Lietuvos architektų sąjunga

Vytautas Dičius: kas sužlugdė Nacionalinio stadiono statybą?

Per 30 metų dar sovietmečiu pradėto Nacionalinio stadiono statybos istorija nieko gero nežadėjo. Atgavus nepriklausomybę, Vilniaus valdžia stadiono statybą pradėjo parduodama dalį sklypo „Vilniaus prekybai“, o už gautas lėšas žadėjo stadioną užbaigti. Deja, ir toliau buvo išpardavinėjami ir griaunami sporto objektai, jų vietoje apsukrūs „vystytojai“ statė ir tebestato daugiabučius gyv. namus, viešbučius ar biurus pardavimui. Akis badantis pavyzdys – buvęs vienintelis Vilniuje „Žalgirio“ universalus stadionas, atitikęs tarptautinius reikalavimus, užstatomas UAB ,,Hanner” biurais, viešbučiu ir gyvenamaisiais namais. Statomas, beje, valstybinėje žemėje, kurioje pagal galiojančio Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius (7.2. Socialinė ir kultūros infrastruktūra) turi būti stadionas, o ne biurai, viešbutis ar gyvenamieji namai. Paremontavus stadiono tribūnas, jame dar vyko ir tarptautinės futbolo rungtynės, ir, kol būtų statomas Nacionalinis stadionas, pilnai buvo galima juo naudotis. Prieš tai nugriauti šalia buvę uždaras ir atviras plaukymo baseinai, sporto salė ir kt.

Tuo tarpu kitų miestų – Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Alytaus savivaldybės sugebėjo pasirūpinti, kad Europos krepšinio čempionatui būtų pastatytos modernios krepšinio arenos, kurias ir dabar sėkmingai naudoja ne tik sportui, bet ir kultūriniams renginiams. Stadionai, baseinai, sporto salės, buvo statomi ir kituose miestuose. Kauno arena jau kelinti metai pripažįstama geriausia tarp Eurolygos komandų arenų.

 Dabartinė miesto valdžia, kaip ir prieš tai buvusios, ignoruoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 755 „Dėl universalios paskirties stadiono Ukmergės gatvėje Vilniuje pripažinimo nacionalinės svarbos sporto objektu“, už uždarų durų priima sprendimus, prieštaraujančius Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui ir viešajam interesui, veliasi į naujas avantiūras, praktiškai palikdama jas spręsti sekančios kadencijos tarybai, nes po metų – savivaldybių rinkimai.

Susipažinus su Vilniaus m. savivaldybės Daugiafunkcinio sveikatingumo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo programa (programą žiūrėti žemiau), pagal kurią sudaryta užduotis jau vykstančiam projektavimui, susiduriame su nesuprantamais Vilniaus m. vadovų veiksmais. Vietoj to, kad būtų pratęsusi prieš 30 metų pradėto Nacionalinio stadiono statybą, kuriai nuo 2007 m. spalio iki 2008 m. gruodžio pabaigos jau išleista 100 milijonų litų mokesčių mokėtojų lėšų, projektuoja ir planuoja statyti tipologiškai ir funkciškai tarpusavyje nederančių įvairios paskirties statinių konglomeratą, netelpantį savyje ir jam paskirtoje teritorijoje, o vietoje Universalios paskirties stadiono, atitinkančio tarptautinius, skirto masiniams renginiams, miesto šventėms, lengvosios atletikos ir futbolo varžyboms, projektuoja futbolo stadioną, nors profesionaliam sportui bazės statomos klubų savininkų, o ne mokesčių mokėtojų lėšomis.

Daugiafunkcinio sveikatingumo ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo projekto programa (Vilniaus m. savivaldybės užduotis):

  1. Apleista teritorija ir bendro naudojimo infrastruktūra
  2. Vaikų darželis – ne mažiau kaip 300 vaikų (7.420 kv. m)
  3. Kultūros ugdymo centras ir biblioteka. Kultūros ir ugdymo centro ir bibliotekos veiklos (1.200 kv. m.). Komunikacijos ir informacijos centras ir biblioteka (200 kv. m.). Intelektinio ugdymo patalpos (200 kv. m.)
  4. Neformaliojo ugdymo veiklai skirta sporto infrastruktūra – 4 universalios sporto salės (bendras plotas 7.000 kv. m.). Meninės gimnastikos salės (1.750 kv. m.). Bokso, imtynių ir fizinio pasirengimo salės (500 kv. m.). 1 lengvosios atletikos stadionas (14.000 kv. m.). Administracinės, sandėliavimo patalpos (1.150 kv. m.). 2 futbolo aikštės (2x125x170) (21.250 kv. m.). 1 lengvosios atletikos (futbolo) aikštė (125×85) (10.625 kv. m.).
  5. Sporto muziejus – parodų salė, susirinkimų ir ugdymo zonos (1,500 kv. m).
  6. Viešųjų kultūros ir sporto renginių infrastruktūra (stadionas). Ne mažiau kaip 15.000 stacionarių vietų.

