UREHERIT ekspertų rekomendacijos Ukrainos daugiabučių renovacijai

Kaip transformuoti didžiulį sovietmečio palikimą Ukrainoje – daugiabučių mikrorajonus – kad jie kokybišku būstu, patauklia ir sveika aplinka aprūpintų namų netekusius, nuo karo nukentėjusius ukrainiečius? Kaip mikrorajonų transformacija gali prisidėti prie demokratiško, tvaraus Ukrainos atstatymo? Kokia jų kultūrinė, istorinė vertė ir kokią pridėtinę vertę ji gali suteikti pertvarkant mikrorajonus Ukrainoje? Šiuos ir kitus su holistine modernizmo daugiabučių renovacija Ukrainoje susijusius klausimus projekte „UREHERIT: architektai Ukrainos paveldui: tapatybės ir atminties atkūrimas” nagrinėja Lietuvos architektų sąjungos vadovaujama tarptautinė ekspertų darbo grupė, kurią sudaro profesionalai iš Lietuvos, Belgijos, Nyderlandų, Ukrainos. 2024 m. vasarą darbo grupė pateikė būsto Ukrainoje poreikio ir Ukrainoje sovietmečiu statytų mikrorajonų būklės, problemų ir iššūkių analizę
O 2024 m. rudenį Vilniuje susirinkusi darbo grupė giliau nagrinėjo daugiabučių mikrorajonų Ukrainoje transformacijos gaires, ypatingą dėmesį skirdama kultūros paveldo, kultūros vertės aspektui. UREHERIT “Holistinė modernizmo daugiabučių renovacija” kūrybinių dirbtuvių Vilniuje reziume ir rekomendacijos Sovietmečio masinės statybos gyvenamųjų namų renovacijos iššūkis Ukrainoje tapo ypač aktualus pokario rekonstrukcijos kontekste. Dėl tebesitęsiančio Rusijos pradėto karo apie 8,2 % Ukrainos būsto fondo yra sugadinta arba sunaikinta, todėl Ukraina susiduria su precedento neturinčiu būsto atnaujinimo poreikiu. Tuo pat metu kyla klausimų dėl kultūrinės tapatybės ir istorinės atminties išsaugojimo. Ši situacija reikalauja naujoviškų sprendimų, galinčių atliepti tiek neatidėliotinus būsto poreikius, tiek ilgalaikį kultūrinio paveldo išsaugojimą. UREHERIT dirbtuvės, vykusios Vilniuje 2024 m. rugsėjo 12-13 dienomis, buvo dalis plataus projekto „UREHERIT: architektai Ukrainos paveldui: tapatybės ir atminties atkūrimas”, skirto tapatybės ir atminties atkūrimui per architektūrinį paveldą Ukrainoje. Darbo grupės “Holistinė modernizmo daugiabučių renovacija” tikslas yra sukurti išsamią metodiką, skirtą modernistinių gyvenamųjų rajonų kultūrinės reikšmės vertinimui, bei praktiškus renovacijos gaires, kurios atitiktų tiek paveldo vertybes, tiek šiuolaikinius poreikius. Dirbtuvės tapo svarbiu etapu sprendžiant sudėtingą iššūkį – renovuoti sovietmečio masinės statybos gyvenamuosius namus Ukrainoje, išsaugant jų kultūrinę vertę. Diskusijų metu išryškėjo esminis proveržis: būtinybė vertinant ir renovuojant modernistinius gyvenamųjų namų rajonus pirmiausia atskirti jų sovietinį politinį palikimą nuo architektūrinės vertės, o tuomet spręsti modernistinio urbanistinio planavimo ir architektūros iššūkius savarankiškai. Šis dvilypis požiūris tapo pagrindu naujai metodologijai, skirtai tokių gyvenamųjų rajonų vertinimui ir renovacijai. Dirbtuvės siekė sujungti teorinius paveldosaugos principus su praktiniais renovacijos poreikiais, pripažįstant, kad sovietmečio masinės statybos gyvenamieji namai yra ne tik architektūros paveldas, bet ir sudėtingų socialinių bei kultūrinių pasakojimų dalis. Rekomendacijos apims ne vien techninius sprendimus – jas rengiant, siekiama kurti metodologijas, leidžiančias spręsti įvairiapusiškus šių pastatų renovacijos iššūkius, kartu gerbiant jų istorinę reikšmę ir atliepiant šiuolaikinės Ukrainos visuomenės skubius būsto poreikius. Pagrindinės išvados ir rekomendacijos Dirbtuvėse dalyvavę ekspertai (architektai, urbanistai, architektūros tyrėjai) – pateikė kūrybingų sprendimų, skirtų modernistinių gyvenamųjų rajonų renovacijos koncepcijai. Kultūros paveldo modernizmo mikrorajonuose vertės nustatymui buvo pasirinktos dirbtuvių dalyvės Aušros Černiauskienės pristatyta sisteminė vertinimo metodika, kuri leidžia analizuoti kultūrinę reikšmę per kelias dimensijas: istorinę, socialinę, estetinę, urbanistinę ir technologinę vertes. Toks visapusiškas požiūris suteikia galimybę įvertinti gyvenamųjų rajonų svarbą plačiau nei vien tik architektūros aspektu. Remiantis kūrybinių dirbtuvių dalyvio architekto Johano de Wachterio pasiūlyta sistema, kuri siūlo atskirti sovietinį palikimą nuo modernistinės architektūros, buvo pasiektas reikšmingas proveržis. Buvo sukurta metodologija, kuri sėkmingai atskiria modernistinės architektūros vertinimą nuo sovietinio laikotarpio politinių konotacijų. Šis atskyrimas leidžia objektyviau įvertinti gyvenamųjų rajonų vertę ir suteikia aiškią sprendimų priėmimo sistemą, neapsunkintą politinių ar emocinių reakcijų į sovietmetį. Metodologija pabrėžia būtinybę identifikuoti ir išsaugoti vertingus urbanistinio planavimo principus, tokius kaip žaliųjų erdvių ir bendruomeninių objektų integracija, tačiau kartu leidžia būtinas adaptacijas, kurios atitiktų šiuolaikinius poreikius.

