Mirė Gediminas Girčys
In memoriam. Gediminas Girčys – Lietuvos urbanistikai paskirtas gyvenimas
Gediminui Girčiui (1928–2026) – architektui, urbanistui ir Lietuvos architektų sąjungos Garbės ženklo laureatui – atminti.
Lietuvos architektūros ir urbanistikos istorijoje yra žmonių, kurių darbai matomi ne vien pastatų fasaduose ar miestų aikštėse. Jų kūrybos mastelis – ištisi miestai, regionai ir valstybės teritorija. Tokiai architektų kartai priklausė Gediminas Girčys, dešimtmečius skyręs Lietuvos miestų ir visos šalies erdvinės raidos klausimams.
Gedimino Girčio profesinė veikla atspindėjo Lietuvos urbanistikos pokyčius – nuo sovietmečiu sparčiai augusių miestų ir naujų gyvenamųjų rajonų planavimo iki nepriklausomos Lietuvos teritorijų planavimo sistemos kūrimo bei regioninės plėtros strategijų. Jo profesinį palikimą liudija nacionalinio ir regioninio masto teritorijų planavimo darbai, indėlis į darnaus vystymosi politiką, publikacijos ir pedagoginė veikla.
Savo žiniomis ir profesine patirtimi Gediminas Girčys dalijosi ir su būsimaisiais architektais Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – VILNIUS TECH). Nuo 1966 m. jis buvo Lietuvos architektų sąjungos narys, jam suteiktas meno kūrėjo statusas, o 2008 m. apdovanotas sąjungos Garbės ženklu.
Urbanistinė mintis ir profesinė publicistika
XX a. aštuntajame ir devintajame dešimtmečiais Gediminas Girčys aktyviai dalyvavo profesinėse diskusijose apie modernių Lietuvos miestų plėtrą, urbanistinę struktūrą ir gyvenamosios aplinkos kokybę.
1971 m. žurnale „Statyba ir architektūra“ paskelbtame straipsnyje „Dėl prekybos objektų nomenklatūros“ jis kritikavo tipinių prekybos ir aptarnavimo objektų projektų ribotumą, pabrėžė būtinybę atsižvelgti į realius gyventojų poreikius bei gyvenamųjų rajonų tarpusavio ryšius. 1975 ir 1976 m. publikacijose apie Vilniaus Žalgirio ir Šeškinės rajonų planavimo konkursus jis nagrinėjo naujų gyvenamųjų rajonų urbanistinius sprendinius.
Jo profesiniai interesai apėmė ir istorinių miestų raidą bei gamtinės aplinkos apsaugą. 1979 m. straipsnyje „Trakai: nūdiena ir senovė“ G. Girčys svarstė šiuolaikinės architektūros vietą istoriniame mieste ir gyventojų kasdienių poreikių svarbą. 1981 m. kartu su Sigitu Katiliumi paskelbtame straipsnyje „Žmogus. Namas. Aplinka. Ar negriauname statydami?“ atkreipė dėmesį į statybų poveikį ekologinei pusiausvyrai ir būtinybę atsakingiau vertinti gamtinę aplinką.
Valstybinis miestų planavimas ir Lietuvos teritorijos bendrasis planas
Gediminas Girčys dirbo ir valstybės miestų planavimą koordinavusiose institucijose. Valstybiniame statybos reikalų komitete jis ėjo Miestų planavimo skyriaus vedėjo pareigas, vėliau dirbo Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijoje, vadovavo bendrovei „Urbanistika“, kurioje taip pat dirbo projektų vadovu.
Vienas reikšmingiausių jo profesinio gyvenimo darbų – tiesioginis dalyvavimas rengiant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, kurį 2002 m. patvirtino Seimas. 2003 m. gegužės 14 d. Seimo komisijos posėdyje Gediminas Girčys pabrėžė šio dokumento svarbą ilgalaikei valstybės raidai. Posėdžio protokole užfiksuota jo mintis, kad bendrasis planas turi tapti „pagrindiniu dokumentu rūpinantis savo krašto ateitimi“, o juo būtų remiamasi „ministerijų, apskričių administracijų ir savivaldybių darbe“.
Jis taip pat akcentavo būtinybę pristatyti planą visuomenei, išversti jį į anglų kalbą ir pateikti Europos institucijoms. Šios mintys atskleidžia jo požiūrį į teritorijų planavimą kaip į ilgalaikį valstybės raidos procesą, kuriame svarbu derinti plėtros, kraštovaizdžio apsaugos ir visuomenės interesus.
Gediminas Girčys vadovavo ir regionų bei savivaldybių teritorijų planavimo darbams. Tarp jų – Klaipėdos rajono teritorijos bendrojo plano keitimas, kurio sprendinius 2009 m. pristatė visuomenei, ir Panevėžio apskrities teritorijos bendrasis planas, patvirtintas 2012 m. Šie projektai atspindi jo ilgametę patirtį planuojant Lietuvos regionų teritorinę raidą.
Indėlis į nacionalinę darnaus vystymosi politiką
Gedimino Girčio profesinė veikla neapsiribojo teritorijų planavimu. 2002 m. jis prisidėjo prie Aplinkos ministerijos leidinio „Sustainable Development in Lithuania“ („Darnus vystymasis Lietuvoje“), rengdamas dalį apie miestų plėtrą. Dalyvavo ekspertų darbo grupėje, rengusioje Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, o 2003 m. buvo paskirtas į jos įgyvendinimo vertinimo ekspertų grupę.
2005 m. jis buvo vienas iš „Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo 2003–2004 metais ataskaitos“ rengėjų. Šie darbai liudija jo indėlį į ilgalaikės Lietuvos ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės raidos planavimą.
Profesinis palikimas ir atminimas
Gedimino Girčio profesinis palikimas – ne tik parengti planai ir projektai, bet ir publikacijos, profesinės įžvalgos bei žinios, perduotos būsimoms architektų kartoms.
Gedimino Girčio darbų mastelis buvo Lietuvos teritorija, tačiau jų centre išliko žmogus ir jo gyvenamoji aplinka.
Gedimino Girčio darbai išliks Lietuvos urbanistikos istorijoje, o artimųjų, kolegų ir jį pažinojusių žmonių atmintyje – prisiminimai apie žmogų, savo gyvenimą paskyrusį Lietuvos miestų ir krašto ateičiai.
Šviesus atminimas architektui ir urbanistui Gediminui Girčiui.
