Apžvalginės naujausios Lietuvos architektūros parodos „Žvilgsnis į save 2013-2014“ apdovanojimus pelnė universali arena Kėdainiuose, gyvenamasis namas ir vila G Vilniuje, „Rupert“ meno ir edukacijos centras Vilniuje bei Kelininkų veteranų ąžuolų giraitės poilsio aikštelė greitkelyje Vilnius-Kaunas.
Spalio 10 d. vieno svarbiausių Lietuvos architektūros renginio – apžvalginės Lietuvos architektūros parodos „Žvilgsnis į save 2013-2014 “ – metu paskelbti ir apdovanoti geriausi per pastaruosius dvejus metus Lietuvos architektų sukurti darbai.
Šeštą kartą Lietuvos architektų sąjungos organizuojamai parodai 150 projektų medžiagą pateikė apie 60 architektų grupės bei pavieniai architektai.
Tradiciškai 5 geriausius projektus rinko tarptautinė komisija, sudaryta iš žymių užsienio profesionalų. Prieš išrinkdami nugalėtojus, Suomijos architektų sąjungos pirmininkas Esko Rautiola, Estijos architektų sąjungos pirmininkas Indrek Allmann ir jauno, bet jau žymaus Latvijos architektų biuro „Made“ vadovas Mikelis Putrams aplankė 9 naujus pastatus bei viešąsias erdves Lietuvoje, pretendavusius į prizus.
Penktadienį Lietuvos architektų sąjungos būstinejė Vilniuje vykusio renginio metu lygiaverčiai prizai – skulptūrėlės „1/5 Metro“ – įteiktos:
Kelininkų veteranų ąžuolų giraitė. Urban line. Aistė Aleksandrovienė, Simona Kazakauskaitė
Žiuri komentaras. Poilsio aikštelės dizainas įkvėptas gilios kelių statybos istorijos. Šiuolaikiniai architektūriniai sprendimai atskleidžia grubią, tačiau tuo pačiu patrauklią natūralių medžiagų – metalo, medžio – laiko uždėtą patiną. Projekte originaliai suderintas kasdienės infrastruktūros praktiškumas ir simbolinė žinia, pateikta ne per daug dramatiškai ar banaliai. Savita grafika ir tekstūra pasižymintys grindinio ir statinių paviršiai – ilgaamžiai ir nesunkiai prižiūrimi.
Kėdainių arena . 4 plius. Donaldas Trainauskas, Darius Baliukevičius, Sigita Tauraitė, Skirmantas Varnauskas
Žiuri komentaras. Pastatas, kuris gimė kaip socialinė iniciatyva (privataus verslo dovana miestui) tapo funkcionalia erdve įvairiems viešiems kultūros, sporto renginiams. Vidaus erdvės patogiai išdėstytos apskritime, dėl ko pastatas iš išorės atrodo mažesnis, nei yra. Pastato medžiagos ir detalės kruopščiai apgalvotos, kad pastato naudojimas būtų racionalus. O stiklinis fasadas panaikina ribą tarp arenos ir aplinkos. Arena įtupdyta į kraštovaizdį tvirtai, bet kartu ir jautriai, išsaugant beržus, kurie žymi centrinį įėjimą.
Namas Vilniuje. Aketuri architektai. Milda Rekevičienė, Alda Tilvikaitė, Lukas Rekevičius
Žiuri komentaras.“-Kodėl pasirinkote šiuos architektus?
– Jie turėjo vaikų, ir dėl to iškart suprato, ko mums reikia”
Viduryje kalvoto, seno gyvenamojo rajono kuklus namo stačiakampis darniai įsilieja į aplinką. Turtinga namo patalpų programa ir jos nulemtas didelis plotas išradingai sutalpinti taip, jog namas atrodo mažesnis, nei yra. Dėl parinktų medžiagų – medžio, stiklo, betono – pastatas dera su aplinkiniais senais namais. Nors, rodos, namo architektūroje nerasti nieko ypatingai naujo ar nematyto, ji reprezentuoja aiškias vertybes ir praturtina aplinką, ką ir turi daryti kokybiška architektūra.
Ruperto meno ir edukacijos centras . Ambraso architektų biuras. Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Mindaugas Reklaitis
Žiuri komentaras. Pastato architektūra – labai logiška. Patalpų išplanavimas tampriai susijęs su tūriu, todėl funkcija įžiūrima pastato architektūroje. Ištisai medžiu dengtas interjeras pirmame ir antrame aukštuose apgalvotas ir itin kuopščiai sukurtas iki menkiausios detalės. Nusileidus į rūsį, lankytojas patenka į visiškai kitokią atmosferą kuriantį nuogo betono ir laisvai modeliuojamos darbo erdvės pasaulį. Pastatas išsiskiria meistrišku medžiagų panaudojimu ir architektūriniu vientisumu.
