Europos architektų tarybos generalinėje asamblėjoje, kuri šiuo metu vyksta Briuselyje, pristatytas Architektūros profesijos Europoje 2015-2016 m. tyrimo juodraštis (galutinis studijos variatas bus pateiktas 2017 sausį). Šį tyrimą kas du metus nuo 2008-ųjų vykdo EAT pasamdyta tarptautinė kompanija Mirza&Nacey.
Tyrimo metu 32 Europos šalių architektai buvo kviečiami atsakyti į klausimus apie architektūros profesiją, jos pasikeitimus per du metus ir prognozes. Kiekvienoje šalyje tyrimą koordinuoja tos šalies architektų organizacija. 2016 m. Lietuvoje tyrimą koordinavo Lietuvos architektų sąjunga. Dėkojame visiems Lietuvos architektams, dalyvavusiems šioje apklausoje. Ačiū!
I DALIS. Architekto profesija Europoje
Apklausoje dalyvavo 27 iš 32 Europos šalių, tai – iki šiol didžiausias aktyvumas šioje apklausoje. Iš viso klausimyną užpildė 27 000 Europos architektų.
Bendros tendencijos. Per 2 metus architektų padaugėjo – per 2015-2016 jų skaičius išaugo iki 600 000. Šis gausėjimas greitesnis, nei 2014 metais. Europos architektų bendruomenės pjūvis: apie 36 proc. jaunesni nei 40 metų, apie 38 proc. – moterys, apie 77 proc. dirba architektu pilnu etatu.
Statybos rinka po truputį atsigauna: ji dar mažesnė nei 2008, bet didesnė nei 2010. Deja, Rytų Europoje ir Portugalijoje ši rinka sumažėjo. Didžiausias statybos rinkos augimas pastebimas Vakarų, Pietų Europoje, Rumunijoje ir Skandinavijoje. Apie 59 proc. architektų darbo Europoje – rekonstrukcija, renovacija, 41 proc. – nauja statyba. Didžiausias sektorius (55 proc. rinkos) – privatūs namai, kiti sektoriai (biurai, komerciniai, pramogų, kultūros pastatai, pramonės, sveikatos, socialinio būsto pastatai) – iki 10 proc. rinkos.
Architektų biurų Europoje mažėja. Ženkliai sumažėjo vieno asmens įmonių. Kita vertus, reikia turėti omenyje faktą, jog per krizę, iširus dideliems biurams, architektai kūrė savo individualias ar nedideles įmones, o šiandien, vėl kuriantis didesnėms studijoms, mažų ofisų architektai įdarbinami dideliuose.
Individualiai dirbantiems architektams įplaukos padidėjo, pasiekė 2010 m. lygį. Biurų, kuriuose dirba 2 žmonės, pajamos pasiekė 2008 metų lygį. 3-5, 6-10 žmonių biurams įplaukos padidėjo ir yra pačios didžiausios nuo 2008 m., kada buvo pradėtas daryti šis tyrimas. 11-30 žmonių biurams įplaukos sumažėjo, palyginti su 2014.
Architektūros studijų vadovų atlygis didesnis nei 2014 ir siekia 58 Eur/val. Technologai vidutiniškai uždirba apie 45 Eur/val. Architektūros rinka Europoje auga (15,6 mlrd. Eurų 2015-aisiais), palyginus su 2012, 2014 metais ir jau pasiekė 2010 metų lygį, bet dar nepasiekė 2008 lygio.
Labiausiai padidėjo vadovų alga, samdomų architektų atlygis augo ne tiek daug. Vidutinis architekto uždarbis Europoje – 32000 Eur/metus,; tai – didžiausias rodiklis nuo 2009-ųjų, bet jis dar nepasiekė 2008-ųjų lygio. Vadovai vidutiniškai uždirba 35799 Eur/metus, partneriai ir direktoriai 50000 Eur/metus (jų atlygis išaugo 28 proc. nuo 2014 ir dar nebuvo toks didelis nuo 2008 m.). Vidutinė samdomo architekto alga Europoje – 29732 Eur/metus. Viešo sektoriaus architektai uždirba apie 33379 Eur.metus ir tai – didžiausias atlygis nuo 2008-ųjų. Atlygis architektams labiausiai augo Skandinavijoje ir Vakarų Europoje, tačiau sumažėjo Ispanijoje, Italijoje, Latvijoje, Danijoje. Deja, didžioji dalis Centrinės, Rytų Europos šalių architektų klausimyne grafos apie uždarbį neužpildė.
Prognozės 2017-iesiems. 31 proc. vadovų mano, kad darbo daugės, 23 proc. mano, kad mažės. Apskritai prognozės dėl užimtumo optimistinės, ypatingai palyginus su pesimistinėmis prognozėmis 2008-2012. Dvi šalys Europoje iš šiandien nusiteikusios pesimistiškai, tai – D. Britanija ir Italija.
Architektūrai skiriamas laikas. Individualiai dirbantys architektai dirba daugiau, nei 2014-aisiais, apie 48 val./per savaitę. Viešajame sektoriuje valandų skaičius toks pats kaip 2014. CPD (profesionalumo kėlimo kursų) valandų skaičius išaugo nuo 150 (2015) iki 300 (2016).
Išvados. Architektūros rinkos, architektų profesijos situacija Europoje gerėja ir rodo optimizmą, augimą. Architektai turi ieškoti mažiau darbo ne Europoje.
II DALIS. Lietuvos architektai Europos kontekste.
Bus parengta ir publikuojama netrukus.
Primename, kad ši informacija yra parengta juodraštinės, negalutinės tyrimo ataskaitos pagrindu, vykstant EAT generalinei konferencijai. Galutinė ataskaita bus publikuojama, kai tik bus pateikta tyrimo vykdytojų (planuojama 2017 m. sausio mėn.).
EAT generalinėje asamblėjoje dalyvaujantys LAS atstovai: Marius Šaliamoras, Rūta Leitanaitė
Tekstas: Rūta Leitanaitė
