Tarptautinė konferencija „Vertinant pokario architektūros paveldą”

Tik keli pokariu sukurti architektūros kompleksai ir objektai šiandien yra pripažinti kultūros paveldu. Neįvertinti ir netekę teisinės apsaugos, daugelis šio laikotarpio pastatų yra neatpažįstamai rekonstruojami ar net nugriaunami. Taip sunaikinama dalis mūsų kultūros istorijos. XX a. II pusės pastatų griovimas rodo, kad plačioji visuomenė nežino pokario architektūros vertės, o valdžios institucijos savo sprendimams paremti neturi profesionialių ir aiškių šios temos tyrimų. Visos dienos konferencija sieks atkreipti dėmesį į pokario architektūrinio palikimo inventorizavimą ir vertinimą, keliant organizacijos, metodologijos, dalyvavimo klausimus.

Svarbiausi konferencijos klausimai:

– Kokios yra pokario architektūros palikimo inventorizavimo ir vertinimo metodologijos?

– Kaip išskirti vienetinių ir tipinių projektų bei pastatų kultūrines vertes?

– Kaip vertinti neigiamus pokariniam paveldui, apibrėžiamam kaip neigiamas, disonuojantis, konfliktinis, ginčytinas, sudėtingas, – priskiriamus aspektus?

 – Kokie yra moderniojo paveldo pripažinimo ir išsaugojimo sėkmės pavyzdžiai?

Partneriai:

Lietuvos architektų rūmai

Valstybinė kultūros paveldo komisija

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Rėmėjas:

Lietuvos kultūros taryba

Konferencijos pranešimai:

MODERNIZMO RAIDA TEL AVIVE

TAMARA GARON (TEL AVIV – YAFO MUNICIPALITY, CONSERVATION DEPARTMENT / IL)

Tel Avivas – jaunas miestas, pastatytas pagal XX-ojo amžiaus modernizmo principus, 2009 m. atžymėjo savo pirmą šimtmetį. Paskaita du modernizmo periodus, kurie paliko ryškų pėdsaką Tel Avive – atėjęs iš Europos 30 – ųjų metų ankstyvasis modernizmas ir pokario metų brutalistinė architektura, neatskiriamai susijusi su Izraelio valstybės įkūrimu. Tel Avivo istorinis branduolys yra unikalus XX a. miesto planavimo pavyzdys ir turi didžiausia ankstyvojo modernizmo pastatų koncentracija pasaulyje. 2003 metais Tel Avivo Baltasis Miestas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Paskaita aptars aspektus, kurie įtakojo greitam modernizmo prigijimui, jo evoliucijai ir adaptacijai Viduržemio jūros regijono klimatinėms sąlygoms  ir gyvenimo modeliui.

BERLYNO POKARIO ARCHITEKTŪRA – IŠŠŪKIAI IR VEIKLA

RAMONA DORNBUSCH (BERLIN HERITAGE AUTHORITY / DE)

Analizuojant pasaulinio paveldo pokario architektūros nacionalinius preliminarius ar net regioninius sąrašus, akivaizdu, kad juose stinga XX a. vidurio ir pabaigos modernizmo architektūros pavyzdžių. Dėl ypatingos politinės padėties, susijusios su dviem pasauliais karais ir vėliau padalintu Berlyno miestu, sutrukdžiusios esminei modernizacijai, jame iki šiol vis dar yra neįprastai didelis šio laikotarpio pastatų kiekis. Paskaitoje bus aptarta nauja Berlyno paveldo agentūros bendradarbiavimo su posocialistinėmis šalimis iniciatyva, bendras tarptautinis projektas “Rytinės ir Centrinės Europos centrinės gatvės pokariu”, bei pokario architektūros apsaugos iššūkiai.

KULTŪROS ISTORIJA, DISONANSAS IR ARCHITEKTŪRINIS PAVELDAS: ATRIUM KULTŪRINIO MARŠRUTO ATVEJIS

PATRICK LEECH (UNIVERSITY OF BOLOGNA / IT)

2014 m. Europos Tarybos pripažintas ATRIUM (Architecture of Totalitarian Regimes in Europe’s Urban Memory, Totalitarinių režimų architektūra Europos miestų atmintyje) kultūrinis maršrutas siekia atkreipti dėmesį į specifinį architektūrinį ir urbanistinį paveldą, kilusį totalitariniuose ar diktatoriškuose režimuose. Jis koncentruojasi tiek į materialaus (pastatai ir gatvės), tiek į nematerialaus paveldo (ryšiai su šiuo palikimu) formas ir reikšmes. Tokiu būdu keliamas disonanso tarp šių objektų kultūrinio ir konteksto bei jų dabartinio restauravimo, panaudos ar vertinimo klausimas. Prezentacija aptars šią temą ATRIUM maršruto architektūrinio ir urbanistinio paveldo kontekste.

NUO KIOSKŲ PRIE KULTŪROS CENTRŲ: ESTIJOS XX AMŽIAUS ARCHITEKTŪRINIO PAVELDO INVENTORIZAVIMAS 2007-2012 M.

EPP LANKOTS (ESTONIAN ACADEMY OF ARTS / EE)

Pranešimas apžvelgia prieš dešimtmetį Estijoje vykdytą projektą “Inventorizuojant vertingą XX-ojo amžiaus paveldą”. Projektas siekė ne tik inventorizuoti vertingiausius nesaugomus pastatus ir kompleksus, bet ir atskleisti plačią XX a. kasdienių pastatų įvairovę, atspindint technologinius ir socialinius pokyčius. Svarbi projekto dalis buvo ir įvairūs papildomi renginiai (parodos, seminarai), padėję skleisti žinias platesnei visuomenei.

 SPECIFINIAI VIETOS KŪRINIAI LIETUVOJE KAIP KULTŪROS PAVELDO RŪŠIS. SOVIETMEČIO KONTEKSTAS

VAIDAS PETRULIS (KAUNAS UNIVERSITY OF TECHNOLOGY / LT)