Lietuvos architektų rūmų iniciatyva, kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriumi ir Palangos savivaldybe 2007 m. spalio 10-11 dienomis Palangoje buvo aptartos dar galiojančio Palangos Generalinio plano realizacijos rezultatai, susipažinta su naujuoju Palangos Bendruoju planu.
Konstatuota, kad kurorto plėtra vyksta stichiškai, nevaldomai, be reikiamos kontrolės. Ignoruojami ne tik minėto Generalinio (Bendrojo) plano, bet ir 1997 m. paruoštų Kultūros paveldo Specialiojo ir Centrinės Palangos dalies detaliojo plano sprendiniai.
Senojoje Palangoje, valstybės saugomoje teritorijoje, vadinamoje U-2 zonoje, kur pagal minėtais planavimo dokumentais nustatytus reglamentus draudžiama arba labai apribota nauja statyba, o rekonstrukcija, kaip žinia, numato ne didesnį kaip 10 % ploto padidinimą, griaunami seni poilsio, visuomeniniai pastatai, kertamos pušys, jų vietoje kyla nauji gyvenamieji namai visais savo parametrais keleriopai viršijantys nugriautus.
Naujos statybos jau vyksta Pajūrio apsauginėje zonoje – Meilės al. ir Dariaus ir Girėno g. sankryžoje. Basanavičiaus g. gale, vietoje vienaukštės mineralinio vandens biuvetės reliktinėse kopose numatytas gydyklų kompleksas su 4 gyvenamaisiais pastatais iki 21 m aukščio, o vietoje vilos “Komoda” ir jos aplinkoje planuojama gyvenamųjų namų grupė. 2-3 kartus didinamas intensyvumas. 1969 m. statytas Neringos devynaukštis jau tada laikytas viena didžiausia Palangos užstatymo klaidų, virsta „ekstra ordinaraus“ užstatymo intensyvumo pavyzdžiu Palangai. Visi minėti projektai ruošiami ir leidimai statyti kažkokiu būdu išduodami nežiūrint prieštaravimo aukščiau minėtiems dokumentams.
Panašu, kad Palangoje tapo normalu, kai ruošiami ne tik sklypelių atskiri detalieji planai, bet ir lygiagrečiai koreguojamas (tų sklypelių ribose) specialusis planas. Į galiojantį Generalinį (Bendrąjį) planą apskritai net nekreipiama dėmesio.
Tokios veiklos pasekoje gyvenamieji namai, užkoduoti apartamentinių viešbučių, poilsio namų ir kitais pavadinimais, užpildo vertingiausius Palangos plotus.
Butai statomi išpardavimui atvykėliams, kurie praktiškai jais naudojasi keletą savaičių sezono metu. Kurortas iš tokio verslo ne tik neturi jokios naudos, bet ir nemokamai įrengė ir prižiūri gatves, inžinerinius tinklus. Tokios pačios statybos vyksta Vanagupėje ir Šventojoje.
Visi tie neteisėti veiksmai griauna nuo kurorto įsikūrimo puoselėtą ir valstybės saugomą kurorto – parko įvaizdį. Tai patvirtina ir istoriniame kurorto centre keleri metai riogsantys istorinės Palangos simbolio Kurhauzo griuvėsiai, apleistos medinės vilos. Reprezentacinė, vienintelė, vedanti tiesiog prie jūros ir tilto Basanavičiaus gatvė įgavo Gariūnų ir holivudiškų Laukinių Vakarų hibrido įvaizdį.
Kritiška padėtis Šventojoje. Gyvenvietės vaizdas apgailėtinas. Tolimesnės plėtros problemų ratas toks platus ir sudėtingas, kad jų sprendimui nedelsiant reikalinga Vyriausybės pagalba.
Kurorto plėtroje ignoruojamas viešasis interesas. Komerciniai tikslai realizuojami nesiskaitant su visuomenės poreikiais, pažeidžiant įstatymus, reglamentus, kitus teisės aktus, nekalbant jau apie įvaizdį. Tas faktas, kad atgavus nepriklausomybę Palangos savivaldybėje pasikeitė 11 vyriausiųjų architektų tik patvirtina, kas sprendžia Palangos kurorto ateitį.
Manome, kad susidariusi situacija nebegali būti toleruojama. Atsakingos už plėtros kontrolę vyriausybinės institucijos – Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija ir Klaipėdos apskrities administracija turi nedelsiant patikrinti savo atsakomybės ribose atliktų (neatliktų) veiksmų teisėtumą ir suderinamumą su viešuoju interesu.
Reikalaujame minėtose institucijose inicijuoti Palangos miesto plėtrą užtikrinančių dokumentų ir realios padėties patikrą, atitinkamas išvadas paskelbti viešai.
Šis raštas išsiųstas LR Seimui, Vyriausybei, Aplinkos ir Kultūros ministerijoms, Klaipėdos apskrities administracijai ir Palangos savivaldybei
