Kviečiame į atidarymą gegužės 3 d. 17 val. buv. centriniame pašte Kaune
Paroda veiks iki liepos 3 d. 12-19 val.
Parodos kuratorius – architektas Linas Tuleikis, tel. +370 698 37 210
Šiuo metu statybų sektorius sunaudoja daugiau nei 35% visos pagamintos energijos ir išskiria beveik 40% su tuo susijusio išmetamo CO2 kiekio.
Dėl demografinio augimo ir didėjančios urbanizacijos, statiniais užstatomas žemės plotas ir toliau didėja beprecedenčiais tempais. Apskaičiuota, kad per ateinančius 40 metų bus užstatyta 230 mlrd. kvadratinių metrų paviršiaus, o tai prilygsta per savaitę užstatomam Paryžiaus plotui, arba per metus laiko tokiam plotui, kiek užima visos Japonijos salos.
Nors pastaraisiais metais pastatų eksploatacinės savybės ženkliai gerėja, pažangos nepakanka, kad būtų kompensuotas nuolat didėjantis energijos poreikis. Jei nebus imtasi naujų pastangų ieškoti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių ir efektyviai energiją vartojančių sprendimų pastatų sektoriuje, tikėtina, kad visos energijos suvartojimas šiame sektoriuje padidės dar 30%, o su pastatais susijęs išmetamo CO2 kiekis iki 2060 m. – dar 10% . Akivaizdu, kad reikia imtis skubių ir plataus užmojo veiksmų siekiant sumažinti energijos poreikius statyboje ir susijusį išmetamo CO2 kiekį jei norime įgyvendinti 2015 m. Paryžiaus susitarime, klimato kaitos deklaracijoje nustatytus klimato kaitos tikslus. Europoje, kur naujų pastatų statyba apskritai mažai, o didžioji dauguma dabartinių pastatų vis dar egzistuos 2050 m., tai visų pirma reiškia, kad reikia parengti plataus užmojo pastatų fondo atnaujinimo strategijas. Išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas statiniuose yra tik vienas iš kovos su klimato krize būdas. Mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų diegimas ir energiškai efektyvių pastatų statyba, kuriuos turi lydėti inovacinės strategijos, siekiančios pritaikyti mūsų statomą aplinką prie neišvengiamų klimato kaitos pokyčių, kurie jau vyksta. Klimato pokyčiai iš tiesų neaplenks ir Europos: pagal ES Jungtinio tyrimų centro atliktą tyrimą artimiausius dešimtmečius Europa bus daug dažniau veikiama ekstremalių orų reiškinių (karščio ir šalčio bangų, potvynių, sausros, miškų gaisrų ir vėtrų) dėl klimato kaitos. Dėl kylančios temperatūros ir klimato kaitos apie 350 milijonų europiečių kasmet susidurs su ekstremaliais klimato reiškiniais. Kovai su klimato kaita reikia imtis intensyvesnių politinių veiksmų statybų sektoriuje – viena vertus, skatinant platesnę tvarių sprendimų, skirtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, diegimą ir, kita vertus, kad mūsų pastatai ir miestai taptų atsparesni naujoms klimato sąlygoms.
Šių problemų sprendime architektūra turi daug ką pasiūlyti. Architektūra yra galingas šaltinis, padedantis spręsti iššūkius, kuriuos kelia klimato kaita, vidutinės trukmės laikotarpiu ir mažomis sąnaudomis. Kaip rodo 20 šioje parodoje pristatomų projektų, yra įmanoma sukurti erdvių sprendinius, kurie galėtų susidoroti su problemomis atlaikyti ekstremalias oro sąlygas, o kartu suteikti miesto aplinkai naujų kokybinių savybių; taip pat projektuoti mažų sąnaudų bei mažo anglies dioksido išmetimo pastatus, kartu didinant gyventojų komfortą ir gerovę.
Architektūra pajėgi atsižvelgti į ekonominius, socialinius, aplinkos, tvarumo, politinius bei kultūrinius veiksnius kuriant sveiką ir įtraukią aplinką. Tokiu būdu architektūra kuria vertę žmonėms įvairiais lygmenimis – socialiniu, aplinkosauginiu ir finansinę – kiekviename dideliame ar mažame projekte. Tyrimai rodo , kad be naudos, kurią teikia klimato pokyčių švelninimas ir mūsų visuomenės atsparumo didinimas, kokybiškas architektūrinis projektavimas teigiamai veikia mūsų savijautą ir elgesį. Miestų planavimas ir pastatų projektavimas daro įtaką gyventojų komforto jausmui ir gerovei, didina socialinę sanglaudą ir saugumą, kelia žmonių produktyvumą ir mokymosi gebėjimus. Tai skatina greitesnį sergančiųjų sveikimą, prisideda prie vietos patrauklumo ir kuria pasitikėjimo jausmą. Visi šie teigiami išorės veiksniai, savo ruožtu sukuria finansinę, socialinę ir aplinkosauginę vertę. Vidutinės trukmės laikotarpiu – asmeniui ir visuomenei. Puikiai suprasdama klimato kaitos keliamus iššūkius Europos architektų taryba (EAT) yra įsipareigojusi skatinti architektų sprendimus, kuriančius geros architektūros pridėtinę vertę. Vykdydama projektą „Architektai prieš klimato kaitą“ EAT patvirtino atsakingos architektūros manifestą, kuriuo skatinamas atsakingos architektūros rinkinys, suformavo principus, kuriais siekiama sušvelninti klimato kaitą ir parengti mūsų visuomenę prisitaikymui prie naujų klimato sąlygų, būtent:
– Žmonės turi būti padėti į urbanistinės plėtros centrą: pirmenybė tvariam miestui, kuris visų pirma yra draugiškas ir palaikantis. Jo pagrindinė paskirtis sukurti bendruomenės gyvenimo sąlygas ir palengvinti socialinę įtrauktį dabartinei ir būsimoms kartoms. Tvarus miestas – tai ne išrinktųjų izoliuoto gyvenimo formavimas, bet gyvas miestas, kuriame vieša miesto erdvė priklauso miestiečiams.
