Praeitą savaitę LAS Vilniaus skyriaus valdybos ir LAS Tarybos nariai (T.Balčiūnas, G.Blažiūnas, I.Kliobavičiūtė, R.Leitanaitė, M.Pakalnis, M.Grabauskas, M.Šaliamoras) pokalbyje su sostinės meru A.Zuoku aptarė Vilniaus architektūrines, urbanistines problemas bei glaudesnio architektų ir savivaldybes bendradarbiavimo galimybes.
Viešųjų pirkimų konkursai
Viena svarbiausių problemų įvardyta viešųjų pirkimų konkursų, kuriuos savivaldybė skelbė visuomeniniams objektams, ydinga tvarka, kai pagrindinis kriterijus – ne projekto kokybė, o kaina.
Kaip aktualiausi pavyzdžiai paminėti naujo darželio Santariškėse , Kalvarijų turgavietės rekonstrukcijos konkursai.
Pastarasis skelbtas verslo projektui: konkurse norintys dalyvauti investuotojai kartu su finansiniais, programiniais planais turėję pateikti ir architektūrinių sprendimų eskizą, tačiau pagal konkurso sąlygas jo sprendinių kokybė nebūtų svarbus vertinimo kriterijus.
LAS atstovų siūlymu, Santariškių darželio projektui derėtų skelbti architektūrinį konkursą; jo sprendinių kokybė tuo aktualesnė, jog, mero žodžiais, būtų tipinis projektas, kurį planuojama pakartotinai realizuoti ir kitose miesto vietose.
Kalvarijų rekonstrukcijos konkurso sąlygose architektai pasiūlė įrašyti reikalavimą būsimiems nugalėtojams skelbti turgavietės architektūrinį konkursą. A.Zuoko teigimu, įpareigoti investuotojus rengti tokį konkursą – sudėtinga, todėl numatyta architektūrai suteikti daugiau svorio vertinant verslininkų konkurso pasiūlymus: pirmiausia įvertinti programą ir erdvinius pasiūlymus, ir tik tuomet plėšti vokus su kaina.
Būsto renovacija
Kalbėdami apie būsto renovacijos procesą Vilniuje, architektai atkreipė dėmesį, jog pavienis namų renovavimas, tik apšiltinant fasadus, neduos efektyvių rezultatų nei architektūrinės, estetinės, nei urbanistinės kokybės, nei visuomenės teigiamos nuomonės apie renovaciją prasmėmis.
Kad renovacijos potencialas būtų visiškai išnaudotas, gyvenamųjų kvartalų renovaciją būtina planuoti kompleksiškai, projektuojant ne tik paties pastato, bet ir bendrųjų erdvių, transporto kvartale pokyčius. Planavimo procese – nuo paties pirmojo etapo – turėtų dalyvauti ir kvartalo gyventojai: turėtų būti tiriama jų nuomonė apie gyvenamąją aplinką, lūkesčiai, vizijos.
Architektai pasiūlė organizuoti kūrybines dirbtuves, kurių metu būtų sukurti teoriniai kurio nors konkretaus Vilniaus kvartalo atnaujinimo modeliai, galimybės. A.Zuokas pritarė dirbtuvių idėjai ir pasiūlė surengti susitikimą kartu su Būsto atnaujinimo agentūra, Būsto renovacijos savivaldybės padaliniu bei galimais finansuotojais.
Kultūros paveldo apsaugos institucijų veikla
Architektų nuomone, šiuo metu Kultūros paveldo departamento (KPD) užsakymu rengiamas (SĮ „Vilniaus planas“ ir „Lietuvos paminklai“) Senamiesčio specialusis planas turėtų būti aiškesnis. Netrukus bus tvirtinama jo koncepcija, todėl, architektų nuomone, Vilniaus miestas galėtų ir turėtų prisidėti prie didesnio šio darbo išviešinimo.
LAS atstovų nuomone, KPD prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio ir Vilniaus miesto plėtros departamentui priklausančio Kultūros paveldo skyriaus funkcijos dubliuojasi, o nuomonės dažnai išsiskiria, kas stabdo projektavimo procesą. Bereikalinga kliūtis tapo ir reikalavimas architektui, projektuojančiam ne visada apibrėžtus ir neabejotinus kultūros paveldo vertybės bruožus turinčių pastatų (kad ir chruščiovinių namų) rekonstrukciją, turėti KPD atestatą. Šioms ir kitoms problemoms, paralyžavusioms urbanistinę plėtrą miesto centre, senamiestyje ir jų prieigose, spręsti reikalingos tam tikros įstatymų bazės korekcijos. Mero siūlymu, reikėtų inicijuoti susitikimą su Kultūros ministru, kuriame dalyvautų ir architektai, ir Vilniaus miesto valdžios atstovai.
Šiuo metu Kultūros paveldo centras rengia Urbanistinių vietovių aktai, kuriuose nustatomos saugotinos pastatų, erdvių savybės. Kultūros paveldo komisijos jau patvirtintuose Vilniaus Naujamiesčio, Žvėryno aktuose gausu klaidų, kurių ištaisymą, architektų siūlymu, Vilniaus miesto savivaldybė turėtų inicijuoti ir finansuoti pati. Beje, kitų rajonų Urbanistinių vietovių aktus ateityje rengs konkursą laimėjęs SĮ „Vilniaus planas“, kas, mero teigimu, padės miestui lengviau gauti informaciją apie rengiamo darbo sprendinius ir eigą.
Būsimos statybos Vilniuje
LAS atstovų siūlymu, meras ketina įpareigoti Miesto plėtros komitetą į posėdžius, kuriuose svarstomi įvairūs būsimos miesto plėtros projektai (urbanistiniai, architektūriniai) vėl kviesti architektus.
Taip pat A.Zuokas paminėjo, jog šiemet miestas plėtrai skyrė 4 mln. litų, kurie bus panaudoti Operos ir baleto prieigoms (planuojama įrengti du požeminius parkingus), Baltojo tilto aplinkai tvarkyti, trasai nuo geležinkelio stoties iki Santariškių, Vilniaus gatvės, 2 parkingų Pylimo gatvėje projektams. Mero teigimu, savivaldybė ketina perimti Žalgirio stadioną (tuomet būtų skelbiamas 12 000 vietų stadiono rekonstrukcijos architektūrinis konkursas) bei Sporto rūmus.
Tekstas: Rūta Leitanaitė
