Puslapį remia

LAS partneriai

Poezijos parkas, Marijampolė. Meno kūrėjų organizacijų asociacijos apdovanojimas 2012. L&G projektai. Arch. G.Vieversys, A.Byčenkovas, T.Eidukevičius; kartu su R.Marcinkevičiene, A.Marcinkevičiumi
Rekreacinis kompleksas “Svencelė”. 1/5 METRO. “Andrė Baldi” ir “Aketuri architektai”, arch. A. Baldišiūtė, M. Rekevičienė, I. Uogintas, L. Rekevičius, A. Neniškis
Individualus namas Braškių gatvėje, Kaune. 1/5 METRO. “G.Natkevičius ir partneriai”, arch. G. Natkevičius, M. Mickevičius
Mokykla Balsiuose, Vilniuje. 1/5 METRO. “a.s.a. Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma”, arch. S. Kuncevičius, M. Dagys, L. Kuncevičienė, Ž. Gudelis, V. Jurgaitienė, A. Kuncevičiūtė
Vilniaus universiteto biblioteka (MKIC). 1/5 METRO. “Paleko ARCH studija”, arch. R.Palekas, B.Puzonas, A.Palekienė, P.Išora, M.Šiupšinskas, M.Zemlickaitė, L.Sužiedelytė, A..Barzda, J.Garšvaitė, V.Bavarskis
<p>
<b>Zaraso ežero apžvalgos ratas Zarasuose</b>. Tarptautinio konkurso "Europos viešoji erdvė 2012" finalininkas. 1/5 METRO. Arch. Š.Kiaunės studija<br />
</p>

Tarp Romos ir dangaus. Inauguruotas M. Fukso „Debesis“ (1)

