Puslapį remia

LAS partneriai

Poezijos parkas, Marijampolė. Meno kūrėjų organizacijų asociacijos apdovanojimas 2012. L&G projektai. Arch. G.Vieversys, A.Byčenkovas, T.Eidukevičius; kartu su R.Marcinkevičiene, A.Marcinkevičiumi
Rekreacinis kompleksas “Svencelė”. 1/5 METRO. “Andrė Baldi” ir “Aketuri architektai”, arch. A. Baldišiūtė, M. Rekevičienė, I. Uogintas, L. Rekevičius, A. Neniškis
Individualus namas Braškių gatvėje, Kaune. 1/5 METRO. “G.Natkevičius ir partneriai”, arch. G. Natkevičius, M. Mickevičius
Mokykla Balsiuose, Vilniuje. 1/5 METRO. “a.s.a. Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma”, arch. S. Kuncevičius, M. Dagys, L. Kuncevičienė, Ž. Gudelis, V. Jurgaitienė, A. Kuncevičiūtė
Vilniaus universiteto biblioteka (MKIC). 1/5 METRO. “Paleko ARCH studija”, arch. R.Palekas, B.Puzonas, A.Palekienė, P.Išora, M.Šiupšinskas, M.Zemlickaitė, L.Sužiedelytė, A..Barzda, J.Garšvaitė, V.Bavarskis
<p>
<b>Zaraso ežero apžvalgos ratas Zarasuose</b>. Tarptautinio konkurso "Europos viešoji erdvė 2012" finalininkas. 1/5 METRO. Arch. Š.Kiaunės studija<br />
</p>

Dėl LR Architektūros įstatymo projekto (1)

Lietuvos architektų sąjungos
Pirmininkui Mariui Šaliamorui

Lietuvos architektų rūmų
Pirmininkui Juozui Vaškevičiui    


APIE ARCHITEKTŪRĄ, URBANISTIKĄ IR ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMO PROJEKTĄ

Aplinkos ministerija parengė ir pateikė derinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 20, 25, 30, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 5, 20, 23 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. X-1722 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.  Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 24, 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymų projektus (toliau – Projektai).

Nors nuo paskutiniojo Įstatymo projekto teikimo savivaldybėms derinti praėjo bemaž 3,5 metų ir per tą laiką Įstatymo projektas vizualiai gerokai pasikeitė, tačiau jo kokybei tai įtakos praktiškai neturėjo.

Klausimų, pastabų ir pasiūlymų šiam Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo projektui yra ir bus tikrai daug. Būtų labai gerai, jei kuo daugiau kolegų susipažintų su teikiamu derinti Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo projektu, perskaitytų jį. Tada lengviau būtų šį Įstatymo projektą aptarinėti, teikti pasiūlymus. Juk, pagaliau, tai - įstatymas mums ir apie mus. Pradedame?

1.    Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio „Įstatymo paskirtis ir tikslai“ 1 ir 2 dalių. Būtinai reikėtų redaguoti 1 straipsnio 1 ir 2 dalių tekstą arba šio straipsnio pavadinimą, nes nei šio straipsnio 1 dalyje, nei 2 dalyje nėra nė vieno žodžio nei apie „įstatymo paskirtį“, nei apie „tikslus“.

2.    Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio „Įstatymo paskirtis ir tikslai“ 1 dalies. Jau nuo 1 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio kyla klausimai dėl Įstatymo projekte vartojamų sąvokų. Kadangi šis Įstatymo projekto straipsnis kažkodėl „...reglamentuoja visuomeninius santykius architektūros, architektų veiklos srityse...“, reikėtų, visų pirma, žinoti, kas yra tie „visuomeniniai santykiai architektūros, architektų veiklos srityse...“? Keista, nes nei Statybos įstatymas, nei Teritorijų planavimo įstatymas jokių „visuomeninių santykių“ nereglamentuoja. O kas yra „architektūros veiklos sritys“ ar „architektūros sritys“? Šiame Įstatymo projekte atsakymo į šiuos klausimus nėra. Ar „architektų veiklos sritys“ iš 1 straipsnio – tai tos pačios „architekto veiklos sritys“ iš II skyriaus 4 straipsnio? Ar čia tik elementari gramatinė klaida? Jei taip, tai kur suklysta: 1 ar 4 straipsnyje?

3.    Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio „Įstatymo paskirtis ir tikslai“ 1 dalies. Būtinai reikėtų redaguoti 1 straipsnio 1 dalies tekstą, nes saugoti ir kurti kokybišką „su aplinka, ...subalansuotą, ... aplinką“ gali būti sudėtinga. 