Komentarai projekto programai

300 vietų vaikų darželisvaikų darželio talpinimas teritorijoje, kurioje yra du supermarketai ir projektuojami 15 tūkst. vietų futbolo ir 3 tūkst. vietų lengvosios atletikos stadionai su daugybe atvirų ir uždarų sportinės ir kitos, nebūdingos stadionams paskirties, aikštelių, aikščių ir statinių, šalia intensyvaus autotransporto magistralės – nesaugus, neatitinkantis sanitarinių reikalavimų, sunkiai pasiekiamas iš kitų miesto rajonų. Tuo tarpu, Vilniaus valdžiai nuolaidžiaujant, naujai statomuose gyvenamuose rajonuose vaikų darželiai iš vis nebuvo statomi.

Kultūros ir ugdymo centras ir bibliotekaplanuojama įrengti konferencijų sales, kuriose tilptų apie 1500 renginių dalyvių. Nacionalinis sporto muziejus turės 10 salių, bus 1500 m2 ploto. Nebūdinga futbolo stadiono infrastruktūra ir netinkamoje miesto atveju vietoje.

Viešųjų kultūros ir sporto renginių infrastruktūra (stadionas). Ne mažiau kaip 15.000 stacionarių vietų. Įmantrus pavadinimas nepaslepia esmės, projektuojama futbolo arena. Profesionalaus sporto klubai, tame tarpe ir futbolo, bazes stato savo lėšomis, o ne mokesčių mokėtojų pinigais. Statyti 15 tūkst. vietų futbolo stadioną ir šalia 3 tūkst. vietų lengvosios atletikos stadioną neekonomiška ir nelogiška, nes abi funkcijas puikiai gali atlikti tradicinis stadionas, kurio pagrindinis įrenginys, nepriklausomai nuo to, ar stadionas miesto, nacionalinis ar olimpinis, yra arena, kurioje vyksta treniruotės ir varžybos.

Neformaliojo ugdymo veiklai skirta sporto infrastruktūra. Nesuvokiamas ir nepagrįstas 56 tūkst. kv. m atvirų ir uždarų sportinių įrenginių plotas. Pagal patvirtintą programą bus statomas UEFA IV kategorijos stadionas (?!) su futbolo aikšte turės 15 tūkst. vietų dengtas tribūnas. Be jo, taip pat numatyti 56 tūkst. kv. m dydžio objektai neformaliojo ugdymo veiklai: po stogu įsikurs 6 krepšinio aikštelės, meninės gimnastikos salė, sportinės gimnastikos salė, bokso, imtynių ir fizinio pasirengimo salė, administracinės patalpos. Lauke numatytos dar 3 futbolo aikštės, atitinkančios UEFA standartus, ir lengvosios atletikos stadionas pagal IAAF standartus. Šalia viso šito komplekse atsiras vietos kultūros ir ugdymo centrui bei bibliotekai, 300 vietų vaikų darželiui ir dešimties salių Nacionaliniam sporto muziejui.

 Daugiafunkcinio sveikatingumo ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo projekto programa netelpa stadiono teritorijoje, kurio jau nemažą dalį užėmė „Akropolis“ ir „Ermitažas“. 56 tūkst. kv. m. atvirų ir uždarų sportinių įrenginių plotas (tai beveik 8 standartinių išmatavimų futbolo aikštės, arba 36 m pločio x 1550 m ilgio statinys). Jame vienu metu galėtų sportuoti ar užsiimti kitokia veikla iki 7000 žmonių. Kuo pagrįsti šie plotai ir skaičiai? Ar įvertintas esamas Vilniaus sportinių įrenginių tinklas, futbolo, lengvosios atletikos maniežai, atviri ir uždari sportiniai įrenginiai, esantys prie mokyklų, aukštųjų mokyklų, visame mieste išsidėstę kūno kultūros klubai. Miesto sporto įrenginių infrastruktūra turi būti racionaliai išdėstyta jo teritorijoje, kad būtų pasiekiama ir prieinama visiems miesto gyventojams, o ne sukoncentruota, pagal skirtą plotą, visam Vilniui ir Vilniaus apskričiai.