Reikšmė Ukrainos būsto renovacijai
Dirbtuvių dalyviai bandė atsakyti į itin sudėtingus klausimus, susijusius su dabartine Ukrainos situacija, kurioje masinės būsto rekonstrukcijos poreikis susikerta su kultūrinės tapatybės, istorinės atminties ir priespaudos praeities klausimais. Šio darbo reikšmė apima kelias sritis, kurios yra svarbios Ukrainos rekonstrukcijos pastangoms:

• Urbanistinis planavimas: rekomendacijos padės išsaugoti vertingus architektūros ir urbanistinio planavimo elementus, kartu pritaikant pastatus šiuolaikiniams poreikiams. Metodika pabrėžia, kad sėkminga renovacija turi spręsti ne tik pastatų fizinį atnaujinimą, bet ir bendruomenių socialinio audinio atkūrimą.
• Bendruomenės įtraukimas: išvados akcentuoja bendruomenės dalyvavimo renovacijos sprendimuose svarbą, pripažįstant, kad tvari transformacija reikalauja gyventojų pritarimo ir įsitraukimo. Šis požiūris padeda paversti gyvenamuosius rajonus iš prieštaringos praeities simbolių į tvarią, bendruomenės poreikius atitinkančią gyvenamąją aplinką, kuri tarnauja dabartinėms ir būsimoms kartoms.

