Ar Ukraina galėtų tapti pirmąja po-sovietine šalimi, kuri kokybiškai ir visapusiškai atnaujintų milžinišką sovietinių masinės statybos būstų fondą? Kodėl gi ne? Ir mes galėtume tai padaryti kartu.
Birželio viduryje Lvive (Ukraina) vykęs Urbanistinis hakatonas „Modernistinio būsto holistinis atnaujinimas“ tapo platforma inovatyvioms, drąsioms, netgi juokingoms, provokuojančioms ir kompleksinėms idėjoms, kaip renovauoti daugiabučių mikrorajoną kokybiškai.
Dvi dienas architektai, urbanistai iš ES ir Ukrainos, įvairių sričių studentai, savivaldos atstovai bei vietos gyventojai susitiko Lvive ir kūrė ateities vizijas Sychivo rajono (kuriame gyvena apie 176 000 gyventojų – daugiau nei trečiame pagal dydį Lietuvos mieste, Klaipėdoje!) nedidelei daliai. Analizuotas kvartalas yra tarp Chervonoi Kalyna prospekto ir Oleksandro Dovženkos gatvės.
Projektas UREHERIT siekia visapusiško požiūrio į modernistinių daugiabučių atnaujinimą – apimančio erdvinę kokybę, socialinį poveikį, proceso sklandumą, ekonominius aspektus, techninius sprendimus ir poveikį aplinkai. Net ir skubiai renovuojant, svarbu nepaaukoti gyvenamųjų rajonų aplinkos kokybėsRenovacijos metu turėtų būti kuriamos gyvybingos, tvarios ir klestinčios bendruomenės. Projekto UREHERIT darbo grupė „Modernistinio būsto holistinis atnaujinimas“, vadovaujama Lietuvos architektų sąjungos, siekia sukurti Ukrainai sovietmečiu statyto būsto renovacijos metodiką, atitinkančią šiuolaikinius komforto, energinio efektyvumo, saugumo ir socialinio naudojimo standartus, kartu išsaugant architektūrinį vientisumą.
Taigi, ką reikia daryti? Kaip tai padaryti ir kas turėtų tai atlikti?
Hakatono metu penkios komandos, vadovaujamos architektų iš Lietuvos, Estijos ir Ukrainos, pradėjo nuo esamos situacijos analizės ir išskyrė bendras problemas: trūksta lyderystės pokyčiams, psichologinio nuosavybės jausmo, o tai lemia kolektyvinio tikslo stoką, prastą viešųjų erdvių priežiūrą, scenarijų nebuvimą ir nepakankamą visų amžiaus grupių bei interesų įtrauktį. Taip pat nėra bendruomenių, pasirengusių holistinei renovacijai – atnaujinimas vyksta pavieniui, butas po buto, įėjimas po įėjimo, dėl to fasadai tampa chaotiški; automobiliai užima per daug vietos ir blokuoja pėsčiųjų takus; trūksta individualaus būsto ir viešųjų erdvių charakterio ir t. t. Vis dėlto buvo įžvelgta ir privalumų: daug žalumos, geras planavimas leidžia patekti šviesai ir orui, pasitaiko „pasidaryk pats“ (DIY) iniciatyvų, tokių kaip rožių sodai, suoliukai, stalai. Tai ką daryti toliau?
1 komanda (vadovas Paco Ulman, Estija) projekte „Borscht Space“ siekė „atskirti barščių ingredientus“ – suteikti kiekvienai erdvei aiškų naudojimo pobūdį ir charakterį: privačias zonas prie pastatų (gėlėms, dviračių saugojimui), pusiau privačias kiemuose (DIY iniciatyvoms), pusiau viešas erdves (žaidimų aikštelėms, sportui) ir viešas susitikimų vietas, pvz., prie geriamojo vandens fontanų. Taip pat pasiūlyti (ne)formalių bendruomenių kūrimo scenarijai, kuriuos remtų savivaldybė (finansiškai) ir ekspertai (konsultacijomis).
2 komanda (vadovas Oleksandr Anisimov, Ukraina) pasiūlė naują sprendimų priėmimo sistemą. Spręsdami tris pagrindines problemas – parkavimą, viešąsias erdves ir pastatų būklę – grupės dalyviai sudarė visų suinteresuotųjų šalių sąrašą (savivaldybės, įmonės, gyventojai, asociacijos, NVO, ekspertai, verslas) ir apibrėžė reikalingus jų veiksmus.
3 komanda (vadovas Martynas Marozas, Lietuva) pabrėžė kūrybingo lyderio svarbą. Jų projektas „Kaimynų diena“ pasiūlė planą, kaip per 5 metus įgyvendinus 25 mažo mastelio ir biudžeto iniciatyvas ( pvz. lauko virtuvę, barbekiu, blusų turgų, vakarienės stalą, meditacijos zoną, sporto čempionatus, mini ūkį, kino seansus ir pan.), būtų galima paskatinti bendruomenės socialinę transformaciją ir pasiruošti renovacijai.
4 komanda (vadovas Ruslan Antonenko, Ukraina) akcentavo socialinės įvairovės svarbą programose ir erdvėse tarp pastatų. Siūlyta perkelti automobilių stovėjimą į naują pastatą už mikrorajono ribų, kiemai taptų pusiau privačiais su įvairiais elementais (barbekiu, medžių nameliais), o pagrindinė kiemo erdvė būtų skirta visų susitikimams. Nauji būstai ant stogų galėtų padėti finansuoti renovaciją. Bendruomenės centro pirmasis aukštas būtų pritaikytas papildomoms veikloms.
5 komanda (vadovė Elina Liiva, Estija) pasiūlė idėją „Vienas gražus kelias“, kaip pagrindinį mikrorajono transformacijos elementą. Naujas pėsčiųjų takas sujungtų abi kvartalo puses ir skirtingas viešąsias funkcijas. Siūlyta perkelti automobilių stovėjimą į netoliese esantį apleistą techninį pastatą.
Vizijos ir pasiūlymai buvo pristatyti viešame renginyje vietos bibliotekoje ir perduoti Lvivo miesto administracijai bei vyriausiojo architekto biurui kaip rekomendacijos.
Visi Urbanistinio Hakatono projekti anglų ir ukrainiečių kalbomis netrukus bus pasiekiami internete Urban Hackathons svetainėje (urbanhack.eu) – kviečiame susipažinti ir pasisemti įkvėpimo!
Urbanistinius hakatonus organizuoja Estijos architektų sąjunga ir NVO ro3kvit, kaip URHERIT projekto dalį. Lvivo hakatonas „Modernistinio būsto holistinis atnaujinimas“ buvo inicijuotas ir organizuotas kartu su Lietuvos architektų sąjunga, remiant Lietuvos kultūros institutui.
Projektą UREHERIT remia Europos Komisijos „Creative Europe“ programa.
Straipsnio autorė: Rūta Leitnaitė (UREHERIT Koordinatorė)
Foto autorė: Zlata Kryshtafovych
