Mirė Kęstutis Lupeikis
1980 metai, studijų pradžia, A0/1 – grupiokai… Svajonės, fanatiškas pirmasis kūrybos pojūčio entuziazmas, bendros praktikos, talkos kolūkiuose, kelionės, V. Dičiaus ir A. Dineikos įkvepiančios paskaitos, SIKON’as, piešimas, tapybos bandymai, pastangos mąstyti kitaip – tai Kęstučio ir visos mūsų kartos gyvenimo ir kūrybos pamatai. Tikėjimas, kad menas pakeis pasaulį, pilnas pasiaukojimas kūrybai, renesansiškas, tarpdiscipliniškas, alternatyvus požiūris į menus, paklusnumas architektūros ir tapybos mūzoms, prigimtyje užkoduoti pedagogikos genai, nuolatinis, drąsus, sąžiningas ir bekompromisis inovacijų siekis, nerami, su rutina nesitaikstanti siela – tai Kęstučio gyvenimo būdas… Nuolatinė kūrybos įtampa, visiškas atsidavimas profesijai turi savo kainą. Kęstutis ją jau sumokėjo, pilnai… Nelikim abejingi…
Gintaras Čaikauskas