Be to, rezultatai sudaro pagrindą edukacinėms programoms, skirtoms rengti specialistus, gebančius taikyti paveldą jautriai renovacijos metodikas. Švietimo komponentas yra esminis siekiant užtikrinti ilgalaikį renovacijos pastangų tvarumą ir ugdyti vietinius gebėjimus įgyvendinti rekomenduojamus sprendimus. Sukurta metodika yra pagrindas kurti mokymo programas, kurios apjungia technines žinias su kultūriniu jautrumu ir bendruomenės įtraukimo įgūdžiais. Toks holistinis požiūris yra gyvybiškai svarbus Ukrainos rekonstrukcijai, nes padeda subalansuoti skubų būsto atkūrimo poreikį su vertingos architektūros ir urbanistinio paveldo išsaugojimu. Praktiniai įrankiai ir metodikos, pasiūlytos dirbtuvių metu, sudaro realius kelius paversti sovietinio laikotarpio gyvenamuosius rajonus gyvybingomis, tvariomis bendruomenėmis, gerbiančiomis savo istorinę reikšmę ir atliepiančiomis šiuolaikinės visuomenės poreikius.

Proveržiai modernistinio būsto renovacijos koncepcijoje Ukrainoje

Teorinis proveržis dėl sovietinio palikimo
Diskusijų metu buvo sukurta sistema, skirta spręsti sudėtingas istorines ir politines šių statinių konotacijas, kurią sudaro trys skirtingi požiūriai:

1. Visiškas sovietinių statinių pašalinimas
   Šis požiūris remiasi noru aiškiai atsiriboti nuo praeities, kaip tai daroma Lietuvoje, vykdant sovietinių monumentų desovietizaciją. Tačiau toks sprendimas kelia praktinių problemų, ypač Ukrainoje, kur esama būsto krizė reikalauja daug resursų ir neatidėliotinų veiksmų.
2. Išsaugojimas kaip istorinė dokumentacija
   Ši strategija pabrėžia, kad pašalinus sovietinius statinius gali kilti rizika romantizuoti praeitį ar prarasti svarbias istorines pamokas. Ji skatina išlaikyti fizinius laikotarpio ženklus kaip edukacinę priemonę, leidžiančią suprasti to meto sudėtingumą ir iššūkius.
3. Neutralizavimas per pritaikomąjį atnaujinimą / tranformaciją
   Tai subalansuotas metodas, kuris siūlo išlaikyti fizinius statinių elementus, tačiau transformuoti jų reikšmę ir funkciją šiuolaikinėje visuomenėje. Ši strategija ne tik sprendžia praktinį būsto panaudojimą, bet ir padeda sumažinti neigiamas asociacijas su sovietiniu palikimu.

Pastaroji strategija pripažįsta esamo būsto fondo praktinę vertę, kartu pabrėždama būtinybę iš naujo apibrėžti jo socialinę ir kultūrinę reikšmę šiuolaikinei visuomenei. Šis požiūris pasirodė ypač svarbus Ukrainos rekonstrukcijos kontekste, kur pragmatiški sprendimai turi derėti su jautriu istorinės atminties įvertinimu.

Vertinimo metodikos inovacijos
Naujosios vertinimo metodikos tikslas – sukurti išsamų modernistinio būsto vertinimo pagrindą, sąmoningai atskiriant politinę istoriją nuo architektūrinės vertės. Atsisakant tradicinių paveldo vertinimo metodų, kurie dažniausiai orientuojasi į ikoninius pastatus, ši naujoji metodika siūlo daugiadimensį požiūrį į masinės statybos gyvenamuosius rajonus. Metodika apima šiuos aspektus:

• Istorinį,
• Socialinį,
• Estetinį,
• Urbanistinį,
• Technologinės vertės,
  kartu pripažįstant ir materialųjį, ir nematerialųjį paveldą.

Šis požiūris žymi esminį poslinkį vertinant modernizmo gyvenamuosius rajonus. Jie pradedami suvokti ne tik kaip architektūros objektai, bet ir kaip platesnių socialinių bei kultūrinių dimensijų dalis. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad vertinant mikrorajonus būtų peržengtos techninių parametrų ribos. Siekiama išsamiai suprasti jų kultūrinę reikšmę, įskaitant jų vaidmenį bendruomenės gyvenime ir miesto vystymesi. Šis metodas padeda atskleisti platesnį šių rajonų poveikį ir vertę šiuolaikiniame kontekste.

