Architektai / Architects: G.Klimavičiaus projektavimo firma „SUTI”+”Architektūros linija” (arch. G.Klimavičius, G.Čaikauskas, G.Fokas, A.Mačijauskas, S.Šlepikaitė)
Adresas / Address: Astana (Kazachstanas)
Data / Date: 2010 kovas
Konkursinis projektas / Competition project
ISTORIJOS KONTEKSTAS
Kazachų tautos formavimosi priešistorė siekia labai senus laikus, ji yra sudėtinga ir daugialypė. Pirmieji žmonės Kazachijos kalvyne apsigyveno paleolite (200-150 t-metis pr. Kr.), prie Kaspijos jūros – mezolite (8–5 t-metis pr. Kr.), Turano žemumoje – neolite (4-3 t-metis pr. Kr.). Bronzos amžiuje (2-11 t-metis pr. Kr.) į Rytus migruojančios gentys atnešė indoeuropiečių kultūrą. Socialinius santykius iliustruoja išlike kurhanai (kapai). Formavosi genčių sąjungos, 6 a. po Kr. Atsirado pirmieji valstybiniai junginiai, kūrėsi miestai – amatų ir prekybos centrai (Tarazas, Turtkulis ir kt.). 8-10 a. paplito islamas. Per Ogūzų valstybę ėjo prekybos maršrutai (legendinis šilko kelias) į Persiją, Kiniją, Kaukazą, Pavolgį. Įsikūrė Karachanidų, Karakitajų bei Chorezmo valstybės.13 a. vyko mongolų invazijos. 15-16 Vakarų Septynupio, Šu ir Talaso upių slėniuose susikūrė Kazachų chanatas (jį sudarė trys sritys – žuzai), pradėjo formuotis kazachų tauta. Žmonės vertėsi klajokline gyvulininkyste, žemdirbyste, klestėjo namudiniai verslai, arčiau miestų vykdavo natūriniai mainai. 17-18 a. įtaką plėsti pradėjo Rusija, 20 a. įsigalėjo Sovietų valdžia. SSSR žlugimas suformavo prielaidas atsirasti savarankiškai, nepriklausomai valstybei. 1990 m. Išrinktas pirmasis respublikos prezidentas N. Nazarbajevas. Šiuo metu Kazachstane gyvena virš 100 tautybių žmonių (kazachai, rusai, ukrainiečiai, uzbekai, vokiečiai, totoriai, uigūrai, baltarusiai, korėjiečiai, azerbaidžaniečiai, lenkai, dunganai, kurdai, čečėnai, lietuviai ir kt. Išpažįstama islamo religija, taipogi yra katalikų, stačiatikių, protestantų, daug netikinčių žmonių. Tradicinis būstas – per amžius ištobulintos, itin racionalios konstrukcijos surenkama, lengvai transportuojama jurta, paplitę nuolatinių žiemos stovyklų pastatai iš akmens, medžio, žiogrių, velėnų ir meldų, žeminės. Antra vertus, šalyje gausiai išlikę įspūdingos architektūros sakraliniai pastatai, tautos dvasinės ir materialiosios kultūros pavyzdžiai.
SITUACIJA
Objekto statybai skirta svarbi vieta Astanos miesto centre. Sklypas sudaro neatsiejamą pagrindinės urbanistinės ašies sudėtinę dalį. Visuomeninių ir gyvenamųjų namų kvartalų kaimynystėje esančios bei naujai formuojamos lokalios judėjimo traukos betarpiškai įtakoja sklypo užstatymo charakterį ir kryptis. Teritorija iš visų pusių apsupta transporto magistralėmis, kampuose formuojamos įvairių lygių gatvių sankryžos su lėtėjimo juostomis, maršrutinio transporto sustojimo vietomis, pėsčiųjų perėjomis. Urbanistinė aplinka morfologiškai yra nevienalytė, gretimybės labai įvairios: unikalūs visuomeninės reikšmės objektai išdėstyti žalumos apsuptyje, mišrios paskirties komerciniai kompleksai su aukštybiniais pastatais, keturaukščiai gyvenamieji namai su vidaus kiemais ir pan. Netoliese vystomos laisvo planavimo teritorijos, perimetrinio bei taškinio užstatymo kvartalai.
