Kai kurie atsiliepimai straipsnio GERĖJIMO ŽENKLAI adresu įpareigojo mane mažiau besiorientuojančio situacijoje skaitytojo didesniam aiškumui medžiagą papildyti išplečiant kai kuriuos faktus, ar pateikint naujus.
2005 m. gegužės 18 d. LR Vyriausybė nutarimu Nr. 554 patvirtino LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHITEKTŪROS POLITIKOS KRYPČIŲ APRAŠĄ ir pavedė Aplinkos ministerijai kartu su Kultūros ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija parengti jo įgyvendinimo priemonių projektą 2006 – 2010 m. laikotarpiui, kuris buvo parengtas ir 2006m. liepos 3d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 657 patvirtintas. Kaip įgyvendinami LR Vyriausybės nutarimai, galima pasiteirauti minėtose ministerijose ir įvertinti rezultatus realybėje.
Pateikta kelių Statybos įstatymo straipsnių analizė tik parodo, koks valdžios požiūris į architektūrą ir kaip uzurpuojamos architekto profesines teisės, kurias jam suteikė Lietuvos Respublikos Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo, Autorinių ir gretutinių teisių, Paslaugų įstatymai, Europos parlamento ir Europos tarybos direktyva 2005/36/EB, kiti dokumentai.
LAR ir LAS veikla neapsiribojo aprašytais veiksmais: pvz., dėl įmonių atestavimo AM ir LR Seimo aplinkos apsaugos komitete jau 4 metus vyko derybos. Jei Seimo AAK dar galima buvo ieškoti sprendimo, tai Aplinkos ministerija, tiksliau, jos Statybos ir būsto departamentas, blokuodavo bet kokius mūsų siūlymus.
Dėl statybos inžinieriaus teisės eiti gyvenamojo pastato ar viešojo naudojimo statinių projekto vadovo pareigas Statybos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo LR Seimo valdyba 2009-09-30 sudarė 7 asmenų darbo grupę Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti, joje – du LAR atstovai. Nežiūrint Europos teisės departamento prie LR teisingumo ministerijos nepritarimo, balsavimo keliu įstatymo pakeitimo projektui pritarta.
Nematau prasmės pasakoti, kiek kartų LAR ar LAS atstovai bandė spręsti savo profesines problemas LR Seime, Švietimo ir mokslo ministerijoje, Kultūros ministerijoje. Jei dar Seimo aplinkos apsaugos komitete , Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo ieškoma optimalių sprendimų, tai Aplinkos ministerija, kuruojanti teritorijų planavimą, architektūrą ir urbanistiką, nusišalino nuo mums aktualių problemų sprendimų, faktiškai perduodama įgaliojimus vesti derybas ir priimti sprendimus grupei draugų, neoficialiai šeimininkaujančių AM Statybos ir būsto departamente. Aktyviausi jų: Rimvydas Pranaitis – Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykd. direktorius, Jonas Mulevičius – Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos valdybos pirmininkas, Juozas Jazavitas – UAB „Urbanistika“ direktorius, Algirdas Vapšys – Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininkas, kartais ir kiti statybos verslo atstovai. Turi jie ir geranoriškai nusiteikusių Seimo narių, esant reikalui atskubančių į pagalbą…
Taip ir atsirado teisiniai aktai, tarp kurių:
– privalomas įmonių atestavimas, kai norint atestuotis ypatingų statinių projektavimui reikia įdarbinti 9 projekto ir projekto dalių vadovus ( išskyrus 23 Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos nares, vargiai šiuo metu realiai galima rasti architektų įmonę kuri išlaikytų 9 vadovus),
-tūkstančiai atestuotų projekto ir projekto dalių vadovų, kurie iki šiol už nieką neatsakė ir apsukresni jų už 10 procentų nuo projektavimo darbų kainos dėdavo parašą bet kam ant bet kokio projekto,
-palyginus už nedidelį mokestį statybos inžinierius gali įsigyti teritorijų planavimo, detalaus ir specialaus plano specialisto atestatą.
Visas šias paslaugas prieinama kaina teikė ir teikia Statybos produkcijos sertifikavimo centras.
-Daug netikėtų dalykų rasime ir Ypatingų statinių nomenklatūroje – pav. 5 aukštų ir daugiau gyvenamas namas „ypatingas“, 4 neypatingas, sandėlys jei anga tarp atramų 12 m. „ypatingas“, jei 11,85 m. ne ir t.t.
„Kiekvienas girdi tai ką supranta“(J.V. Goethe), mūsų laikais – dar ir tai kas jam naudinga.
Pagarbiai, Vytautas Dičius
