Naujas menininkų padėties tyrimas

V. Budrio nuotr.

„Lietuvos kultūros tarybos inicijuotu ir pirmą kartą vykdytu tyrimu siekėme atskleisti menininkų kūrybinę bei ekonominę situaciją tam, kad kultūros politikos formuotojai galėtų aiškiai matyti šalies kūrėjų problemas ir priimti pagrįstus sprendimus. Galima pasidžiaugti, kad tyrimas prisidėjo prie požiūrio kaitos ir įkvėpė konkrečius nutarimus – padidintos bei labiau diversifikuotos valstybės institucijų menininkams skiriamos stipendijos. Lietuvos kultūros tarybos individuali stipendija padidėjo trečdaliu – iki 800 eurų“, – sako Asta Pakarklytė, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė.

Prieš trejus metus pristatytas plačios apimties „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas“ nustatė, kad vos 20 proc. šalies meno kūrėjų gali išgyventi vien iš meninės veiklos. 

Ankstesnio ir šiais metais vėl kartojamo tyrimo autorė dr. Rusnė Kregždaitė kaip teigiamą tyrimo aspektą išskiria suaktyvėjusias diskusijas apie menininkų padėtį Lietuvoje, mažą atlygį už kūrybą, nepastovų užimtumą, poreikį dirbti keliuose darbuose. Jis tapo stimulu plėtoti temą kituose tyrimuose, paskatino menininkų sąjungų diskusijas dėl atlygio, įsikūrė meno darbuotojų profesinė sąjunga, galiausiai, ir politikų programose atsirado terminas „teisingas atlygis kūrėjui“.

Įvertinus valstybės ir savivaldybių biudžetų struktūrą paaiškėjo, kad tiesioginės jų investicijos į individualų kūrėjų yra labai mažos, o vidutinės šalies kūrėjų pajamos sudarė 772 eurus. Tuo metu tyrimas parodė, kad kas penktas menininkas gali pragyventi iš kūrybinės veikos, ir beveik 96 proc. kūrėjų bent dalį savo laiko skiria darbui be atlygio. Nepaisant to, kaip atskleidė tyrimas, kūrėjams jų profesija teikia didelį pasitenkinimą: 76 proc. Lietuvos menininkų ją rinktųsi dar kartą. 

Savo ruožtu šio tyrimo iniciatorė dr. Kristina Mažeikaitė pažymėjo, kad egzistuoja ir reikšmingi skirtumai tarp lyčių: „Vyrai menininkai vidutiniškai uždirba bent keliais šimtais eurų daugiau. Skirtumai išryškėja ir žvelgiant į  meno sritis – įprasta už kūrybos pristatymą mokėti scenos meno kūrėjams, o štai vizualaus meno atstovai atlygio už darbą sulaukia retai.“

Tyrimo iniciatorių ir autorių teigimu, diskusijų apie menininkų socioekonominę padėtį išties padaugėjo, o kaip šie pokyčiai transformuoja menininkų kasdienybę, bus siekiama išsiaiškinti nauju tyrimu.

„Menininkai puikiai žino problemas su kuriomis susiduria jie patys, dažnai nujaučia ir tai, kuo gyvena jų aplinkos kūrėjai. Tačiau, norint matyti bendrą lauko situaciją bei išryškinti jos problematiką, būtina turėti pagrįstus duomenis. Tyrimas leis apibendrinti Lietuvos menininkų ekonominę ir kūrybinę situaciją, surinkti duomenys galės tapti pagrįstais argumentais siekiant kūrėjų padėties gerinimo“, – kalba Karolina Šulskutė.

Kviečiame dalyvauti naujame tyrime, užpildant anketą (tyrėjos Rusnė Kregždaitė, Kristina Mažeikaitė, Karolina Šulskutė).