PAGRINDINĖ ARCHITEKTŪRINĖ IDĖJA
Kazachstano nacionalinis muziejus suprantamas kaip ypatingos svarbos kultūros reiškinys, kuriame atsispindi tautos formavimosi, raidos, kovų už nepriklausomybę ir savąjį identitetą procesai. Pastato koncepcija ir architektūrinis sprendimas – įspūdingas, labai išraiškingos, vizualiai atpažįstamos ir lengvai įsimenančios formos pastatas. Jame moderniomis priemonėmis turėtų būti sukurtas gyvas šalies istorijos pažinimo pasaulis, patraukliomis, šiuolaikinėmis priemonėmis žiūrovams perteikiantis praeities vertybes, kultūros palikimą, atliekantis edukacinę paskirtį, sudarantis motyvacines prielaidas dabarties sprendimams, įkvepiantis ateities darbų vizijoms. Tradiciškai pasyvi muziejaus kaupimo ir saugojimo funkcija privalo būti išplėsta, aktualizuota, aktyviai dalyvaujanti ir formuojanti naujųjų kartų gyvensenos stilių, tvirtai besiremiantį į savosios kultūrinės praeities šaknis. Pasirinktos erdvių formavimo ir architektūrinės išraiškos priemonės atraktyviai perteiktų kultūros savasties bruožus, antra vertus, pastate turi būti sudarytos puikios techninės sąlygos stacionarių ekspozicijų formavimui, laikymui, priežiūrai ir eksponavimui. Pastatas taptų gyvu miesto elementu, kuriame skirtingo amžiaus bei interesų lankytojai galėtų patirti pažinimo džiaugsmą, praturtėtų dvasiškai arba tiesiog turiningai praleistų laisvalaikį.
GENERALINIS PLANAS
Kuriamas nacionalinio muziejaus kompleksas susideda iš dviejų pagrindinių urbanistinių dalių – atviros prieigų dalies ir dengto daugiafunkcinio paviljono. Jas jungia pėsčiųjų judėjimo srautų ašys. Vienoje išilginės traukos pusėje, arčiau miesto centro formuojamas įgilintas, apsaugotas nuo vėjų vidinis kiemas. Erdvės kontūrai primena šalies sienų ribas, o paviršiuje įrengtas specialios konstrukcijos „ekranas“, kuriame šviesos pagalba bei kitomis moderniomis priemonėmis būtų sudaryta galimybė žiūrovams pristatyti krašto istorijos raidą, demonstruoti konkrečius regionus, prekybos kelius, nepriklausomybės kovų vietas, įvairias kitas pažintines ir mokomąsias schemas. Taipogi, šioje kompozicijoje būtų laibai svarbus landšafto architektūros sprendimas, apželdinimas. Kiemo plote kartu su informaciniu tablo būtų suformuotas ir savotiškas parkas. Virš šios plokštumos esančiame įėjimo lygyje nutiesti takai – tilteliai kartoja realias pasaulio lygiagrečių ir meridianų linijas, nukreipia lankytojus link pagrindinio muziejaus pastato, esančio kitoje išilginės ašies pusėje, iš viršaus leidžia patogiai apžvelgti apačioje esantį kiemo informacinį paviršių. Pastatas betarpiškai įkomponuotas į miesto infrastruktūros audinį, pasiekiamas iš skirtingų pusių ateinant nuo visuomeninio transporto sustojimų bei gretimai esančių gyvenamųjų kvartalų. Apatiniame lygyje numatyti aptarnaujančiojo transporto privažiavimai, tarnybiniai įėjimai, išdėstytos lankytojų bei darbuotojų automobilių stovėjimo vietos.
