Lietuvos architektų sąjunga

Atidarytas Baltijos šalių paviljonas UIA kongrese Kopenhagoje

Atidarytas Baltijos šalių paviljonas UIA kongrese Kopenhagoje

Liepos 2-6 d. Kopenhagoje vykstančiame pasauliniame UIA kongrese liepos 4 d. atidarytas bendras Baltijos šalių paviljonas. Parodos ir paviljono koncepcijos autorius – estų architektas Karl Pops, nugalėjęs konkurse. Paviljone plačiau nagrinėjama aktuali pasenusio būsto fondo renovacijos problema. Keliamas klausimas, kaip esamą sovietmečio būstą paversti žmogui draugišku ir moderniu, nedarant didelio poveikio aplinkai.
UIA kongreso tema „Darni ateitis – nepalikti nė vieno nuošalyje” atliepia JT darnaus vystymosi tikslų iki 2030 m. idėjas.
„Kongrese nagrinėjama, kaip architektai, miestų planuotojai ir statybų bei statybos pramonė jau dabar prisideda prie būtinos transformacijos siekiant teisingesnės, atsparesnės ir labiau įtraukiančios visuomenės – ir kaip ją galima toliau tobulinti”, – komentuoja Rūta Leitanaitė, Baltijos architektų sąjungų asociacijos (BAUA) viceprezidentė ir Tarptautinės architektų sąjungos (UIA) tarybos narė.
Liepos 4 d. atidaromame bendrame BAUA paviljone daugiausia dėmesio skiriama poreikiui holistiškai atnaujinti sovietmečiu statytus modernistinius būstus. Ryšium su Europos „Žaliuoju sandoriu” ir Europos Komisijos tikslais iki 2050 m. gerokai sumažinti pastatų anglies pėdsaką, visoms valstybėms narėms, taip pat ir Baltijos valstybėms, tai reiškia būtinybę masiškai renovuoti senesnius gyvenamuosius pastatus. Iniciatyva kuriama vieša diskusija, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į iššūkius, pasidalyti patirtimi ir pristatyti geriausią modernistinio būsto holistinės renovacijos praktiką.
Pasak architekto Karlo Popso, BAUA paviljono „Paraleliniai pasauliai” autoriaus, esame kryžkelėje.
„Baltijos šalyse, kaip ir bet kur kitur, kur yra daug nykstančių modernizmo laikotarpio būstų, turime pasirinkti, kaip spręsti šią problemą toliau. Kaulai yra geri, o likusi dalis – ne. Egzistuoja pasaulis, kuriame ir toliau laikomasi status quo, kai fragmentiška sovietmečio daugiabučių renovacija daugiausia tenka pavieniams savininkų kooperatyvams, o kvartalai lieka izoliuoti. Tačiau gali būti ir toks pasaulis, kuriame būstas pripažįstamas kaip itin svarbi infrastruktūra, kuriai reikia holistinės vizijos ir investicijų, kad būtų užtikrintas jos tvarumas. Kokiame pasaulyje norime gyventi?” – pagrindinį paviljono klausimą kelia jo autorius.
BAUA paviljonas šį pasirinkimą iliustruoja sugretindamas du vienodo dydžio kambarius – vieną, vaizduojantį tipišką pirminės būklės kambarį daugiabutyje, ir kitą, renovuotą pagal šiuolaikinius gyvenimo standartus ir užmojus.
„Tai ne tik estetikos, bet ir natūralios šviesos, šiluminio komforto, patalpų oro kokybės, akustikos ir galiausiai žmogaus orumo klausimas. Ant kortos pastatyta gyventojų, bendruomenių, miestų ir visos visuomenės gerovė”, – pabrėžia Karl Pops.
Techninį paviljono įgyvendinimą atliko interjero architektai Ardo Hiiuväin, Eeros Lees ir Päär-Joonap Keedus. Grafinį dizainą sukūrė Martin ir Marje Eelma (Tuumik).
Kopenhagoje pristatytas BAUA paviljonas bus paskutinis Estijos, Latvijos ir Lietuvos architektų bendradarbiavimas su Tarptautine architektų sąjunga. Trijų šalių architektų sąjungos nusprendė nutraukti savo narystę UIA, nes nesutinka būti organizacijos, kurioje vis dar atstovaujama Rusijai ir Baltarusijai, narėmis.
Baltijos šalių paviljono įgyvendinimą remia Estijos kultūros fondas, Latvijos valstybinis kultūros kapitalo fondas, Lietuvos kultūros taryba, „Morbergs Studio”, „Interstudio/Norr11”, UAB „LNK Industries”, „Saint-Gobain”, „EVASAT Komforts”, „Forbo Flooring”, „Floorin/Haro”, „Knauf”.

Päär-Joonap Keedus nuotr.

LAS veiklą per Meno kūrėjų organizacijų strateginio finansavimo programą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Kontaktai

Lietuvos architektų sąjunga
Kalvarijų g. 1, 09310 Vilnius, Lietuva

Tel.: (8~5) 275 6483
El. paštas info@architektusajunga.lt

Juridinio asmens kodas: 191934984
PVM mokėtojo kodas: LT 919349811

Plačiau…

Archyvai

Atgal