2010 03 31 nutarimu Nr 422 Lietuvos Respublikos vyriausybė patvirtino teritorijų planavimo įstatymo koncepciją, kurioje, remiantis esamo teisinio reguliavimo neefektyvumo analize nustatė pagrindines sistemos reformavimo gaires.
2010 m. gruodžio mėnesį svarstymui pateikta nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija iš esmės prieštarauja pagrindinės koncepcijos nuostatoms:
• neįgyvendinta koncepcijos nuostata jog teritorijų planavimo dokumentų rengimo vadovaujantis subsidiarumo, suderinamumo ir abipusės įtakos principais. Vietoje savivaldos vaidmens ir atsakomybės už darnią teritorijų raidą stiprinimo nustatytas komandiniam planavimui bei valdymui būdingas tiesioginio sprendinių veikimo principas sprendžiant valstybės – savivaldos ir plėtros-saugojimo uždavinių suderinamumo klausimus. Vietoje koncepcijoje numatyto specialiųjų planų integravimo įtvirtinama tiesioginio tam tikrų sprendinių galiojimo nuostata. Todėl įstatymo projekte nustatytas teisinis reguliavimas neskatins tvaraus dialogo tarp gamtos ir kultūros paveldo saugojimu bei šalies vystymu, investicijų pritraukimu besirūpinančių institucijų, nesudarys skaidrių sąlygų pritraukti privačias investicijas – todėl nebus įgyvendintas vienas iš esminių koncepcijos tikslų;
• neįgyvendinta koncepcijoje numatyta nuostata diferencijuoti teritorijų planavimo dokumentų teisinę galią – atskiriant juridines pasekmes turinčius kompleksinius planus ir institucijoms skirtus specialiuosius planus, todėl išliks ta pati investicijas atbaidanti skirtinguose planuose nustatyto reglamentavimo painiava;
• neįgyvendinta koncepcijoje numatyta nuostata atsisakyti planavimo sąlygų kaip sektorinių interesų dominavimo įrankio – apsiribota paprasčiausiu pavadinimo pakeitimu į „specialieji reikalavimai“;
• neįgyvendinta koncepcijoje numatyta visų vertinimo procedūrų integravimo į vieną kompleksinį vertinimą nuostata – praktiškai paliktas esamas teisinis reguliavimas su daugeliu paralelinių vertinimų;
• pilnai neįgyvendinta koncepcijos nuostata, numatanti atskirti teritorijų planavimo ir techninio projektavimo klausimus, todėl toliau išliks beprasmių dokumentų rengimo ir pastovaus kaitaliojimo poreikis;
• įstatymo projekte neliko nuostatų apie strateginio ir teritorijų planavimo santykį, kurios buvo ypač svarbios nustatant teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimo priemones;
• vietoje koncepcijoje buvusios nuostatos – sumažinti teritorijų planavimo dokumentų skaičių, įstatymo projekte numatomos naujos planų rūšys sukurs dar didesnę painiavą tarp skirtingų rūšių ir lygmenų dokumentų;
• įstatymo projekto 26 str .apie teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėseną parašytas tiesiog nesuvokiant stebėsenos, kaip svarbaus instrumento plėtros valdymui prasmės;
• įstatymo projekte atsisakyta teritorijų planavimo dokumentų kokybei užtikrinti svarbaus ekspertizės instrumento, nenustatyta atsakomybė už planų įgyvendinimą.
Įstatymo projekto tekste gausu vienas kitam prieštaraujančių, neaiškių teiginių ir nuostatų, didelė teisinio reglamentavimo dalis palikta poįstatyminiams teisės aktams net nenustatant jų pagindinių nuostatų, nekalbant jau apie jų projektų pateikimą.
Manome, kad viena iš nedaugelio įgyvendintų koncepcijos nuostatų – teritorijų planavimo dokumentų pavadinimų pakeitimas tikrai nepakankama tam, kad teritorijų planavimo sistema iš esmės pasikeistų, taptų skaidri, aiški reglamentavimo prasme ir skatintų investicijas.
Esame įsitikinę, kad Lietuvos Respublikos vyriausybei teikiamas Teritorijų planavimo Įstatymo projektas neatitinka, o daugeliu savo pagrindinių nuostatų iš esmės prieštarauja LRV patvirtintai koncepcijai, neatliks jam keliamų uždavinių ir todėl negali būti teikiamas tvirtinimui. Tai yra visos koncepcijoje numatytos sisteminės pertvarkos diskreditacija. Siūlome įstatymo projektą tobulinti iš esmės, grįžtant prie koncepcijoje nustatytų darnią šalies raidą užtikrinančių principinių nuostatų, parengti visą teritorijų planavimo ir įgyvendinimo sistemą reglamentuojančių įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų sistemą, ją aptarti su įvairių sričių ekspertais, visuomenės atstovais ir tik tada teikti tvirtinti. Esame pasirengę konstruktyviam dialogui.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis
Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas
Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas
Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininkas Algirdas Vapšys
Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos direktorius Rimvydas Pranaitis
Raštas išsiųstas LR Ministrui pirmininkui A.Kubiliui ir Aplinkos ministrui G.Kazlauskui
