1. Mažeikių m. parko kompleksinis sutvarkymas: Senojo parko Birutės g. 34 rekonstrukcija
UAB „ARCHartelė“
Autoriai – H. Štaudė, A. Valkūnaitė, V. Pilkauskas, S.M. Štaudė
Recenzentas – M.Šaliamoras
Šiaurinėje Mažeikių dalyje esanti 8 ha ploto parkas su stadionu yra
populiari mažeikiškių lankymosi vieta. Vis dėlto parkas gana tankiai
apžėlęs netvarkingu mišku, jame trūksta takų ir įrangos, o stadionas per
mažas ir nepritaikytas visavertėms treniruotėms ar sporto renginiams.
Mažeikių savivaldybės užsakytas parko rekonstrukcijos projekte numatyta
parke įrengti tranzitinius takus, vaikų žaidimų aikštelės, senjorų
zoną. Kadangi Mažeikių pietinėje dalyje yra naujesnis sporto
kompleksas, kurį ketinama plėsti, parko stadioną projekte numatyta
panaikinti , o Šiaurės rytų pusėje suprojektuoti teniso klubą.
Centrinėje parko dalyje architektai pasiūlė išretinti medžius ir
suformuoti didelę žalią pievą, tinkamą miesto renginiams ir kasdieniam
miestiečių poilsiui.
Pradėtas įgyvendinti parko projektas susilaukė aktyvaus kai kurių
mažeikiškių pasipriešinimo. Pagrindinės nepritarimo priežastys – kertami
medžiai bei stadionas, kurį miestiečiai norėtų išsaugoti. Tačiau
Mažeikių vyriausios architektės nuomone, gyventojai pasisakytų už
paprastą remontą, o parkas turi didelį potencialą tapti daug
patrauklesne ir įvairesnėms veikloms naudojama, reprezentatyvia
rekreacine teritorija.
Architektūros-urbanistikos ekspertų nuomone, prieš pradedant detaliai
nagrinėti ir vertinti projekto sprendinius, užsakovas – Mažeikių miesto
savivaldybė – turėtų aiškiai apsispręsti dėl šios viešosios erdvės
naudojimo. Nuo to, ar tai bus nuolat atvira erdvė, ar naktimis
rakinama, valdytojo prižiūrima vieta, iš esmės priklausys ir parko
programa, ir projekto sprendiniai. Tarybos siūlymu, arti miesto centro
esanti rekreacinė erdvė turėtų tapti parku, prižiūrimo tam tikro
valdytojo, kuris eksploatuotų parko erdves, galėtų užsiimti komercine
veikla, o tuo pačiu būtų atsakingas už priežiūrą ir apsaugą. Tai parkui
suteiktų visiškai naują – saugios ir tvarkingos viešosios erdvės –
statusą.
Jei būtų pasirinktas šis variantas, tuomet nakčiai rakinamame parke
užtektų, kaip ir siūloma projekte, žiedinių takų (kuriuos turėtų būti
integruotas ir dviračių eismas), sujungtų su 4 įėjimais. Ekspertai taip
pat rekomendavo numatyti vietą maitinimo įstaigai ir būtinai –
viešiesiems tualetams.
2. Sklypo Konstitucijos pr. 14 ir gretimos teritorijos (apie 0,7 ha)
Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, detalusis planas ir projektiniai
pasiūlymai (pakartotinis svarstymas)
UAB „Architektūros paletė“
PV, autorius – L.Merkinas
Projektą svarstymui pateikę antrą kartą (pirmasis svarstymas),
autoriai teigė atsižvelgę į ekspertų pastabas ir panagrinėję didesnę
teritoriją – zoną tarp pėsčiųjų pasažo, jungiančio Kalvarijų gatvę su
"Lietuvos" viešbučiu ir Konstitucijos prospekto.
Pateiktame projekte integravus įvairių architektų idėjas, ėmė ryškėti
būsimos Konstitucijos prospekto išklotinės charakteris. Tarp „Lietuvos“
viešbučio ir Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės (VCUP)
architekto A.Nasvyčio suprojektuotas cilindrinis tūris, A.Ambraso ir
R.Paleko studijų rengti „Lietuvos“ viešbučio priestato ties
Konstitucijos prospektu pasiūlymai nuo „Swedbanko“ pastato Rytų kryptimi
pratęs stilobatinio užstatymo pobūdį. Jį atitiks ir L.Merkino grupės
pateikti pakoreguoti pasiūlymai ties prospektu grupuoti 7 aukštų tūrius,
o aukštesnius pastatus dėstyti sklypo gilumoje.
Priešais Europos aikštę paliktas tarpas veiktų tarsi pauzė, po kurios
sektų perimetrinis užstatymas, morfologiškai sujungsiantis teritoriją su
kitapus Kalvarijų gatvės esančiu viešbučio ir komercinio centro
kvartalu.
Greta "Vilniaus" viešbučio esančio sklypo užstatymą projektuojanti
L.Merkino grupė antram svarstymui pateikė nuosaikesnius, nei pirmąjį
kartą, pasiūlymus. Pagal juos viešbučio korpusas įstiklintu atriumu būtų
sujungtas su tokio paties aukščio nauju pastatu. Naujame kvartale
projektuojamas pėsčiųjų traktas statmenai sujungtų Konstitucijos
prospekto prieigas su pargindiniu Naujojo centro pėsčiųjų pasažu.
Požeminį pravažiavimą iki Upės gatvės autoriai siūlo palikti naudoti
komplekso aptarnavimo reikmėms, o pagrindinius transporto srautus
nukreipti į naujai projektuojamą gatvę, kuri, tiesa, brėžiniuose kol kas
neturi aiškios jungties su Kalvarijų ar Upės gatvėmis.
Ekspertų nuomone, platesnė urbanistinė analizė davė itin gerų rezultatų –
vietiso, logiškai sukomponuoto urbanistinio darinio viziją.
Anot jų, projektas pateikė galimus atsakymus į klausimus apie
urbanistinės kompozicijos detales, tokius kaip – kuo pasibaigs
Šeimyniškių gatvės perimetras, Baltojo tilto ašis, kaip bus formuojamas
pirmasis urbanistinės kalvos planas.
Deja, užtikrinti, kad ši koncepcija ir bus įgyvendinta, nėra svertų:
anot ekspertų, teks pasitikėti teritorijoje projektuosiančių architektų
profesionalumu ir bendro susitarimo laikymusi.
Kalbėdami apie naujus „Vilniaus“ viešbučio komplekso statinius,
ekspertai pastebėjo, jog sprendimas ties Konstitucijos prospektu
išdėstyti stambesnius tūrius teisingas – taip formuojanas aiškus
kvaratlinis užstatymas. O naujas, atriumu su senuoju viešbučiu sujungtas
pastatas transformuoja kompoziciją, suteikdamas jau naujos kokybės.
Teigiamai įvertinusi sprendimą atskirti požeminį pravažiavimą nuo
būsimos gatvės, taryba rekomendavo pagalvoti apie sklandesnę būsimo
pėsčiųjų pasažo jungtį su esamu traktu, besitęsiančiu nuo Žaliojo tilto
iki „Lietuvos“ viešbučio.
Tekstas: Rūta Leitanaitė
Dešiniojo Neries kranto teritorijos tarp Konstitucijos pr. ir Upės g. koncepcijos projektiniai pasūlymai.
Arch A.Nasvytis.
