Naujojo Vilniaus miesto centro dešiniajame Neries krante veidas žada
netrukus keistis. Pačiame urbanistinės kalvos parterio centre – Baltojo
tilto ašyje tarp „Lietuvos“ viešbučio ir VCUP parduotuvės – bendrovė
„Lords LB“planuoja statyti apie 16 aukštų administracinį pastatą.
Šiuo
metu galiojantys Vilniaus miesto bendrojo plano reglamentai
teritorijoje tarp Konstitucijos prospekto ir upės leidžia tik
neaukštybinių (iki 35 m aukščio) pastatų statybą. Šiuo metu pradedama
Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo procedūra, kuri leistų koreguoti
aukštybinių pastatų statybai skirtą zoną. Kokia galėtų būti šios zonos
erdvinė kompozicija ir parametrai, Vilniaus architektūros-urbanistikos
tarybai pristatė architektai M. Pakalnis, I. Kliobavičiūtė, D.
Sabaliauskienė, R. Bimba, O. Voišnis ir M. Noreika.
Pasak vieno iš
urbanistinės studijos autorių architekto M. Pakalnio, Vilniaus savitumą
kuria skirtingos morfologijos kvartalai, išsidėstę žalių šlaitų fone,
ir dešiniajame Neries krante esantis aukštybinių pastatų sektorius yra
vienas iš jų. „Galiojant dabartiniam bendrajam planui teritorija
aukštybinių pastatų statybai buvo konkretizuojama rengiant žemesnio
lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir studijas. Paskutinė iš jų –
„Apie 26 ha ploto teritorijos tarp Konstitucijos pr., Linkmenų, Krokuvos
ir Kalvarijų gatvių detaliojo plano konceptualiosios dalies
urbanistinių parametrų studija“ (SĮ „Vilniaus planas“– arch. S.Motieka,
M.Grabauskas). Joje nustatyti pagrindiniai kalvos formavimo principai –
abipus Lvovo gatvės iš vakarų nuo Linkmenų gatvės link viršūnės –
Europos verslo centro kylantis užstatymas, nuo viršūnės staigiai
nusileidžiantis iki savivaldybės pastato.
Tiek šios studijos
sprendiniuose tiek ir faktiškai Neries dešiniojo kranto architektūrinę
kalvą sudaro 3 kvartalų grupės. Kvartaluose tarp Konstitucijos pr. ir
Lvovo g. išsidėstę aukščiausi pastatai formuoja kalvos “gūbrį”,
kvartaluose tarp Lvovo g. ir Krokuvos g. numatyti aukštybiniai pastatai
formuos šios kalvos “šiaurinį šlaitą”. “Pietinis šlaitas”, esantis
piečiau Konstitucijos prospekto nesuformuotas – jį sudaro tik 2
aukštybiniai pastatai. Jo pilnavertis suformavimas negalimas dėl
galiojančio bendrojo plano sprendinių – čia nenumatyta teritorija ,
kurioje galimi aukštybiniai pastatai.“ (ištrauka iš urbanistinės
studijos)
Anot analizes iš įvairių Vilniaus panoraminių taškų
pristačiusio architekto, planuojamame sklype galintis atsirasti
aukštybinis pastatas patektų į bendrą kompozicijos siluetą ir iš jo
neišsišoktų. Jis užplidytų ir formuotų aiškiau išreikštą pietinį
urbanistinės kalvos parterį, urbanistinės kalvos siluetas sklandžiau
„nusileistų“ upės link. Pasak I. Kliobavičiūtės, daugiaplaniškumas
būdingas Vilniaus senamiesčiui, šis principas teigiamai vertintinas ir
naujojo miesto centro kompozicijoje. Anot architektų, aukštybinis
pastatas šioje miesto vietoje taip pat išryškintų Konstitucijos
prospekto ašį, formuotų kol kas nepakankamai artikuliuotas erdves –
Europos aikštę ir skverą tarp viešbučio ir VCUP parduotuvės. Greta upės
esanti šv. Rapolo bažnyčia turi apsaugos zoną, tačiau ji planuojamo
sklypo nesiekia, todėl vizualiniam konfliktui prielaidų nebūtų.
