Kviestinio architektūrinio konkurso A klasės biurų kompleksui Konstitucijos pr. 29, Vilniuje suprojektuoti, nugalėtojais išrinkti Danijos architektai „PLH Arkitekter”.
Bendrovės „Lords LB” ir Lietuvos architektų sąjungos organizuotame konkurse dalyvavo 7 architektų komandos.
Vertinimo komisiją, be užsakovo atstovų, sudarė architektai I.Kliobavičiūtė, E.Neniškis, E.Pedersen (Norvegija) ir Vilniaus miesto plėtros departamento direktorius A.Blotnys. Darbus recenzavo arch. R.Kilčiauskas ir M.Pakalnis.
I VIETA (25 000 litų + projektavimo sutartis). PLH Arkitekter A/S (Danija) kartu su „Archinova” (Lietuva)
Planšetai (pdf)
Aiškinraštis (pdf)
Bylutė (pdf)
Recenzentų komentaras
Urbanistiniai sprendiniai, pastato santykis su aplinka.
Projektuojamas verslo kompleksas – tia vienas tūris, Šiaurės kryptimi aukštėjantis nuo 4 iki 9 aukštų, taip derinantis prie aplinkinės urbanistinės situacijos. Naujai formuojamoje atviroje aikštėje pastatas eksponuojamas kaip išskirtinis, skulptūriškas statinys ir yra traktuojamas kaip transportinio mazgo akcentas. Vertinant būsimą automobilių srautą į pastatą, abejotinas patekimo į požeminį parkingą sprendimas, kuomet iki panduso yra važiuojama aikšte, kuri skirta ir pėsčiųjų rekreacijai.
Architektūrinės išraiškos koncepcija.
Tūrio kompozicija aiški ir nekomplikuota, atitinkanti detaliojo plano silueto parametrus. Elipsės formos žiedinė pastato struktūra su viduryje esančiu atviru atriumu sudaro reprezentatyvios erdvės įvaizdį. Lakoniškai tektoniškas fasadų sprendimas pagrįstas ir praktiškumo kriterijumi. Aktyvią ir aplinką intensyviai veikiančią fasado dalį – nusklembtą stogą – siūloma apželdinti samanomis ir taip ją įlieti į aplinką (jei to įgyvendinti nepavyktų, atsirastų pavojus į Geležinio vilko gatvę atverti neadekvatų vaizdą).
Pastato planiniai – erdviniai sprendimai.
Pirmo aukšto lygyje pastatą kertantis atviras pėsčiųjų pasažas apjungia pastato vidines erdves su formuojama aikšte-parku. Siūloma maksimaliai atviro planavimo schemos šerdis – vertikali atriumo erdvė. Tokia pastato struktūra puikiai tinka vienam pastato vartotojui, tačiau labai sunkiai, neaukojant estetinio-erdvinio įvaizdžio, skaidoma į smulkesnius autonomiškus biurus. Vertikalus judėjimas pastate sprendžiamas trimis laiptinių su liftais blokais. Parkavimas sprendžiamas trimis požeminiais lygiais, paliekant esamą požeminę inžinerinių komunikacijų trasą.
Projekto įgyvendinimo ir eksploatavimo efektyvumas.
Pastato konstruktyviniai sprendiniai racionalūs. Išoriniam fasadui siūlomi principai sprendžia saulėkaitos problemas ir autoriai teigia pastato atitikimą tvarumo ir eksploatacijos taupumo standartams, tačiau į Pietų pusę atsuktas tūrio nusklembimas ir stiklinis atriumas būtų smarkiai veikiami pietinės saulės kaitros.
Idėjos novatoriškumas.
Projekte darniai sprendžiamas pastato ir aplink jį formuojamos aplinkos santykis. Lakoniškas vieno tūrio sprendimas. Atviro tipo biuro struktūros siūlymas yra šiuolaikiškas, bet tinkantis tik vieno pastato vartotojo atveju.
II VIETA (25 000 litų). AMBRASO ARCHITEKTŲ BIURAS (Lietuva)
Planšetai (pdf)
Aiškinraštis (pdf)
Bylutė (pdf)
Recenzentų komentaras
Urbanistiniai sprendiniai, pastato santykis su aplinka.
