol kas nesutarta su garažų bloko,
atitveriančio sklypą nuo Bokšto gatvės, savininkais, kurių yra apie 20),
statybos vyktų etapais: pirmiausia bus statomas korpusas teritorijos
gilumoje.
Projektą nagrinėję Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertai
pritarė, jog karo metais sugriautas kvartalas turi būti atkurtas, o
istorinės medžiagos pakanka pagrįstam atstatymo projektui parengti.
Taryba atkreipė autorių dėmesį, jog tikslinant projektą, naujai statomo
pastato parametrai, užstatymo linijos turėtų tiksliai sutapti su
istoriniais duomenimis.
Visi 2012-11-29 VAUET posėdyje nagrinėti projektai
Tekstas: Rūta Leitanaitė
Iliustracijos: www.architektusajunga.lt