Erdvinių išteklių pripažinimas
Diskusijos metu buvo pabrėžta, kad modernistinių gyvenamųjų rajonų išskirtinės erdvinės savybės yra reikšmingas, tačiau dažnai nepakankamai įvertintas turtas ateities plėtrai. Dėmesys sutelktas į šių rajonų neįprastai didelį atvirų erdvių kiekį – bruožą, kuris išskiria juos iš kitų miesto teritorijų ir siūlo unikalių galimybių transformacijai. Nors istoriškai šios erdvės dažnai buvo kritikuojamos kaip neapibrėžtos ar neišnaudotos, dirbtuvėse jos buvo peržiūrėtos kaip vertingas išteklius šiuolaikiniam miesto vystymuisi. Diskusijose apie tinkamą tankinimo lygį atsiskleidė įtampa tarp poreikio maksimaliai išnaudoti žemę ir būtinybės išsaugoti gyvenimo kokybę, kurią užtikrina erdvūs išdėstymai. Buvo aptariami būdai, kaip subalansuoti didesnį tankinimą su žaliųjų erdvių ir bendruomeninių zonų išsaugojimu. Pripažinta, kad šių rajonų erdvinė organizacija gali padėti siekti šiuolaikinių tvarumo tikslų, nes atviros erdvės yra svarbios ne tik ekologiniam, bet ir socialiniam miesto gyventojų gerbūviui. Ši perspektyva atveria galimybes modernistinius rajonus transformuoti į gyvybingas ir tvarias miesto erdves, kurios išlaiko jų unikalų charakterį bei prisideda prie šiuolaikinių urbanistinių iššūkių sprendimo.

Infrastruktūros ir techninės inovacijos
Dirbtuvėse buvo atskleista modernistinio būsto statybos sudėtinga dvilypė prigimtis. Nors standartizuoti statybos metodai turi tam tikrų ribotumų, jie taip pat suteikia galimybių sistemingiems renovacijos sprendimams. Pasikartojantis pastatų sistemų pobūdis leidžia taikyti efektyvias ir mastelį didinančias atnaujinimo strategijas. Realybė, kad beveik pusė esamo būsto fondo niekada nebuvo kapitaliai remontuota, pabrėžė tiek iššūkių mastą, tiek galimybę įgyvendinti visapusišką modernizaciją. Dirbtuvėse ypatingas dėmesys buvo skiriamas decentralizuotų infrastruktūros sprendimų poreikiui, ypač nestabiliose regionuose, kur atsparumas ir prisitaikomumas yra itin svarbūs. Ši techninė analizė padėjo suformuoti supratimą apie tai, kaip renovacijos strategijos gali pasinaudoti standartizacija, tuo pačiu sprendžiant konstrukcinių apribojimų keliamus iššūkius. Buvo akcentuojama, kad modernizacijos procesai turėtų apimti ne tik esamos infrastruktūros atnaujinimą, bet ir naujoviškų, vietos sąlygoms pritaikytų sprendimų kūrimą, siekiant didesnio tvarumo ir gyventojų gerovės. Tokie sprendimai ne tik padeda įveikti dabartinius techninius trūkumus, bet ir prisideda prie efektyvesnių bei lankstesnių renovacijos modelių kūrimo, atitinkančių šiuolaikinius poreikius.