Pasirinktas lakoniškas pastato tūrio komponavimas ir jo santykis su aplinka. Aiškiai pagrįstas pasirinktas pastato aukštingumas, 7 aukštų pastatas komponuojamas atsižvelgiant į pagrindines urbanistines kryptis ir elementus. Sąlyginai ilgas ir monotoniškas fasadas, orientuotas lygiagrečiai transporto trasai, pagrindžiamas trumpu laiku, per kurį, važiuojant automobiliu, yra matoma ir suvokiama architektūrina. Tuo tarpu žvelgiant iš vienos pagrindinių apžvalgos krypčių – Geležinio vilko gatvės nuo Neries upės, matyti tik lakoniška pietinių fasadų kompozicija, nebandanti niveliuotis aplinkoje, bet vykusiai įkomponuota žaliųjų kalvų fone. Aplinkinė teritorija sprendžiama didžiąją dalį skiriant parkui ir sukuriant dvi prieigų aikštes.
Architektūrinės išraiškos koncepcija.
Dėl lakoniškumo ir nesudėtingos kompozicijos pastato estetinė išraiška yra aiškiai suvokiama. Pastatas savo išoriniu įvaizdžiu labiau panašus į šiandieninius muziejus ar kultūros centrus, nei į biurų tipo pastatus, kita vertus, tai ir kuria komplekso išskirtinumą. Pastato išraiška sprendžiama ne dekoratyviomis priemonėmis, bet architektūrine forma.
Pastato planiniai – erdviniai sprendimai.
Pasirinkta koridorinė pastato planavimo sistema su viena centrine laiptine – vestibiuliu ir dvejomis kraštinėmis – evakuacinėmis, pagalbinėmis. Koridorių ir kabinetų plotų santykis – racionalus, aukštų skaidymas į smulkesnius ofisus galimas, tačiau nėra idealus būsimų vartotojų atžvilgiu. Pastato aukštų gylio ir aukščio santykis leidžia daryti prielaidą, kad vidinės pastato dalys stokos natūralaus apšviestumo. Patrauklus siūlymas konferencijų centrą įrengti ketvirtame aukšte, kur projektuojamos ir atviros lauko terasos.
Projekto įgyvendinimo ir eksploatavimo efektyvumas.
Jei ne didelės viršutinės dalies konsolės, pastatas būtų nesunkiai ir sąlyginai nebrangiai įgyvendinamas. Vertikalus fasado dalinimas sprendžia ir estetinius ir funkcinius, apsaugos nuo salės spindulių perkaitinimo uždavinius, tačiau apriboja panoraminių vaizdų iš patalpų matomumą. Parkavimas sprendžiamas dviem požeminiais aukštais, racionaliai išnaudojant visą sklypo teritoriją.
Idėjos novatoriškumas.
Kuriama architektūrinė išraiška yra šiuolaikiška, atspindinti šiandienines architektūrines tendencijas. Keliamos užduoties įgyvendinimas pasiekiamas paprastomis priemonėmis, atsisakius bereikalingo dekoratyvumo.
III vieta (15 000 litų). KOKO (Estija)
Planšetai (pdf)
Aiškinraštis (pdf)
Recenzentų komentaras
Urbanistiniai sprendiniai, pastato santykis su aplinka.
Skulptūriška pastato forma atitinka detaliojo plano reikalavimus. Antžeminis parkavimas šiaurinėje sklypo dalyje sutampa su aplinkinės teritorijos vartojimo-veikimo strategija. Aplink pastatą kuriamas skulptūriškas reljefinių formų parkas, pasižymintis estetiniu kompleksiškumu su projektuojamu pastatu.
Architektūrinės išraiškos koncepcija.
Aiški tūrio forma paremta sklypo struktūra ir pastato funkcinėmis savybėmis. Plastiška fasadų išraiška lakoniška ir kontekstuali. Siluetas aplinkinėje teritorijoje išsiskirtų ir turėtų savitą identitetą.
Pastato planiniai – erdviniai sprendimai.
Siūlomi dviejų blokų po dvi laiptines su liftais blokai pateisinami kaip racionali planavimo sistema tik iš dalies. Pastato interjero išraiškai siūlomas visai estetinei sistemai vieningas, brandus, išieškotas sprendimas. Planinėje struktūroje neišvengta gilių, natūralaus apšvietimo stokojančių erdvių.