4.    Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio „Įstatymo paskirtis ir tikslai“ 1 dalies. Reikėtų redaguoti 1 straipsnio 1 dalies tekstą taip, kad jame aplinka „nebeatspindėtų“ tautos viešųjų interesų. Aplinka gali būti tvarkoma, formuojama, kuriama atsižvelgiant į visuomenės (viešąjį) interesą, bet Įstatymo projekte „atspindėti“ aplinka (jei tai ne veidrodis) negali nieko.

5.    Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio „Įstatymo paskirtis ir tikslai“ 1 dalies. Šiaip jau, menas yra sudėtinė kultūros dalis, todėl 1 straipsnio teksto žodžių derinys „menu ir kultūra“ (tai yra - „kultūros dalis ir kultūra“) turėtų būti tikslinamas.

6.    Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio „Įstatymo paskirtis ir tikslai“ 1 dalies. Beje, kas yra „tautos viešieji interesai“? 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai. Apie kurią iš jų rašoma 1 straipsnyje?

7.    Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio „Įstatymo paskirtis ir tikslai“ 2 dalies. Neaišku, apie kokius „architektų veiklai taikomus kokybės reikalavimus“ rašoma šios dalies teksto baigiamojoje frazėje. Tokių „architektų veiklai taikomų kokybės reikalavimų“ visame šiame Įstatymo projekte nėra. Gal tai galėtų būti III skyriaus pavadinime paminėti „reikalavimai architektūros kokybei“ ar 13 straipsnyje nurodyti „architektūros kokybės kriterijai“?

8.    Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio „Įstatymo paskirtis ir tikslai“  2 dalies. Įstatymo projektas negali nustatyti architektūros srityje dar tik „ketinančių veikti“ asmenų teisių, pareigų ir atsakomybės. Veikiantiems asmenims – taip, galima, bet dar tik „ketinantiems veikti“?..

9.     Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalies (sąvoka „architektūra“). Pagal šioje Įstatymo projekto dalyje nurodytą sąvokos „architektūra“ apibrėžimą 2015 metais netikėtai paaiškėjo, kad architektūra yra ...kraštovaizdžio formavimas. Kadangi žodis „formavimas“ yra veiksmas, tai pagal šį sąvokos apibrėžimą architektūra yra... veiksmas. Kitos meno rūšys (tapyba, skulptūra ir kt.) pagal tokią logiką taip pat turėtų būti įvardintos kaip atitinkami veiksmai. Tiek Architektūros įstatymo projekte, tiek Statybos įstatyme nurodytus sąvokos „architektūra“ apibrėžimus būtina keisti, (nes jie ir šiaip juose yra skirtingi), pabrėžiant, vieną akivaizdžią tiesą,  jog architektūra yra menas (meno šaka ar rūšis), apimanti erdvinės žmogaus aplinkos kūrimą. Nuo durų rankenos iki Lietuvos Respublikos bendrojo plano. Ir ne šiaip aplinkos „formavimą“, o, būtent, jos „kūrimą“, nes labiausiai tą aplinką tiesiogine prasme „formuoja“ visai ne architektai, o visiškai kitų specialybių ir profesijų žmonės: statybininkai, statantys (griaunantys) namus, kelius, tiltus, mūrijantys sienas, tvoras ir kitus statinius, dažytojai, dažantys tuos statinius, miškininkai, sodininkai, sodinantys (ar, atvirkščiai, raunantys) želdinius, pjaunantys žolę ar su sodininko žirklėmis beformuojantys krūmų ir medžių lajas, žemdirbiai, ariantys laukus ar nuimantys derlių, ir dar daugybė kitų aplinkos formuotojų. Net paprasčiausi komunalininkai, šluojantys miestų gatves ir išvežantys kalnus šiukšlių, yra patys tikriausi mūsų gyvenamosios aplinkos formuotojai... Tai geros, visiškai garbingos ir labai reikalingos profesijos bei specialybės, be kurių neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinio žmogaus ir jo gyvenamosios aplinkos, tačiau šie aplinkos formuotojai, kad ir kaip ženkliai beįtakotų aplinkos formavimą, nėra, negali būti ir niekada nebus architektūros kūrėjais. Jei architektūra – menas (meno šaka ar rūšis), (o taip ir yra!), tai architektūra yra kuriama, kaip ir visi kiti menai, o ne formuojama. Tada pasidarys aišku, kodėl Lietuvos architektų sąjunga vienija diplomuotus architektus – fizinius asmenis, Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo nustatyta tvarka pripažintus meno kūrėjais.

10.     Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 („architektas“) ir 3 („atestuotas architektas“) dalių.  Tiek „architektas“, tiek „atestuotas architektas“, visų pirma (ir tai svarbiausia!), yra meno kūrėjai! Beje, šiame Įstatymo projekte žodis „kūryba“ yra ne kartą paminėtas: „architektūrinė kūrybinė veikla“ (žiūr. 4 straipsnio 4 punktą), „kita kūrybine veikla“ (5 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir t.t. Ir apie „architektūrą ir kitas meno rūšis“ taip pat paminėta (13 straipsnio 8 punktas).

11.     Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 („architektas“) ir 3 („atestuotas architektas“) dalių.  Labai neaiškus skirtumas tarp „architekto“ (pagal 2 straipsnio 2 dalį - „užsiimantis architekto veikla“) ir „atestuoto architekto“, kuriam „suteikiama teisė savarankiškai užsiimti architekto veikla“ (2 straipsnio 3 dalis).  Pagal tokį apibrėžimą, paprastas (neatestuotas) architektas jau savaime gali dirbti ir dirba („užsiima architekto veikla“), o atestuotam architektui ta teisė dirbti („užsiimti architekto veikla“) dar tik „suteikiama“.

12.     Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 („architektas“)  ir 3 („atestuotas architektas“) dalių.  Tiek paprastas „architektas“, tiek „atestuotas architektas“, būdami skirtingo statuso specialistais, pagal Įstatymo projektą užsiima ta pačia „architekto veikla“ (pagal 4 straipsnį „Architekto veiklos sritys“?) be jokių išlygų ar apribojimų. Nors yra šiame Įstatymo projekte dar ir kitokių veiklų. Tai ir „atestuoto architekto veikla“ (8 straipsnis) bei „architekto veikla, kuriai privalomas architekto kvalifikacijos atestatas“ (9 straipsnio 1 dalis). Reikėtų sumažinti tų „veiklų“ sąvokų kiekį ir tiksliai nurodyti, kas ir kokia veikla gali užsiimti.

13.    Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalies („architekto profesinė patirtis“). Pagal šį apibrėžimą „architekto profesinė patirtis“ yra „...laikotarpis“, į kurį dar įskaitomas „laikas“. Na, negali taip būti. Patirtis tikrai nėra nei „laikotarpis“, nei „laikas“, nei „laikotarpis su laiku“. Profesinės veiklos žinios – taip, profesinės veiklos praktiniai įgūdžiai – taip, bet ne „laikotarpis su laiku“.

14.     Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalies („architektūriniai projektiniai pasiūlymai“). Pagal Įstatymo projekte pateiktą sąvokos formuluotę, jog ‚“pasiūlymai ... yra ...pasiūlymai“ aiškiau nepasidaro. Aiškiau nepasidaro ir sužinojus, jog „architektūriniai projektiniai pasiūlymai“ yra „koncepciniai pasiūlymai“. Tada reikėtų iššifruoti, kas yra „koncepciniai pasiūlymai“ ir ką reiškia dar viena visiškai nauja sąvoka - „teritorijų planavimo dokumento urbanistinė koncepcija“? 2 straipsnio 10 dalyje jau rašoma tik apie „urbanistinę koncepciją“. Kas tai galėtų būti - nežinia, nes Teritorijų planavimo įstatyme tokių sąvokų nėra. Nėra Teritorijų planavimo įstatyme ir tokios tvarkos (?), pagal kurią pagal tuos „architektūrinius projektinius pasiūlymus“ būtų galima rengti „teritorijų planavimo dokumento urbanistinę koncepciją“...  Naujoji sąvoka „architektūriniai projektiniai pasiūlymai“ iš esmės neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalies sąvokai „projektiniai pasiūlymai“, bet šio Įstatymo projekto rengėjai net keisti šios Statybos įstatymo sąvokos nesiruošia, nors ir ten yra ką keisti, nes ir ten „pasiūlymai... yra... pasiūlymai“.

15.     Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalies („kraštovaizdžio architektūra“). Iš šio Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies jau žinoma, kad „architektūra yra... formavimas“ ir ne bet koks „formavimas“, o „kraštovaizdžio formavimas“. Todėl, žinant sąvokos „architektūra“ reikšmę (t.y. - „kraštovaizdžio formavimas“), naujoji Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalies sąvoka „kraštovaizdžio architektūra“ turėtų išsišifruoti kaip „kraštovaizdžio kraštovaizdžio formavimas“, kuris yra „gamtinio kraštovaizdžio erdvinės aplinkos formavimas, siekiant... kraštovaizdžio ar jo atskirų elementų... dermės“. Ką tai galėtų reikšti?

16.     Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalies („kraštovaizdžio architektūra“). Ir jei architektūra – tai „meninis ...kraštovaizdžio formavimas“ (2 straipsnio 1 dalis), tai „kraštovaizdžio architektūra“ – tai jau „gamtinio kraštovaizdžio erdvinės aplinkos formavimas...“

17.    Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalies („kraštovaizdžio architektūra“). Kaip ir „architektūra“ „kraštovaizdžio architektūra“ yra menas (meno rūšis arba šaka)!

