Paskelbti konkurso Mano erdvė 2025 nugalėtojai
DUA SI. Nuotr. Enrika Stanulevičiūtė
Lapkričio 26-osios vakarą Vilniuje, kultūrinėje erdvėje „Dūmų fabrikas“, įvyko Lietuvos architektų sąjungos ir portalo Lrytas kartu organizuojamo interjero architektūros konkurso „Mano erdvė 2025“ apdovanojimų vakaras. Tai jau vienuoliktieji metai, kai į vieną vietą susiburia talentingiausi šalies architektai ir interjero dizaineriai. Šių metų renginys tapo ypatingas – konkursas įžengė į antrąjį dešimtmetį ir pirmą kartą papildytas vieša praktine konferencija „Mano erdvė“.
Kaip ir kasmet, konkurso darbus vertino tarptautinė komisija. Šįkart prie jos prisijungė ekspertai Sarah Costelloe (Airija), Rory Apap Brown (Malta) ir Anna Olga Chmielewska (Lenkija). Komisijos atstovai aplankė jiems labiausiai patikusius interjerus, savo balsą turėjo ir skaitytojai – portalo auditorija aktyviai rinko savo favoritą. „Šiemet gavome net 170 darbų. Tai 170 skirtingų pasaulių, kuriuose kažkas gyvena, ilsisi, dirba, svajoja. Už jų – 90 talentingų kūrėjų. Ir dar per 10 tūkstančių žmonių, kurie rinko savo favoritą – o tai jau yra galinga energija, – sveikindama susirinkusius į iškilmingą apdovanojimų vakarą sakė konferencijos ir apdovanojimų „Mano erdvė 2025″ vadovė Inga Junčienė. – Tačiau mums jau nebe skaičiai svarbiausi, o tai, kad interjero kultūra Lietuvoje per dešimtmetį smarkiai išsiplėtė, ir mes jaučiamės prie to prisidėję.”
Geriausio studentų darbo nominaciją tradiciškai renka praėjusių metų keturių pagrindinių kategorijų nugalėtojai. 2025 m. studentų darbus vertino: Povilas Daugis, Rūta Kazėnaitė, Alyona Sikorska, Alina Morkūnė („HEIMA architects“), Simonas Norkus, Ignas Lesauskas („Nytt architects“), Dominykas Savickas, Kristijonas Nenartavičius („Resh architects“), architektės Kristina Pundė ir Laura Giržadė. Laimėtojas – projektas „Sutvirtinti ryšiai. Maisto gamyba kartu“, autorė Gabija Paulauskaitė (Vilniaus dailės akademija). Gabijos darbas tyrinėja tradicinio lietuviško maisto sampratą ir tai, kaip maistas gali tapti bendruomenę jungiančia veikla. Siekta iš naujo atrasti lietuvišką virtuvę ir paversti maisto gamybą prasmingu socialiniu veiksmu, stiprinančiu ryšius. Šiam tikslui sukurta transportuojama lauko virtuvė, skirta gaminimui ant laužo. Ji paremta perdirbimo principais – naudojamos likutinės akmens plokštės ir atnaujinti maisto padėklų vežimėliai. Tai erdvė, jungianti tradicijas ir šiuolaikinį bendruomeniškumo poreikį.
Geriausias biuro interjeras – „Reitan Convenience“, autoriai: leva Klimašauskaitė, Lina Bakienė, Rita Kundrotaitė-Stalygienė. Laimėjęs biuras įrengtas kultūros paveldo pastate, kuriame istorinė architektūra darniai dera su šiuolaikišku dizainu. Interjeras išsiskiria dinamiškumu ir žaismingomis detalėmis, suteikiančiomis erdvei gyvybės, tačiau kartu išlaiko subtilų solidumo pojūtį, atspindintį įmonės brandą ir patikimumą. Visi sprendimai apgalvoti taip, kad atlieptų „Reitan Convenience“ vertybes. Tai harmoningas modernumo ir istorijos dialogas, kuriantis įkvepiančią kasdienę darbo aplinką.