Bendruomenės įtraukimo gairės
Diskusijos apie bendruomenės įtraukimą atskleidė reikšmingą atotrūkį tarp profesionalų požiūrio ir gyventojų prioritetų. Pastebėta, kad architektūrinio paveldo vertė dažniausiai išlieka profesionalų interesų sritis, o bendruomenei tai nėra pagrindinis rūpestis. Ši įžvalga paskatino rekomendacijas dėl ankstyvo ir nuoseklaus bendruomenės įtraukimo į renovacijos procesus, ypatingą dėmesį skiriant aiškiam paveldosaugos statuso pasekmių komunikavimui. Pastebėta, kad gyventojai dažnai bijo paveldo statuso suteikimo, todėl pabrėžta būtinybė atsižvelgti į jų susirūpinimą planuojant išsaugojimo darbus. Ši struktūra akcentuoja, kad sėkmingai renovacijai būtinas aktyvus gyventojų dalyvavimas ir supratimas. Tai reiškia, kad reikia peržengti tradicines konsultacijas ir siekti prasmingo bendradarbiavimo tiek planavimo, tiek įgyvendinimo etapuose. Praktiškai tai reiškia, jog bendruomenė turėtų būti informuojama ir įtraukiama jau pradiniuose etapuose, siekiant ugdyti pasitikėjimą ir užtikrinti, kad gyventojų poreikiai ir lūkesčiai būtų integruoti į renovacijos sprendimus. Šis požiūris padeda ne tik pagerinti renovacijos kokybę, bet ir užtikrinti ilgalaikį sprendimų tvarumą.

Regioninio konteksto diferenciacija
Diskusijos dirbtuvių metu pabrėžė gilų regioninių skirtumų supratimą Ukrainos rekonstrukcijos kontekste. Buvo išskirti trys pagrindiniai regioniniai kontekstai: stabilūs, nestabilūs ir nepatrauklūs regionai, kuriems kiekvienam reikia specifinių renovacijos sprendimų. Šis supratimas paskatino lanksčių strategijų kūrimą, kurios gali prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, kartu išlaikant pagrindinius kokybės ir tvarumo principus.

• Pripažinta tarpregioninių dinamikų svarba, įskaitant gyventojų judėjimą dėl konflikto.
• Atkreiptas dėmesys, kad daugiau nei pusė viduje perkeltų asmenų ketina sugrįžti į savo pirmines gyvenamąsias vietas, kai tik bus galimybė.

Šis mobilumo modelis kelia tiek iššūkių, tiek suteikia galimybių renovacijos planavimui. Reikia kurti sprendimus, kurie galėtų prisitaikyti prie gyventojų svyravimų, tuo pat metu užtikrinant ilgalaikį tvarumą.

Lankstumas regioniniame kontekste leidžia:

• Stabiliose teritorijose prioritetą teikti išsamesnei rekonstrukcijai ir kokybės standartų įgyvendinimui.
• Nestabiliose zonose taikyti sprendimus, orientuotus į atsparumą ir greitą pritaikymą kintančioms aplinkybėms.
• Nepatraukliuose regionuose skatinti jų atsigavimą, investuojant į infrastruktūros ir gyvenimo sąlygų gerinimą, kad šios teritorijos vėl taptų patrauklios gyventojams.

Ši diferenciacija padeda efektyviau planuoti renovacijos procesus, atsižvelgiant į skirtingus regionų poreikius ir užtikrinant, kad priimti sprendimai būtų veiksmingi ir ilgalaikiai visose situacijose.

Ekonominio tvarumo modeliai
Dirbtuvėse buvo iškelta svarbi įžvalga apie galimą sinergiją tarp naujos statybos ir renovacijos pastangų. Pripažinta, kad nauji plėtros projektai gali padėti finansuoti esamų pastatų atnaujinimą. Ši įžvalga paskatino rekomendacijas dėl mišrių finansavimo modelių, apimančių viešųjų ir privačių išteklių derinimą.

• Buvo identifikuota, kad ypač perspektyvi strategija – pirmųjų aukštų pertvarkymas, kuris gali skatinti ekonominę veiklą ir padėti padengti renovacijos išlaidas.
• Pabrėžta, kad ekonominio tvarumo modeliai turi būti orientuoti ne tik į neatidėliotinus renovacijos poreikius, bet ir į ilgalaikę priežiūrą bei palaikymą.