Vila G. Ambraso architektų biuras. Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė.
Žiuri komentaras. Šokiruojančiai horizontalus namas plačiai atsiveria į mišką. Ažūrinis medinis į pievą atsiveriantis fasadas sukuria permatomą ribą tarp vidaus ir išorės. Su juo kontrastuoja uždaras juodu akmeniu dengtas galinis fasadas. Pastato viduje pribloškia plastišku betonu formuojamos erdvės ir blizgūs paviršiai. Kiekvienas šio namo kampelis yra apgalvotas, o idėjos įgyvendintos iki galo be menkiausių kompromisų ar klaidų.
Specialią padėką žiuri skyrė jaunai architektų komandai „Sprik“(
Mindaugas Reklaitis, Mantas Olšauskas, Irena Olšauskienė),
suprojektavusiai naują M. K.Čiurlionio mokyklos priestatą.
Žiuri komentaras. Kai lankytojas paklausia vaikų, ar jiems patinka naujoji mokykla , atsakymas atskrieja žaibu – TAIP!
Kukliai prie didesnio mokyklos korpuso prišlietas naujasis korpusas nesistengia nustelbti senų mokyklos pastatų, o ieško ryšio su jais. Nepaisant fakto, kad statybos darbų kokybė itin žema, pastate vis tiek sukurta šilta, svetinga atmosfera vaikams. Tyčia ar netyčia architektai sukūrė tam tikrą atsitiktinumą erdvėse ir jų įvairovę, leidžiančią atsiskleisti vaikų kūrybiškumui: čia galima kabinti piešinius ant sienų kaip nori, suminkštinti sienas kilimu ir nesirūpinti dėl architektūros.
Pasak komisijos nario, Suomijos architekto Esko
Rautiola, apdovanotieji projektai pasižymi dėmesiu aplinkai bei žmogui,
naudojančiam architektūrą.
“Rupert“ meno ir edukacijos centras,
vila G ar namas Vilniuje yra itin aukšto architektūrinio lygio kūriniai,
kuriuose architektūrinės idėjos įgyvendintos nuo A iki Z. Tačiau ir
tokie objektai kaip Kėdainių arena, Kelinininkų poilsio aikštelė, M. K.
Čiurlionio mokyklos priestatas, siunčia žinią, kad kokybiška
architektūra nebūtinai turi būti brangi: kokybė kuriama logiškais,
racionaliais, ir kartu įdomiais sprendimais, rūpestingai pritaikytais
konkrečiam vartotojui.“ – teigė E. Rautiola.
Parodoje taip pat matyti, jog pastaraisiais metais Lietuvoje padaugėjo valstybinių,
švietimo institucijų inicijuotų viešųjų objektų: mokslo centrų, kultūros
ir pramogų pastatų, viešųjų erdvių, kuriamų Europos sąjungos finansinės
paramos dėka. Po krizės aktyviai atsigauna individualių namų sektorius –
šiemet parodoje pristatyta nemažai įdomia, inovatyvia architektūra
pasižyminčių projektų.
Džiugu matyti nedidelius, bet originalius,
netikėtos tipologijos projektus, sukurtus jaunų architektų: parodoje
pristatytas namelis medyje, instaliacija upėje, tramplinas ežere ar
poilsio aikštelė greitkelyje. Tokie projektai, nors ir mažo mastelio,
ženkliai pakeičia aplinką, praturtina bendruomenių ar privačių asmenų
gyvenimą naujomis veiklomis, o taip pat yra puiki proga architektams
drąsiai išbandyti naujas idėjas.
Virtualią
parodą galima apžiūrėti tinklapyje www.lietuvosarchitektura.lt, taip pat
– kataloge, kuriame pristatomi 72 vertinimo komisijos atrinkti geriausi
2013-2014 m. sukurti Lietuvos architektų darbai.
Apdovanojamos Urban line architektės A. Aleksandrovienė ir S. Kazakauskaitė
"Metro" laureatai architektai D. Baliukevičius ir D. Trainauskas
Tarptautinė komisija (E. Rautiola, I. Allmann ir M. Putrams) apdovanoja arch. A. Ambrasą
Padėka apdovanotas arch. M. Olšauskas
Renginio
mecenatas – Kultūros rėmimo fondas, renginio didysis rėmėjas – "Paroc",
renginio rėmėjai: „IE Laminart“, „Arpolis“, „Ergolain“. Renginio
informaciniai rėmėjai: žurnalas „Statyba ir architektūra“, žurnalas
„Centras“, portalas "statybunaujienos.lt“.
Rūta Leitanaitė
Fotografijos: R. Urbakavičius