Anot
pastato architekto R. Bimbos, siūloma arkos pavidalo dviejų tūrių
kompozicija įrėmintų Baltojo tilto ašį ir nukreiptų ją toliau, Europos
administracinio ir verslo centro erdvės link. Pastato pirmajame aukšte būtų įrengta įstiklinta
visuomeninė erdvė su restoranais, kavinėmis ir kitomis visuomeninėmis,
komercinėmis funkcijomis. Viršutiniai aukštai būtų išnuomoti biurams. Po
pastatu numatytas trijų aukštų požeminis parkingas. Jo antrajame aukšte
siūlmas pėsčiųjų tunelis, jungsiantis Šnipiškių skverą su požemine
perėja po Konstitucijos prospektu, vedančia į Europos aikštę.
Sprendžiant didelio parkavimo vietų poreikio problemą projekto
iniciatoriai tariasi su gretimai esančio viešbučio savininkais dėl
bendro parkingo įrengimo ateityje.
Vilniaus
architektūros-urbanistikos ekspertų taryba pritarė, jog kol kas
urbanistinės kalvos dešiniajame Neries upės krante kompozicija nėra
baigta: aukšti pastatai formuoja „skardį“ ties Konstitucijos prospektu, o
tolygaus žemėjimo upės link trūksta. Daugumos nuomone, pietinėje kalvos
dalyje tarp Konstitucijos prospekto ir Upės gatvės, „Lietuvos“
viešbučio kaimynystėje galėtų atsirasti ir daugiau aukštybinių pastatų.
Taigi, pabrėžė ekspertai, reikėtų įvertinti ir planuoti ne tik vieną
sklypą Baltojo tilto ašyje, bet platesnę teritoriją tarp „Swedbank“
būstinės ir Rapolo bažnyčios.
Tačiau pateiktam pastato projektui
ekspertai pareiškė daug pastabų. Jų nuomone, Baltojo tilto ašyje esantis
sklypas – itin matomas, jame atsirasianti architektūra turės didelės
įtakos viso Naujojo miesto centro dešiniajame Neries krante kompozicijai
ir įvaizdžiui, todėl turinti būti ypatingai aukštos kokybės. Pritarusi
idėjai pratęsti Baltojo tilto ašį Europos aikštės link, o ne užkirsti ją
pastatu, didelė dalis ekspertų sukritikavo grubias siūlomo pastato
proporcijas, pareikšta pastabų dėl pernelyg tiesmukiško dominavimo
išklotinėje, užstojant antrame plane esančius aukščiausius pastatus.
Abejonių sukėlė ir stambių, plačių stačiakampių siluetas.
Ekspertų
nuomone, būtina išsamiau panagrinėti pastato reikšmę urbanistinės
kalvos kompozicijai (ar jis turėtų būti išsiskiriantis akcentas, ar
įsilieti), santykiui su kitais gretimais pastatais, jo paties
proporcijoms. Dalis ekspertų pasisakė už tai, jog pastatas neturėtų
užstoti Europos verslo centro dominantės nuo Baltojo tilto, o vartų
idėją būtų galima formuoti ir kitaip, tilto ašį įrėminant vienu tūriu ir
„Lietuvos“ viešbučiu. Ekspertai rekomendavo itin didelį dėmesį skirti
sklypo parametrams – užstatymo tankumui, intensyvumui (kuris pasiūlytame
projekte atrodo per didelis), aukštingumui, prioritetą teikiant
architektūrinei kokybei. Ekspertų neįtikino ir požeminio pėsčiųjų
tunelio sprendimas – jų nuomone, toks viešųjų erdvių sujungimas
nepatrauklus ir jam reikėtų ieškoti alternatyvų, suteikiant pėsčiųjų
ašiai daugiau reikšmės ir visuomeninės funkcijos.
Tekstas: Rūta Leitanaitė