Reklaite Fuksas   
Architektūros funkcija peržengia utilitarumo ribas. Tai yra tikroji prabanga. D. Sudjico knygoje “Edipo kompleksas” (Penguin books, 2005) pasakojama istorija apie derybas tarp Adolfo Hitlerio ir Čekijos prezidento Emil Hacha Berlyno Reicho Kanceliarijoje. Čekijos prezidentui to dar nežinant, jis pralošė kelis derybų etapus dar prieš joms prasidedant. Eidamas susitikti su fiureriu jis buvo veikiamas architektūros, kurios tikslas iš esmės buvo vienas – daryti įspūdį. Praėjęs specialiai surežisuotų įspūdingo mastelio erdvių seką prezidentas patiria visą architektūros jegą savimi ir galiausiai pasiekęs tikslą, bet net nepradėjęs derybų patiria širdies smūgį...
Architektūros galia gali pakylėti, gali sugniuždyti. Gera architektūra dažniausiai nepalieka abejingų. Kartais architektūros prasmė ir yra – kelti dvasią, žavėti, traukti, peržengti ribas. Panašu, kad būtent tokia, ne tik kongresų centro funkcija, tenka  spalio 29 dieną Romoje itin iškilmingai inauguruotam pastatui, pavadinimu “Debesis”. Pasak atidarymo rengėjų debesis nuo šiol nebebus tik žodis. Tai bus nauja patirtis ir nauja prasmė. Komplekso, kurio aptarnavimui kasdien dirbs 300 žmonių tikslas yra žavėti ir suteikti viltį apie Romos ateitį, įrodyti, jog Roma gali, jog Roma ne tik praeities nostalgijos, bet ir ateities miestas. Tai bene didžiausias pastarojo meto, ekonominės ir valdžios krizės bei žemės drebėjimų purtomo miesto viltis ir skandalais apipintas iššūkis, kurio atidarymo laukti teko net 18 metų. Tai ko gero trečias tokio mastelio šiuolaikinės architektūros užmojis amžinąjame mieste, po R. Piano “Auditorium” muzikos parko, Z. Hadid MAXXI – modernaus meno muziejaus. Ir tai yra Massimiliano Fuksas, Lietuvių kilmės starchitekto kūrinys.
Kaip ir pats pastatas, įspūdingas ir imponuojantis, demonstruojantis erdvę ir prabangą išskirtinės architektūros kūrinys, taip ir atidarymo renginys  neapsiėjo be kontroversijų. Naujoji Romos Merė Virginija Raggi, kuri įvardino užsitęsusias statybas ir itin išsipūtusią sąmatą (18 realizacijos metų, 363 mln. eur. sąmata, 15 liftų, iš kurių 8 panoraminiai) kaip klaidas, iš kurių būtina mokytis buvo negailestingai nušvilpta. Tuo tarpu Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi kalbėjo apie Romos ir visos Italijos iškilimą ir ambicijas, apie grįžimą į tarptautinę reginių ir renginių rinką, apie šalies, regiono, meisto ir verslo bendradarbiavimą. Išvargintas besikartojančių kritikos klausimų architektas Massimiliano Fuksas komentavo trumpai – „Italijoje visi kalba tik apie skaičius, bet niekada apie meną ir kultūrą.“ 
Reklaite Fuksas  
Massimilijano ir Doriana Fuksas sukurta architektūra byloja, jog Romoje istorijos grožis turi būti akomponuojamas šiandienos grožio. Galbūt todėl pastatas įvardijamas kaip esantis „tarp Romos ir dangaus“, „tarp Romos baroko ir racionalizmo“, „tarp miesto ir jūros“. Realizuotas EUR, kuris yra 1942 metais  Romos pasaulinei parodai sukurtas, Bennito Mussolini inicijuotas rajonas, širdyje. Tai išskirtinė Romos dalis, skrodžiama įspūdingo 8 juostų Kristoforo Kolumbo prospekto, pjaunančio meistą jūros link. Tai rezidencijų, su išvystytomis žaliosiomis zonomis, o kartu ir verslo centrų vieta, savotiškas Romos “Sitis”. Vėlgi vos už 200 metrų nuo “Debesies” stovi jau apleistas ir nunešiotas 1942  pastatytas kongresų centras, vos už kelių kilometrų – planuojama rekonstruoti Romos expo zona. Tai viena iš šiai itin sudėtingai meisto zonai skirtų injekcijų, tikintis pritraukti daugiau tarptautinių investicijų, pelno ir turistų.
Be abejonės “debesis” yra ambicingas ir išskirtinis architektūros kūrinys – įstabus, dinamiškas veikiantis, besigrožintis pats savimi ir trauksiantis architektūros piligrimus. Tikimąsi, jog  tai bus dar vienas žingsnis grąžinant Romą į pasaulio šiuolaikinės kultūros sostinių ąrašą. Ispūdingame skaidriame (vėlgi ir politinio skaidrumo metafora) tūryje įkomponuotas debesies formos tūris talpina 1800 vietų salę ir net 6.000 kv.m. multifunkcinį holą. Viso “Debesis” gali sutalpinti 8000 sėdimų vietų, iš kurių net 6000 vietų, arba 9000 kv.m. yra transformuojama konferencijų erdvė įkomponuota mezonino aukšte po debesimi. Greta įrengtas 439 vietų aukščiausios klasės viešbutis. Prieš dešimtmetį ši realizacija būtų sukėlusi revoliuciją, dabar gi kelia susižavėjimą spektakliška, scenografiška, totaline erdve, o kartu ir ekologijos bei ekonomijos klausimus. Visi iki vieno atidarymo dalyviai kalbėjo apie įspūdį, žingsnį į ateitį ir frazė “made in italy” tapo savotišku, nors ir kartais ironišku vakaro leitmotyvu. Debesis yra modernybės, atraktyvumo ir ambicijų simbolis mieste. Tai atsinaujinimo ir vilties ženklas amžinojo miesto gyventojams.
Roma keičiasi, savo kaboje minėjo merė, ir „Debesis“ yra tos kaitos ženklas. Transformacija užtruko, ir užtruko pernelyg ilgai. Tačiau toks ambicingo pastato atidarymas yra didelis laimėjimas. Pompastiškas atidarymas vyko transliuojant tiesiogiai didžiausiai televizijai RAI 1, dalyvaujant gyviems atlikėjams, šokėjams, cirko ir baleto artistams. Nedidelę olimpijadą primenančio renginio cenografija sukurta pagal filmą “Metropolis”. Vėliau vyko prabangi vakarienė net 1800 žmonių. Renginys ypač plačiai nušviestas spaudoje. Tikrai ne vienam vakaro svečiui buvo smalsu, kaip seksis pastatą eksploatuoti, nes nepaisant drąsaus užmojo jis stovi visai netoli jau apleisto racionalistinio kongresų centro ir demonstruoja šiuolikiškumą kuomet dienos nuoma pasak gandų sieks 300.000 eurų.
Julija Reklaitė, kultūros atašė Italijoje 

Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas
Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas 
Reklaite Fuksas 
 
RSS

Komentarai

  • koja|2016.12.14 22:51
    puikus tekstas! ačiū.


Visi laikai yra privalomi
E-mail: