Kviečiame į parodos atidarymą lapkričio 28 d.
Moterys architektūroje!
Visų laukiame 2024 lapkričio 28 d. 18 val. ARCHITEKTŪROS GALERIJOJE Kalvarijų g. 1, Vilnius
Paroda veiks iki 2025 sausio 28 d.
Kviečiame visus architektūros mėgėjus ir specialistus apsilankyti šioje unikalioje parodoje, kurioje šviečia moterų talentai ir jų veiklos indėlis į moderniosios bei šiuolaikinės architektūros formavimą Lietuvoje.
Parodos dalyvės
Talentingos Lietuvos architektės savo darbais ir veikla neabejotinai formuoja Lietuvos architektūros kultūrą ir kurdamos prisideda prie savo šalies architektūros, urbanistikos, politikos formavimo bei paveldosaugos kokybės gerinimo. Parodoje „Moterys architektūroje“ pristatomos kūrėjos, jų darbai ir itin svarus indėlis į Lietuvos architektūros kultūrą.
Ekspozicijoje pristatomos architektės, įvairių architektūros sričių specialistės – architektės, urbanistės, architektūros politikos bei paveldo apsaugos ekspertės, kurių veikla bei atlikti darbai vis dar formuoja mūsų kasdienę aplinką. Kiekvienos iš parodoje pristatomų architekčių indėlis bei požiūris į architektūros sferą ir joje vykstančius procesus, atskleidžiamas per jų nuveiktus darbus, kūrybines vizijas, taip pristatant jų profesinę ir asmeninę įtaką visuomenės raidai, architektūros tendencijoms.
Architektūriniai projektai, jų maketai, brėžiniai, eskizai, interviu video formatu – visą tai išvysite parodoje, kuria siekiama išsamesnių diskusijų lygių galimybių profesinėje sferoje, nepamirštant ir moterų, reikšmingai prisidedančių prie pažangos architektūros srityje. Ši paroda – proga susipažinti su talentingomis kūrėjomis, pasineriant į samprotavimus, pokalbius apie inovacijas, pastangas, būtinas siekiant kurti harmoningą ir tvarią mūsų gyvenamąją aplinką.
Parodoje pristatomos šios architektės:
Nijolė Elena Bučiūtė (1930–2010) išskirtinė Lietuvos architektė, žinoma dėl savo ilgametės kūrybinės veiklos ir pedagoginio darbo. 1953 metais, baigusi LSSR dailės institutą, ji dirbo Miestų statybos projektavimo institute, kur nuo 1961 metų buvo vyriausioji architektė ir projektų grupių vadovė. Jos projektai apima svarbius Vilniaus objektus, tokius kaip Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rūmai, Žemės ūkio ministerijos rūmų rekonstrukcija, taip pat Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabo pastatą ir daugelį kitų. N. Bučiūtė buvo ne tik aktyvi architektė, bet ir profesionali pedagogė – nuo 1971 metų dėsčiusi Vilniaus Gedimino technikos universitete, vėliau tapusi ir profesore. Jos indėlis į Lietuvos architektūrą buvo įvertintas LSSR valstybine premija (1980) ir LAS Architektūros riterio ordinu (2000).
Genovaitė Balėnienė (1934–2016) žymi lietuvių architektė, savo karjerą pradėjusi 1959 metais, baigus Kauno politechnikos institutą. Nuo 1959 iki 1992 metų ji dirbo Miestų statybos projektavimo institute, kur projektavo svarbius gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų kompleksus tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje. Jos žymiausi kūrybiniai darbai – Kulių vidurinė mokykla, parduotuvė „Gandras“ Vilniuje, taip pat tuometės masinės architektūros Klaipėdos, Vilniaus Lazdynų, Karoliniškių ir Justiniškių gyvenamieji rajonai. Nuo 1992 metų iki 1997 metų G. Balėnienė vadovavo bendrovei „Jungtinės architektų dirbtuvės“, kur ir toliau prisidėjo prie svarbių gyvenamųjų ir visuomeninių objektų kūrimo.
Giedrė Filipavičienė (1951) – viena iš žymiausių Lietuvos paveldosaugos specialisčių, savo ilgametę karjerą pradėjusi 1973 metais Paminklų restauravimo projektavimo institute, didžiąją jos dalį dirbusi VĮ „Lietuvos paminklai“ (2006–2020). Vieni reikšmingiausių architektės darbų: Trakų senamiesčio regeneracijos projekto korektūra ir buv. Dominikonų bažnyčios ir vienuolyno Trakuose restauravimas ir pritaikymas Trakų istorijos muziejaus poreikiams, Vilniaus Senamiesčio – kultūros paminklo U1P-apsaugos reglamentas (2000–2003), Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios ir Jėzuitų noviciato interjerų restauravimo darbai. G. Filipavičienė aktyviai dalyvavo kultūros paveldo išsaugojimo srityje, dirbdama Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriuje ir Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje, taip pat yra dėsčiusi Vilniaus dailės akademijos Restauravimo katedroje (2015–2021). Jos indėlis į paveldosaugos sritį – neįkainojamas, už savo veiklą 2021 m. apdovanota LAS Architektūros riterio ordinu.
G. Janulytės–Bernotienės studija. Studija (1993) Įkurta architektės Gražinos Janulytės – Bernotienės (1951) ne vieną dešimtmetį vienija išskirtinio talento architektes. Studijos įkūrėja pasižyminti tiek kūrybiškumu, tiek aktyvia veikla architektūros srityje. Ji baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą ir nuo 1973 metų dirbo Miestų statybos projektavimo institute Kaune, vėliau įkūrė savo privačią architektūros studiją, kuriai vadovauja ligi šiol. Taip pat nuo 1997 m. dėsto Kauno technologijos universitete, šiuo metu yra Statybos ir architektūros fakulteto docentė (2006). Už savo indėlį į architektūrą ji buvo apdovanota LR Vyriausybės kultūros ir meno premija (2015) ir LAS Garbės ženklu (2011). G. Janulytės-Bernotienės studijos architektės yra daugelio svarbių architektūrinių projektų autorės, tarp jų VDU daugiafunkcinio mokslo ir studijų pastato, M. K. Čiurlionio dailės galerijos ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus rekonstrukcijų, bei įvairių kultūros ir švietimo objektų Lietuvoje. Prie daugelio parodoje pristatomų objektų prisidėjo bendraautorės Guoda Zykuvienė, Rimantė Lydytė, Loreta Bulakienė, Agnė Andriukaitienė.
Dr. Daiva Matusevičė (1975), architektė, teisininkė, mokslininkė, dabar – LR Aplinkos viceministrė, šias pareigas pradėjusi eiti nuo 2022 m., tiesiogiai prisidėjusi formuojant Lietuvos architektūros ir statybos sektorių politiką. Ji turi ilgametę patirtį architektūros ir statybos teisės srityje, yra įkūrusi statybos teisės paslaugas teikiančią VšĮ „Archlegis“ (2005), buvo teismo ekspertė teritorijų planavimo ir statybos ginčų bylose. Dėstė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studentams (2020–2022), yra paskelbusi mokslinių straipsnių architektūros teisės srityje. Be to, dr. D. Matusevičė ėjo Lietuvos architektų rūmų pirmininkės pareigas (2013–2019), dirbo įvairiose profesinėse organizacijose, aktyviai dalyvavo statybos sektoriaus skaitmeninimo ir teisinių iniciatyvų kūrimo procesuose. 2018 m. Apdovanota Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ženklu „Už visuomeninę veiklą“.
DO ARCHITECTS architektūros studija – įkurta 2013 metais, kurią subūrė keturi partneriai: Andrė Baldišiūtė (1980), Gilma Teodora Gylytė (1984), Sabina Grincevičiūtė (1987) ir Algimantas Neniškis. Komanda pasižymi profesionalumu, kūrybiškumu ir jautrumu aplinkai, nuolat siekdama sukurti teigiamą pokytį miestuose bei žmonių kasdienėje aplinkoje. Pirmieji jų projektai – tai sudėtingi urbanistiniai sprendimai: miesto ant vandens gyvenvietė Svencelėje, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos urbanistinė strategija ir Vilniaus „Ogmios“ miesto teritorijos konversija, tapusi viena didžiausių ir kompleksiškiausių miestietiškų viešųjų erdvių konversijų Lietuvoje. DO ARCHITECTS dėmesį sutelkia į inovatyvius, tvarius ir integruotus sprendimus, kurie miestuose gerina gyvenimo kokybę ir skatina atsakingą jų vystymąsi.
Parodos kuratorė – Greta Trapikienė, greta.trapikiene@gmail.com
Parodos organizatorius – Lietuvos architektų sąjunga
