Gruodį Lietuvos architektų sąjunga organizavo diskusiją apie architektūros edukaciją, kurioje dalyvavo Aplinkos, Švietimo, Ūkio ministerijų, architektūros mokyklų, Lietuvos architektų rūmų atstovai.
Diskusijos metu apibrėžti svarbiausi klausimai, formuotos pradinės pozicijos studijų klasifikatoriaus ir profesinės kvalifikacijos pripažinimo srityse.
Studijų klasifikatoriaus keitimas.
Naujame rengiamame studijų klasifikatoriuje (Švietimo ir Mokslo ministerija) nebeliks Sričių, o universitetų programos sudaromos Krypčių (kurių bus 16) rėmuose. Laipsnis, gaunamas po studijų, bus siejamas su kryptimi ir diplome įrašomas krypties pavadinimas (pvz., Architektūros bakalauras), o specializacijas gali turėti patys universitetai.
Rengiant naują klasifikatorių, svarstoma galimybė architektūrą pašalinti iš Meno krypčių grupės, ją priskiriant arba kitai krypčių grupei, arba sukuriant naują, Architektūros, krypčių grupę.
Dalis diskusijos dalyvių pasisakė, jog kol kas teisinis, administracinis ir vertybinis kontekstas nėra paruoštas naujai Architektūros krypčiai, todėl derėtų Architektūrą, kaip meno sritį, palikti meno krypčių grupėje (dėl to pasisakė LAS Taryba, VDA Vilniaus ir Kauno fakultetai, VGTU Architektūros fakultetas). Kalbantis apie tai, ar Architektūros kryptį skaidyti į kelias (Pastatų architektūra, Urbanistika ir pan.), ar palikti tik vieną, Architektūros, pavadinimą diplome, buvo pastebėta, jog kraštovaizdžio architektūra negali būti tapatinama su architektūra, nes nesutampa studijų programos.
2. Studijų trukmė, profesinės kvalifikacijos pripažinimas. ES Profesinės kvalifikacijos direktyvos integravimas į Lietuvos teisės aktus.
B. Kindurienė (Ūkio ministerija) pastebėjo, kad ES Profesinės kvalifikacijos direktyva leidžia pasirinkti schemą 4 metai (studijos)+2 metai (praktika) arba 5 metai (studijos)+0 metai (praktika), tačiau dar neapsispręsta, ar Lietuvoje bus priimtas vienas modelis, ar kiekviena mokykla pasirinks pati.
Diskusijoje dalyvavę architektūros mokyklų atstovai, architektai teigė, jog architektūros praktika po studijų būtina, kad absolventas turėtų pakankamus profesinius įgūdžius. Tačiau, pastebėjus, jog kol kas praktikos kokybė nei turinys nei reglamentuojami, nei tikrinami, iškilo ir praktikos kokybės monitoringo mechanizmo klausimas. Diskusijoje nuskambėjo siūlymas, jog Aplinkos ministerija gali įgalioti universitetus vykdyti praktikos programos ir kokybės kontrolę.
Architektūros mokyklų atstovai, architektai, diskutavo, ar tik bakalauro studijas baigęs absolventas turėtų teisę įgyti atestatą profesinei veiklai – vieningo atsakymo nebuvo rasta.
Švietimo ministerijos atstovas Antanas Levickas teigė, jog jeigu būtų pasirinktas vientisų 5 metų studijų modelis, valstybė finansuotų 400 kreditų.
Europos architektų taryba atliko apklausą "ES Profesinės kvalifikacijos direktyvos pritaikymo įtaka Europos architektų profesijai" . Joje nagrinėjamos skirtingose Europos šalyse egzistuojančios profesinės kvalifikacijos pripažinimo schemos.