Projekto įgyvendinimo ir eksploatavimo efektyvumas.
Pastato fasadinė sistema projektuojama taip, kad būtų sumažintas saulės kaitros poveikis. Rytinis ir vakarinis fasadai dengiami išorinėmis ritmingomis, šešėlius kuriančiomis fasado detalėmis. Pietinis ir šiaurinis fasadai projektuojami dvigubo įstiklinimo su oro tarpu, taip sprendžiant ekstremaliausias temperatūrinės apkrovos problemas aktualiausiuose taškuose. Pastato konstruktyvinė schema paremta centrinių monolitinių branduolių ir kolonų tinklo principu. Nereguliaraus plano antžeminė dalis reikalauja nuo požeminės parkavimo dalies atsiskiriančio kolonų tinklo, dėl ko prireiktų ypatingų, kaštus didinančių sprendimų.
Idėjos novatoriškumas.
Pastato ir greta projektuojamų parko ir aikštės kompleksas vienalytis ir atspindintis šiuolaikinės architektūros tendencijas, kuomet architektūrinė forma gimsta iš įtakojančių aplinkinių faktorių.
PASKATINAMOSIOS PREMIJOS (po 5 000 litų) skirtos visiems likusiems dalyviams.
UAB RENOVA (Lietuva)
Recenzentų komentaras
Urbanistiniai sprendiniai, pastato santykis su aplinka.
Pastato į aplinką komponavimo principas – atsiribojimas. Šiaurinės sklypo dalies sprendiniai, kuomet pirmi du aukštai yra atviras parkingas, yra neintegralūs būsimo kaimyninio užstatymo atžvilgiu. Pastato realus projektuojamas aukštingumas siekia 41 metrą, o tai yra 11 aukštų pastato atitikmuo. Išnaudojant esamą sklypo per aukštėjimo ypatumą, sumaniai sprendžiamas parkavimo klausimas. Teigiama, kad užtenka vieno požeminio ir cokolinio aukšto parkavimo vietų poreikiui tenkinti. Tačiau ryšys su aplinkine teritorija tampa neišvystytas ir nukirstas cokolinio aukšto peraukštėjimu ir gausybės apvažiavimų. Siūlomas racionalesnis antžeminio parkavimo būdas vakarinėje sklypo dalyje. Rytinė žaliojo parko dalis vystoma menkai, todėl galima teigti, jog projektinis pasiūlymas neišnaudoja viso situacijos potencialo bei nesukuria galimo pastato išskirtinumo.
Architektūrinės išraiškos koncepcija.
Pastatas komponuojamas iš dviejų tūrių ir juos apjungiančio centrinio holo tūrio. Rytinis Pirmame aukšte siūloma įrengti tik pagrindinį holą su pagalbinėmis patalpomis, biurų paskirties patalpas pakeliant nuo žemės. Pastato architektūrinė išraiška ir tūrių kompozicija nesudaro išskirtinai šiai vietai kuriamo objekto įvaizdžio.
Pastato planiniai – erdviniai sprendimai.
Vertikalių ryšių schema (trys laiptinės ir vienas liftų holas) racionali ir įrengiant, ir eksploatuojant. Planinė struktūra nesudėtingai skaidoma į mažesnius, autonomiškai veikiančius biurus.
Projekto įgyvendinimo ir eksploatavimo efektyvumas.
Racionali pastato konstruktyvinė – statybinė schema, parkavimo vietų sprendimas, leidžia daryti prielaidas, kad pastato realizacijos kaštai būtų adekvatūs. Siūlomos fasado priemonės mažintų neigiamą saulės spindulių poveikį.
Idėjos novatoriškumas.
Pastato estetinė išraiška neatspindi šiandien vyraujančių progresyvios architektūros tendencijų. Architektūrinis pasiūlymas remiasi išskirtinai racionalumo paieškomis, nebandant ieškoti reflektyvesnės ir integralesnės, konkrečiai situacijai būtinos estetinės raiškos.