– Skatinkite kompaktišką miestą ir persvarstykite aplink miestą esančias teritorijas: sprendžiant klimato kaitos keliamus iššūkius reikia permąstyti vyraujantį modelį, pagrįstą miestų fizine plėtra. Miesto teritorinis augimas ne tik didina bendruomenės išlaidas, bet ir kenkia miestų plėtrai, niokoja gamtines teritorijas ir taip mažina biologinę įvairovę. Toks scenarijus nesuderinamas su mažo anglies dioksido kiekio technologijų miesto plėtra, kur užstatymo tankis ir intensyvumas subalansuotai derinami. Prienamumas ir judumas yra svarbiausi jo elementai. Todėl pagrindinis prioritetas – viešojo transporto paslaugos pritaikytos visų piliečių poreikiams. Teritorijos turėtų būti aprūpintos iš jas arčiausiai supančių energijos šaltinių ir išteklių. Labai svarbu analizuoti ką miestas ima ir ko nori atsikratyti už miesto esančių teritorijų sąskaita.
– Palankus socialinis ir funkcinis derinys: gyvenamųjų namų, biurų, parduotuvių ir bendruomenės objektų subalansuotas planavimas yra esminis. Miestų funkcijų atskyrimas nustatant zonas turėtų būti išgyvendintas, juos keičiant integruoto, mišrių funkcijų miesto deriniais, kurie paremti trumpomis gamybos grandinėmis, žemės paėmimu ir dirvožemio sandarinimu, yra raktas į geresnį išteklių ir srautų optimizavimą.
– Palankiai panaudokite miestų regeneraciją ir adaptyvų kultūros paveldą: Visų pirma, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantis miestas turėtų būti grįžtamas miestas, kuris gali atsinaujinti iš vidaus. Platus esamo pastatų fondo atnaujinimas turėtų būti viešosios politikos pagrindas. Gerbdami paveldo išsaugojimą, teikime pirmenybę esamų statinių atnaujinimui ir venkime ex nihilo naujų miestų. Sumaniai restauruojamas, atnaujindamas ar pertvarkomas mūsų paveldas gali būti panaudojamas plačiau ir sukuriant naują vertę. Kaip tik dėl to padidėja jų socialinės ir ekonominės vertės, įvertinama ir išsaugoma jų kultūrinė reikšmė.
– Sukurti visų naudojamus valdymo mechanizmus: tvariai miestų plėtrai būtinas bendras planavimas, kuriame dalyvautų visi miesto kūrėjai: valdžios institucijas, gyventojai, architektai ir visa aplinkos formavimo komanda. Jų veiksmai turėtų būti grindžiami visiems prieinamais tai pačiais valdymo mechanizmais.
– Teikite pirmenybę novatoriškiems pasiūlymams: projektuose, rengiamuose bendruomenių poreikiams, turėtų būti siekiama racionaliau panaudoti visus išteklius. Projektuojant naujus pastatus ar juos renovuojant, skatinkime novatoriškus sprendimus, kurie siūlytų dalinimąsi bendromis erdvėmis ir kuo universalesnį patalpų panaudojamą.
– Įveiklinkime projektavimo studijas: pastato aplinkosauginio veiksmingumo potencialą lemia sprendimai, kuriuos architektas sukuria projektavimo procese. Pastato orientacija ir ryšys su sklypu, jo kompaktiškumas, forma, medžiagos ir ilgalaikis pritaikomumas yra ne mažiau svarbūs kaip ir medžiagų ar gaminių šiluminės savybės.
– Skatinkite vietinių išteklių ir sprendimų naudojimą: naudokite vietinius tai vietovei pritaikytus išteklius, tiekiamus trumpomis tiekimo grandinėmis, kad būtų sumažintas pastato anglies pėdsakas ir skatinama gyventojų “nuosavybės” teisė į projektą. Pirmenybė turėtų būti teikiama rūpesčiui aplinka, daugiausia dėmesio skiriant vietoje patikrintiems techniniams sprendimams.
– Išnagrinėti gyvavimo ciklą ir numatyti pastatų išardymą ir perstatymą: daugiau dėmesio reikia skirti pastatų gyvavimo ciklo vertinimui, kad būtų galima ilgalaikius architektūrinius sprendimus pripažinti svarbesniais prieš sprendimus, kurie atrodo naudingesniu trumpalaikiu laikotarpiu. Atsakinga statyba privalo atsižvelgti į atliekas ir numatyti pastato išardymą ar perstatymą.
Baumschlager Eberle Architekten vizualizacija
