Vytautas Dičius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas
Po 1938 m. gaisro Palangos centras persikėlė į teritoriją tarp Botanikos parko ir Rąžės, kur jau nuo 1863 m. stovėjo Kurhauzas. Praktiškai iki XXI amžiaus pradžios ši centrinė Palangos dalis vystėsi kaip kurortas – parkas su jam būdingu laisvu pastatų išdėstymu parko masyve. Palangos centrinei daliai buvo suteiktas nekilnojamo turto vertybės statusas U-2 su atitinkamu saugomų teritorijų reglamentu, draudžiančiu naujas statybas bei apribojančiu eilę kitų veiksmų.
Deja, pastaruoju metu atrodo, kad šios Palangos kurorto įvaizdį formuojančios miesto dalies vertybių saugojimas ir puoselėjimas, harmoningas vystymas paliktas savieigai. Griaunami pastatai, statomi nauji, keleriopai viršijantys savo tūriu nugriautus. Vietoje buvusio klubo Daukanto gatvėje numatomi nauji pastatai, kuriuos palangiškiai vadina gyvenamais, nes paprastai jie išparduodami butais; vietoje poilsio namų „Eglė“ projektuojama 4 aukštų stiklinė „dėžė“, panašus likimas laukia poilsio namų „Jūratė“ valgyklos. Basanavičiaus gatvės gale buvusios biuvetės vietoje specialiajame plane numatomas naujas pastatas, kurio leidžiamas aukštis – iki 21 m; Meilės al. Nr. 26 vietoje buvusios dušinės numatomi poilsio namai, nors tai jau Botanikos parko teritorija ir pajūrio apsauginė zona, etc… Naujas viešbučio su restoranu „Voveraitė vardu Salvadoras“ Meilės alėjoje savininkas gavo leidimą suremontuoti ar pakeisti pastato stogą, tačiau „nesugalvojo“ kito būdo kaip tai galima atlikti nenugriovus namo.
Europoje įprasta keisti pastato funkciją konversijos keliu, net apleistuose fabrikuose ar sandėliuose. Gi čia jau nugriautas uždaras plaukymo baseinas, toks pat likimas laukia ir buvusio „Neringos“ poilsio namų klubo – ne tik kultūros objekto, bet ir vieno geriausių velionio architekto Romualdo Šilinsko kūrinių, sėkmingai įaugusio į aplinką.
„Parduodama arba išnuomojama viešbutis su restoranu“ – parašyta ant naujo pastato Daukanto gatvėje. Metai po metų Palangos centre riogsantys Kurhauzo palaikai, Gariūnų filialo ir holivudiškų Laukinių Vakarų miestelio hibridas Basanavičiaus gatvėje didelių vilčių nežada…
Vienas garbus, Palangai daug nusipelnęs architektas pasiūlė vienam iš buvusių merų neužstatyti Vytauto gatvės atkarpos, o iki jos išplėsti skulptūrų skverą; į ką meras atsakęs – „kam mums tas antras Grūto parkas?“.
Palangos centro „urbanizacija“ – tai ne tik teisinių aktų pažeidimas, tai grubi, savanaudiška intervencija į istoriškai susiklosčiusią urbanistinę struktūrą, būdingą Palangai kaip kurortui – parkui, kurorto kultūros paveldo naikinimas.
PARDUODAMA ARBA IŠNUOMOJAMA – ar tai pagrindinis ir vienintelis didžiausio Lietuvos kurorto kelias vystimosi kelias?