HACKEL‐KAAPE, TRIMONIS ARCHITEKTEN HAMBURG (Arch A. Trimonis, T. Kavaliauskas, V. Stupak, R. Stupak, E. Žarkovskienė, M. Grinevičius)
Planšetai (pdf)
Aiškinraštis (pdf)
Recenzentų komentaras
Urbanistiniai sprendiniai, pastato santykis su aplinka.
Pastatas projektuojamas kaip žiedinės sankryžos akcentinis tūris. Nors pastato tūrinė kompozicija suskaidyta, tačiau siluetas nuo to nekinta ir yra masyvus. Iki galo neišvystytas ryšys su aplinka ir nepagrįstas formuojamos aikštės-parko krypties vystymas į žiedinę sankryžą. Toks devynių aukštų tūris savo gabaritais akivaizdžiai disonuoja su aplinka. Išvystyta vandens tematika,- takas prasidedantis prie egzistuojančios kūdros, ties pastatu išskleidžiamas į dekoratyvinį baseiną. Atraktyvus ir estetiškai papildantis sklypo aplinkotvarką baseinas kažkodėl projektuojamas ko ne požeminio aukšto lygyje, kas jį padaro ne be tokiu dominuojančiu elementu koks galėtų būti. Dalyje projekto foto montažų pastatas pateiktas mažesnis nei būtų realybėje.
Architektūrinės išraiškos koncepcija.
Architektūrinė tūrio kompozicija prieštarauja pačių autorių išsikeltiems tikslams, nesuvaldžius dinamikos, sukurtas tiesiog chaotiškas tūrių kratinys.
Pastato planiniai – erdviniai sprendimai.
Pastato vidinė struktūra sudalinta 3 vertikaliais ryšių (laiptinių) blokais, besikeičiantis vidinių erdvių ir vaizdų iš pastato formavimas kuria teigiamą, išskirtinę atmosferą. Tačiau, bandant pastatą eksploatuoti formuojant atskirus nuomojamus biurus, tampa sudėtinga jo aukštus dalinti rentabiliais segmentais, į kuriuos būtų patenkama iš pagrindinio holo.
Projekto įgyvendinimo ir eksploatavimo efektyvumas.
Siūlomas brangiai įrengiamas, bet eksploatacijos metu atsiperkantis dvigubo fasado ir energetinio taupumo pastato tipas. Penki požeminiai aukštai būtų daug lėšų reikalaujantis sprendimas.
Idėjos novatoriškumas.
Projekto tūrio ir erdvių komponavimas šiuolaikiškas, atspindintis šiandienos architektūrinius procesus, pritaikyti modernūs „protingo“ fasado sprendimai.
VILNIAUS ARCHPROJEKTAS (arch. Darius Linartas, Tautvilė Džiugytė, Gintarė Šverytė, Berta Gruodytė, Tomas Skripkiūnas)
Planšetai (pdf)
Aiškinraštis (pdf)
Bylutė (pdf)
Recenzentų komentaras
Urbanistiniai sprendiniai, pastato santykis su aplinka.
Projekte aiškiai deklaruojama idėjinė tūrio formavimo metafora „kalva“. Laipsniškai sklypo vidurio link „augantis“ tūris organiškai įkonmpuotas į aplinką. Atskirų tūriu kompozicija yra atsargus sprendimas, sąlyginai neįtakojantis aplinkinės urbanistinės situacijos, tačiau tuo pačiu ir nekuriantis šiai situacijai reikalingo savito akcento.
Siūlomas apvažiavimo aplink pastatą sprendimas turėtų būti koreguojamas siekiant darnesnio santykio su formuojama aplinka.
Išvystyta pėsčiųjų servituto kryptis per pastatą, vedxanti į intensyviai apkrautą transporto mazgą stokoja įtiknamo pagrindimo, kai tuo tarpu ryšys su jau egzistuojančia požemine perėja per Konstitucijos prospektą nevystomas ir neturi aiškios jungties su projektuojamu pastatu.
Architektūrinės išraiškos koncepcija.
Pastato siluetas pagrįstas, bet svarbus, aplinkoje dominuojantis elementas – nuožulnios stogo plokštumos – detaliau nesprendžiamas. Išlieka daug neaiškumų ir dėl dangos sprendimų ir dėl šioje projektavimo stadijoje nesprendžiamų inžinerinių komunikacijų buvimo estetinės išraiškos. Laužyto tūrio kompozicijos dinaminis įvaizdis dar labiau stiprinamas antro, išorinio fasado ritmika ir kryptimis. Tūrio išraiška galėtų būti santūresnė, o gal net ir sprendžiama kitomis priemonėmis, siekiant išlaikyti vientisos „kalvos“ įvaizdį.
