Tarptautinės konferencijos „Vertinant pokario architektūros paveldą“ metu vyko kūrybinės dirbtuvės – diskusija, skirta aptarti moderniojo paveldo problemas Estijoje, Vokietijoje, Italijoje, Izraelyje ir Lietuvoje. Dalyviai pasidalino skirtingomis patirtimis atrenkant ir saugant XX amžiaus antrosios pusės architektūrinį palikimą.
Estijos pavyzdys rodo, kad tyrimams ir informacijos rinkimui bei sklaidai reikia ne vienerių metų darbo ir pakankamai plačių kompetencijų komandos. Architektūros istorikė Epp Lankots pasidalino jų vykdyto projekto patirtimi ir patarimais kaip išvengti klaidų atrenkant objektus ir įvardinant jų vertę.
Ramona Dornbusch, remdamasi savo ilgamete praktika Berlyne, atkreipė dėmesį į tai, kad kompromisai yra neišvengiami, todėl savalaikis visuomenės narių įtraukimas yra itin svarbus, nors, jos manymu, galutinius sprendimus turi priimti profesionalai.
Patrick Leech ir Tamara Garon diskusijos metu akcentavo „nepatogaus”, disonansinio paveldo specifiką. Pavyzdžiui, Italijoje disonansinis paveldas dažniausiai yra suformuotas vidinių jėgų, o Lietuvoje jis turi stiprų išorinės intervencijos šešėlį, kurio neišvengia net ir vietos autorių darbai.
Lietuvai atstovaujantys dalyviai pasidalino istorija apie itin naują „Hermio” banko saugojimo atvejį ir jo keliamus iššūkius. Diskusija parodė, kad šiuo ir kitais atvejais nėra greitų receptų, kaip spręsti moderniojo architektūros paveldo problemas. Itin akcentuotas aktyvios komunikacijos, nuolatinio monitoringo ir tyrimų poreikis kurių dėka būtų galima spręsti opius klausimus dar iki kylant konfliktams visuomenėje.