PASTATO TŪRIO FORMAVIMAS
Pastato tūrio plastiką bei architektūros išraišką nulėmė šalies istorinės praeities bei architektūros raidos analizė. Turtinga gamtos aplinka, permainingos klimatinės sąlygos, gyvenimo būdo specifika visuomet atsispindėjo pastatų ir statinių išraiškoje, formavo nacionalinius bruožus. Įvairių laikotarpių sakralinės architektūros šedevrai, įtakoti skirtingų kultūrų, tradicinė jurta – laikmečio ištobulinta racionalaus mąstymo simbolis bei liaudies meno kūrybos pavyzdžiai diktavo projektuojamojo pastato tūrio formavimą bei stilistinę išraišką. Pasirinkta laisva, plastiška, itin išraiškinga erdvinė denginio konstrukcija tarsi suvienija skirtingas vidaus patalpų formas po vienu stogu, simbolizuodama turtingos istorinės praeities ir skirtingų tautų bei jų taikaus tarpusavio sambūvio ir bendražmogiškų vertybių siekius, asociatyviai primena tautinio folkloro „stebuklingojo skraidančio kilimo“ įvaizdį. Architektūros detalių sprendiniuose (fasaduose, vidaus elementų išraiškoje) atsispindėtų senajame liaudies folklore numatytos tautos svajonių vizijos: „auksinės gyvybės šukos“, simbolizuojančios geresnį gyvenimą, „ pasaulio įvykių veidrodis“, bylojantis apie informacinės visuomenės atsiradimą ir pan. Viduje išdėstytų atskirų pastatų architektūros išraiška tiesiogiai asocijuojasi su tradicinių šalies pastatų architektūriniais morfotipais: jurtų, kupolų, įvairių kultūrų charakteringų sakralinės paskirties, Mauzoliejų, kultūros objektų ir pan., formomis. Tūrių įvairovė suteiktų pastato interjerui vizualaus žaismingumo, leistų juose įrengti skirtingas funkcijas, atitinkančias pasirinktą konkretaus pastato išorės formą.
PLANINIS SPRENDIMAS
Muziejaus tūris yra išspręstas kaip kelių lygių halės tipo pastatas. Įspūdinga vidaus erdvė, turinti išraiškingą skaidrios dangos stogą, apjungia šalia įėjimų esančias įvairios viešos paskirties patalpas, laikinas, keičiamų parodų erdves bei stacionarios ekspozicijos salių kompleksą. Šalia vidinio kiemo, orientuojant link miesto centro, pastato įėjimo lygyje grupuojamos bendro, aktyvaus naudojimo funkcijos. Giliau, palei gatvės perimetrą suprojektuotos ekspozicijų salės. Jos išdėstytos dviejuose lygiuose, su vestibiuliu sujungtos pandusais, laiptais ir liftais. Ekspozicijos scenarijus yra nuoseklus, lankytojas, pageidaujantis pilnai apžvelgti muziejų, sugrįžta į pirminį tašką, eidamas vis skirtingomis salėmis. Antra vertus, muziejaus planinis sprendimas yra universalus, skirtingas pastovių bei keičiamų ekspozicijų sales galima apžvelgti nuosekliai, nepertraukiant judėjimo maršruto arba, esant reikalui, apžvelgti pasirinktinai, įeinant į atskiras temines salės. Ekspozicijų pauzėse numatytos lankytojų poilsio salelės. Interjero formavimo specifika sukuria individualizuotas erdves, formuoja gausybę netikėtų apžvalgos rakursų. Specialios muziejaus ekspozicijų salių ekspozicijos (pvz.: islamas, stačiatikybė, katalikybė) gali būti individualizuotos ir išorės tūrių sprendimais.
Muziejaus funkcinėje schemoje yra labai aiškiai atskirti lankytojų ir aptarnaujančiojo personalo judėjimo keliai. Kiekviena salė atskirų vertikalių ryšių pagalba siejama su apatiniame lygyje išdėstytomis saugyklomis ir kitomis aptarnavimo patalpomis.