Pastato planiniai – erdviniai sprendimai.
Pastatą aptarnauja 4 laiptinės, pastatas sudalintas į atskirus nedidelius, autonomiškai veikiančius biurus. Kai kur laužytų korpusų susikirtimo vietose susidaro natūralia šviesa sunkiai apšviečiamos zonos. Diskutuotinas viso pirmo aukšto dvigubas aukštis, kai dalyje patalpų siūloma įrengti paprastus biurus.
Projekto įgyvendinimo ir eksploatavimo efektyvumas.
Laužyto kontūro pastatas ant reguliaraus požeminio parkingo kolonų tinklo reikalauja didesnio dėmesio planuojant kolonas antžeminėje dalyje, nes tai sukelia funkcinių ir estetinių nepatogumų planuojant patalpas bei papildomas išlaidas realizuojant antžeminę konstruktyvinę dalį.
Idėjos novatoriškumas.
Plastiškas tūrio formavimas yra novatoriškas, bet jo išpildymo priemonės ir sprendiniai turėtų būti keičiami ieškant šiuolaikiškesnės išraiškos.
GJS (Arch. Gediminas Jurevičius, Donatas Bacevičius, Ernestas Riepšas, Tomas Vaičiulis, Simas Remeika, Marsius Jurevičius, Ieva Folk, Lietuva)
Planšetai (pdf)
Aiškinraštis (pdf)
Recenzentų komentaras
Urbanistiniai sprendiniai, pastato santykis su aplinka.
Pastatas komponuojamas iš dviejų pakeltų aukštybinių tūrių ir juos apjungiančio atviro holo. Skirtumas tarp korpusų aukštingumo (8 ir 9 aukštai) turėtų būti didesnis: taip tūrinė kompozicija taptu raiškesnė ir darniau komponuotųsi aplinkoje iš tolimųjų apžvalgos taškų. Kuriamas sklendžiančio virš žemės, ekspresyvaus pastato įvaizdis, tačiau menkai vystoma aplinkinė parko ir prieigų prie pastato teritorija nepadeda visiškai įgyvendinti deklaruojamų įvaizdžio formavimo principų.
Architektūrinės išraiškos koncepcija.
Pastato tūris dalinamas horizontaliais sluoksniais. Apatinėje pastato dalyje planuojama atviresnės viešumai funkcijos, o viršutinėje – biurų patalpos. Siūloma dvigubo įstiklinimo fasadinė sistema. Daug abejonių kelia dekoratyvus šilkografijos ornamentas kuris naudojamas kaip priemonė kovoti su tiesioginiais saulės spinduliais. Tokiu ornamento piešiniu apsaugoma tik apatinių aukštų biurų patalpos ir kuriamas trumpalaikis estetinės vizualikos efektas. Stiklinę fasado erdvę siūloma užpildyti natūraliais augalais, tačiau nepaaiškinamos jų egzistavimo galimybės ribinėmis temperatūros sąlygomis.
Pastato planiniai – erdviniai sprendimai.
Pastato planinė struktūra yra racionali ir tinkama tiek atskiriems nuomininkams, tiek vienam pastato vartotojui. Atvira, perregima centrinio holo erdvė deramai reprezentatyvi. Sprendžiant požeminį parkavimą, neišnaudotas visas sklypas, todėl projektuojami 5 požeminiai aukštai. Toks sprendimas dėl per sklypą einančios senvagės pareikalautų didelių statybinių kaštų.
Projekto įgyvendinimo ir eksploatavimo efektyvumas.
Siūlomas racionalus gamykloje surenkamų fasadinių modulių principas. Dalyje pastato fasado siūloma integruoti saulės elementus, taip taupant elektros energijos sąnaudas.
Idėjos novatoriškumas.
Ekspresyvi kompozicija ir vizualiai aktyvūs konstruktyviniai elementai kuria įsivaizduojamą verslo veržlumo įvaizdį.
Iliustracijos ir foto: www.architektusajunga.lt