Pagal paskutinį variantą numatoma 15 sporto objektų, lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, viso už 155,9 mln. eurų.

Atsisakius tęsti stadiono statybą, naujai Nacionalinio stadiono programai turėjo būti skelbiamas privalomas architektūrinis konkursas, kaip numatyta Architektūros įstatymo 13 straipsnyje, tačiau

projekto koncesininkas „Axis Industries“ ir partneriai „Cloud architektai“ uždarai vykdė projektavimo darbus, retkarčiais parodydami spaudoje naujas stadiono vizualizacijas. Vienoje jų – dvi futbolo aikštės, užduotyje po 125 m x 170 m, ant stogo, nes netelpa sklype. Įdomu, kaip jas panaudos futbolui ir kam, be sandėlių, parduotuvių ar garažų, tinkamos patalpos po futbolo aikštėmis? Kitoje – 3 futbolo aikštės surikiuotos viena šalia kitos ilgąja kraštine, o vartų kraštinės vienoje pusėje remiasi į stadioną, kitoje – į salių korpusus.

Manau, kad ši nereali programa skirta ir toliau „pramušinėti“ pinigus ir mulkinti vilniečius. Bandymai pamatyti pasirinktą bent jau planinę – erdvinę projekto koncepciją Vilniaus architektūros ir urbanistikos taryboje nepavyko.

 Netekę kantrybės ir vilčių 2018 04 04 kreipėmės į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, Lietuvos Reapublikos Vyriausybės premjerą Saulių Skvernelį raštu Dėl Nacionalinio stadiono Vilniuje“.

LR Seime 2018 04 25 Seimo Jaunimo ir sporto komisija posėdyje svarstė architektų V. J. Dičiaus ir V. Brėdikio bei Lietuvos stalo teniso asociacijos kreipimąsi dėl Nacionalinio stadiono Vilniuje. Komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas paprašė vieną iš mūsų dviejų galimai trumpiau išdėstyti kreipimosi turinį, ką ir padariau. Po to kalbėjo viena iš dviejų dalyvavusių Stalo teniso asociacijos narių, kurios, atsižvelgiant į aukštus šalies stalo tenisininkų pasiekimus, Daugiafunkcinio sveikatingumo ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo komplekse prašė išskirti patalpas ir stalo tenisui. Po to, kai pakalbėjęs Vilniaus savivaldybės atstovas, paklaustas „Kodėl, sunaudoję 100 mln. litų Nacionalinio stadiono statybai, nutraukiate ją ir imatės naujų avantiūrų?“, atsakė: seno stadiono statybai niekas pinigų neduos“, mums posėdis baigėsi. Po kelių prašymų, 2018 05 23 gavome posėdžio protokolą Nr. 116-P-4, kuriame:

[…]

  1. SVARSTYTA. dėl Nacionalinio stadiono.

NUTARTA. Išklausyta pateikta informacija.

[…]

Koks sprendimas priimtas dėl stalo teniso federacijos kreipimosi, posėdžio protokole neminima.

LR Vyriausybės pavedimu į mūsų Kreipimąsi atsakė Kūno kultūros ir sporto departamento Generalinis direktorius Edis Urbanavičius: „[…] informuojame, kad LR Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarime Nr. 1269 numatyti valstybės Daugiafunkcinio sveikatingumo ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo projekto turtiniai įsipareigojimai – 53 392 tūkst. eurų, įgyvendinant projektą būtų naudojami tik stadiono ir sporto muziejaus patalpų statybos kapitalo investicijų finansavimui, Kultūros ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos organizuojamų renginių […] išlaidoms apmokėti. Kitų, projekto metu planuojamų sukurti objektų sukūrimo ir išlaikymo išlaidos būtų dengiamos Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšomis“. Galutiniam rezultate su mūsų Kreipimusi Prezidentūra susipažino, Seimas, šiuo atveju, parodė savo nekompetenciją ir neįgalumą, Vyriausybė patvirtino savo įsipareigojimus ir nusiplovė rankas.