Kitas finalininkas: „Narbutas International“, autoriai – „AIAI architects“ (Aistė Gudelienė, Žygimantas Gudelis, Rusnė Griškutė)
Geriausias viešasis interjeras – DUA SI (salė), autorė: Indrė Mylytė-Sinkevičienė. DUA SI įkurtas buvusiame Druskininkų elektrinės komplekse – erdvėje, kuri iki renovacijos buvo apleista. Projektas jungia istoriją ir šiuolaikiškumą, o tvarumas čia tampa pagrindine ašimi: naudoti dėvėti baldai, meno kūriniai iš įvairių pasaulio vietų, gamtai draugiškos medžiagos. Kiemo asfaltą pakeitus žvyru sumažėjo kaitra, o tūkstančiai pasodintų augalų pritraukė bites ir drugelius. Tai šiuolaikiška, gyva erdvė, kurioje praeities žinutės susilieja su atgimstančia vizija.
Kitas finalininkas: Šiuolaikinės mokyklos centras (ŠiMC), autoriai – DO ARCHITECTS (Akiko Tutlys, Jūratė Norkutė, Miglė Šalnaitė, Aurelija Slapikaitė, Vida Miškūnaitė-Jarošienė) su projekto vadove Gilma Teodora Gylyte.
Geriausias buto interjeras – „Mano marios“, autoriai: „ARCHROOM Studio“ (Anastasija Binevič, Roman Skokov). „Šis interjeras – mūsų ir kliento kūrybinės sinergijos rezultatas. Jis atėjo turėdamas vienintelį įkvėpimą – saulėlydį, ir iš šios nuotaikos gimė visa projekto vizija: šiltų ir vėsių tonų dialogas, kuriantis harmoniją ir emocinį jaukumą. Šviesos trūkumą miegamajame sprendėme įkomponuodami stiklo blokelius, o ilgos vonios proporcijas subalansavome tinkline konstrukcija. Svetainėje naudojome retro stiliaus oranžinius šviestuvus, tapusius ryškiais akcentais, o Azijos įtakos atsiskleidė per rankų darbo šviestuvą ir klientės tapytus paveikslus. Tai namai, kuriuose spalvos, šviesa ir asmeniniai akcentai susilieja į vieną šiltą, gyvą istoriją”, – sako Anastasija.
Kitas finalininkas: DUA SI (butas), autorė – Indrė Mylytė-Sinkevičienė.
Geriausias namo interjeras – „Pušinis vasarnamis Preiloje“, autorius „Case Studio for Architecture“. „Pušis – mediena, kuri Kuršių nerijoje lydi iki pat jūros – šiame vasarnamyje tampa viso interjero širdimi”, – sako Preilos namuko kūrėjai. Grindys, langai ir baldai iš pušies masyvo kuria ramią, vietai būdingą poilsio atmosferą, o į aplinką reaguojantys atspindžiai subtiliai įrėmina kopas ir Preilos stogus. Interjero detalės – nuo miške surinktų rankenų iki natūralių paviršių – dar labiau sustiprina ryšį su vieta ir primena, koks gi artimas, bet kartais primirštas šis medis yra lietuviškoje kultūroje. Kūrėjai viliasi, kad pušis vėl sugrįš į Lietuvos interjerus – kaip jaukus, natūralus ir ilgaamžis pasirinkimas.
Kitas finalininkas: „Whispering Lightscape“, autoriai leva Prunskaitė, Rokas Puzinas.
Portalo Lrytas skaitytojų favoritas – „Gradiali“ baseinų ir pirčių erdvė, autorius Antanas Ruminas. Sanatorijos „Gradiali“ Palangoje naujajame korpuse sukurta 1,7 tūkst. kv. m baseinų ir pirčių erdvė tapo ryškiausiu viso komplekso akcentu. „Ši erdvė – tai ne tik baseinai, o gyvas organizmas, kuriame jungiasi vanduo, šviesa, garsas ir žmogaus patirtis. Mūsų tikslas buvo sukurti vietą, kuri stebina, ramina ir įkvepia vienu metu. Norėjome, kad įėjęs žmogus pasijustų lyg patekęs į kitą realybę – tokią, kurioje vanduo ir šviesa kalba tarpusavyje“, – sakė A. Ruminas.
Projektą finansuoja