Rekomendacijos:

1. Mišrūs finansavimo modeliai:
   • Viešųjų fondų panaudojimas renovacijos pradžiai.
   • Privačių investuotojų įtraukimas per naujos statybos projektus ar pirmųjų aukštų komercinį pertvarkymą.
2. Ekonominės veiklos skatinimas:
   • Patalpų pirmuose aukštuose pritaikymas verslui, bendruomenės erdvėms ar kitoms pelningoms veikloms.
   • Tai ne tik generuoja pajamas, bet ir prisideda prie vietos bendruomenių aktyvinimo.
3. Ilgalaikio finansavimo užtikrinimas:
   • Tvarių modelių kūrimas, kurie apima nuolatinius mokesčius ar pajamas iš komercinės veiklos, skirtas pastatų priežiūrai.

Ekonominis tvarumas yra būtinas bet kokiai renovacijos strategijai, siekiant užtikrinti ilgalaikį projektų sėkmingumą. Šie modeliai suteikia galimybių ne tik spręsti dabartinius iššūkius, bet ir užtikrinti, kad atnaujinti pastatai išliktų gyvybingi ir ekonomiškai naudingi ateityje.

Kūrybinių dirbtuvių Vilniuje dalyviai: Rūta Leitanaitė (UREHERIT koordinatorė, LT), Martynas Marozas (darbo grupės “Holistinė modernizmo daugiabučių renovacija” vadovas, LT), Gintarė Kapočiūtė (LT), Martynas Mankus (LT), Johan De Wachter (NL), Svitlana Biriuk (UA), Andrej Shcherbina (UA), Mykhailo Shevchenko (UA), Aušra Černauskienė (LT), Tobias Nordstrom (SE).

Veiklos “Holistinė modernizmo daugiabučių renovacija” kalendorius:

• Karo padarytos žalos ir poreikio modernizmo daugiabučių renovacijos srityje analizė, kūrybinės dirbtuvės Vilniuje – 2025 m. ruduo
• Pilotiniai studentų pojektai: 2025 pavasario semestras (dalyvauja Charkivo architektūros mokykla ir Kauno technologijos universitetas – studentai pagal Darbo grupės rekomendacijas teiks pasiūlymus realiems mikrorajonams Lvive ir Zaporižėje transformuoti)
• Urbanistinis forumas Lvive: 2025 m. birželis (kartu su Estijos architektų sąjunga bus organizuojamos studentų darbų pristatymas ir aptarimas bei kūrybinės dirbtuvės su Lvivo bendruomenėmis, architektais ir savivaldos atstovais)
• Galutinis rekomendacijų dokumentas: 2025 m. ruduo

APIE UREHERIT PROJEKTĄ

Lietuvos architektų sąjungos inicijuotas tarptautinis architektūrinis projektas „U-RE-HERIT. Architektai Ukrainos paveldui: atkuriant atmintį ir identitetą“ ko-finansuojamas Europos sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ ir Lietuvos kultūros instituto. Projekto konsorciumą sudaro 11 architektūrinių organizacijų iš Europos ir Ukrainos. Tai: Lietuvos architektų sąjunga (LT), Švedijos architektų sąjunga (SE), Austrijos architektų ir inžinierių rūmai (AT), Karališkoji Danijos akademija (DK), Rumunijos architektų rūmai (RO), Nacionalinė Italijos architektų, planuotojų, kraštovaizdžio architektų ir konservatorių taryba (IT), Vokietijos architektų rūmai (DE), Estijos architektų sąjunga (EE); asocijuotas partneris – Europos architektų taryba (EU). Ukrainai atstovauja Ukrainos nacionalinė architektų sąjunga, NVO „ro3kvit“ ir Charkivo architektūros mokykla (UA). GRP-EACEA-CREA-2023-COOP-UA-EXT