 

2019 m. gruodžio mėn. Vilniaus miesto taryba pritarė Nacionalinio stadiono koncesijos sutarčiai ir įpareigojo administracijos direktorių pasirašyti sutartį. Bendra koncesijos vertė – 280 mln. eurų (be PVM).

 

„Netekus ES finansavimo, statyti šį monstrą už savivaldybės biudžeto lėšas yra ne tik neracionalu, bet, mano požiūriu, ir nusikalstamai neatsakinga, – teigia Ž. Šilgalis. – Akivaizdu, kad Vilniaus miesto Taryboje sutartis nebuvo suderėta taip, kad apgintų Vilniaus miesto interesus. Sutartyje numatyta, kad koncesininkas per trejus metus pastato objektą, o po to dar 22 metus jį eksploatuoja. Ž. Šilgalio nuomone, pagrindinis sutarties trūkumas yra tas, kad joje koncesininkui palikta galimybė pasitraukti iš projekto sumokėjus santykinai nedidelę baudą. „Tarkime, jie baigia statybas, uždirba kokių 20 mln. eurų pelną, sumoka 2 milijonų eurų baudą ir pasitraukia iš projekto. O savivaldybei lieka komplekso eksploatacijos našta. Valdyti tokį objektą tikrai bus ir brangu, ir sudėtinga“.
 

Prasidėjus judėjimui viešoje erdvėje, pasikvietę Gintautą Tiškų, nutarėme dar kartą kreiptis į aukščiausią valdžią ir 2020 m. sausio 20 d. įteikėme „Kreipimąsi dėl Nacionalinio stadiono Vilniuje“ Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai. 2020 m. vasario 7 d. buvome priimti Prezidentūroje, kur išdėstėme savo pozicijas, atsakėme į pateiktus klausymus, atkreipėme dėmesį, kad sporto, kaip ir visos socialinės (vaikų darželiai, mokyklos, sveikatos priežiūros įstaigos ir kt.) infrastruktūros plėtra turėtų būti sprendžiama kompleksiškai. Nuo 2004 metų Lietuvoje nėra galiojančių socialinės infrastruktūros plėtros normatyvų (Aplinkos ministerijos kompetencija), nustatančių privalomus kiekybinius ir kokybinius rodiklius, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus. Taigi, ne tik sporto infrastruktūra, bet ir darželių, mokyklų ir kt. plėtra palikta savivalei.

 

2006 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 755 universalios paskirties stadionas (atitinkantis tarptautiniams standartams su dengtomis žiūrovų tribūnomis, arena sporto varžyboms, kultūriniams renginiams, miesto šventėms, su 105×68 m futbolo aikšte, 9 bėgimo takeliais lengvosios atletikos varžyboms – žiūrovų vietų skaičius 25000 su galimybe padidinti iki 30000; futbolo treniruočių aikštė 105×68 m su dirbtine danga; bėgimo ir šuolių stadionas 105×68 m su natūralia danga; ilgų nuotolių metimų treniruočių aikštynas; 1600 vietų automobilių stovėjimo aikštė. Potribūninėse patalpose numatyta: dvi krepšinio treniruočių sporto salės; visos patalpos pagal tarptautinių futbolo ir lengvosios atletikos federacijų reikalavimus), Ukmergės gatvėje Vilniuje pripažintas nacionalinės svarbos sporto objektu.

Nacionalinio stadiono statyba turi būti tęsiama pagal 2007 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1621 patvirtintą Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu Ukmergės gatvėje, Vilniuje, projekto korektūros užduotį, suderintą su Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Projektas yra, Vyriausybė žada finansuoti. Nuo kalbų – prie darbų!

 Vytautas Dičius

 2020 06 15

 

 

Rubrika "Nuomonės" skirta architektų bendruomenės, visuomenės atstovų asmeninei nuomonei apie architektūros aktualijas pareikšti. Šioje rubrikoje publikuojami straipsniai atspindi jų autorių poziciją, tačiau nėra oficiali Lietuvos architektų sąjungos pozicija.

Kontaktai

Lietuvos architektų sąjunga
Kalvarijų g. 1, 09310 Vilnius, Lietuva

Tel.: (8~5) 275 6483
El. paštas info@architektusajunga.lt

Juridinio asmens kodas: 191934984
PVM mokėtojo kodas: LT 919349811

Plačiau…

Užsiprenumeruokite naujienlaiškį

Archyvai

Atgal