18.     Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalies („urbanistika“). Pagal šio Įstatymo projekto formuluotę urbanistika yra „architektūros šaka“. Ar tai vienintelė architektūros šaka? Ar jų yra ir daugiau? Teritorijų planavimas, pavyzdžiui, kraštovaizdis, želdynai, interjeras, architektūros elementų dizainas (žiūr. 4 straipsnį „Architekto veiklos sritys“) – tai architektūros šakos ar kas? Žinant, kad „architektūra yra... kraštovaizdžio formavimas“ (2 straipsnio 1 dalis), visa Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalies sąvoka atrodo taip: „urbanistika – kraštovaizdžio formavimo šaka, formuojanti urbanizuotų (urbanizuojamų) teritorijų, urbanistinių kompleksų erdvinę aplinką, urbanistinę struktūrą, urbanistinę erdvę ir ją formuojantį užstatymą“. „Formavimo“ šioje sąvokoje yra daug, „urbanistikos“ – dar daugiau, bet ar su tokiu „urbanistikos“ sąvokos apibrėžimu bus galima dirbti?

19.     Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalies („urbanistika“). Pagal šio Įstatymo projekto formuluotę urbanistika formuoja ...aplinką, struktūrą, erdvę, užstatymą. Iš šių keturių daiktavardžių reikėtų kažką pasirinkti, ties kažkuo apsistoti, nes jų čia akivaizdžiai yra per daug.

20.     Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalies („urbanistika“). Ir dar: šios Įstatymo projekto dalies frazė „formuoti... formuojamą užstatymą“ yra apie sviestuotą sviestą.

21.     Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalies („urbanistika“). Jei urbanistika yra architektūros šaka, o architektūra yra menas (meno šaka ar rūšis), tai urbanistika taip pat yra menas (meno rūšis ar šaka), todėl urbanistika yra kuriama, o ne formuojama (žiūr. šių pastabų 9 punktą apie architektūrą).

22.     Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalies („urbanistinė struktūra“). Kodėl sąvoka „urbanistinė struktūra“ apima tik gyvenamąsias vietoves? O kitose Lietuvos teritorijos dalyse, ne miestuose, ne miesteliuose, ne kaimuose ir ne viensėdžiuose (negyvenamosiose vietovėse) „urbanistinių struktūrų“ nėra ir negali būti? Ir dar: kas yra „gyvenamųjų vietovių struktūriniai elementai“? Tai pastatai, statiniai, susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra, kraštovaizdžio elementai, sklypai, teritorijos ar jų dalys? Kas yra, pavyzdžiui, kaimo ar viensėdžio struktūriniai elementai? Kur juos atrasti ir kur jie yra įvardinti?

23.     Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalies („urbanistinė erdvė“). Visiškai natūralu, kad, kaip jau įprasta šiame Įstatymo projekte, sąvoka „urbanistinė erdvė“ yra įvardinta kaip „socialines funkcijas“ (?) turinti „erdvė“. Tai nestebina. Erdvė ir yra erdvė. Tačiau tai, kad ta „...erdvė, apibūdinama ...erdvės formavimo principais ir parametrais“, verčia suklusti ir pasitikslinti: o ką tai galėtų reikšti?... Kaip erdvę apibūdinti principais?.. Ir kas yra tie „meniniai erdvės formavimo principai ir parametrai“ arba „moksliniai erdvės formavimo principai ir parametrai“ ir kur juos atrasti?

24.     Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalies („urbanistinė koncepcija“). „Urbanistinė koncepcija“ – tai akivaizdžiai ne šio Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje įvardinta „teritorijų planavimo dokumento urbanistinė koncepcija“. Tai jau kita, kitokia koncepcija. Bet ir paaiškinimas, kad „urbanistinė koncepcija – urbanistinės plėtros galimybių studija arba sprendinių projektiniai siūlymai, patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas ir išvadas“ taip pat yra apie nieką, nes vėl reikia išaiškinti, kas yra ta „urbanistinės plėtros galimybių studija“ ir tie „sprendinių projektiniai siūlymai“? Beje, o kokia yra šioje straipsnio dalyje nurodyta „urbanistinės plėtros galimybių studijos arba sprendinių projektinių siūlymų patvirtinimo teisės aktų nustatyta tvarka? Kur yra tie teisės aktai su tokiom galimybių studijų ir projektinių siūlymų patvirtinimo tvarkom?

25.     Dėl Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto. Įstatymo projekte (būsimame įstatyme) reikėtų vengti neįstatyminės kalbos ir atsisakyti iki šiol neregėtų ir negirdėtų (bent jau įstatymuose) sąvokų. Pavyzdžiui – „gamtinio ir urbanistinio kraštovaizdžio puoselėjimas“. Kas tai galėtų būti? Planavimas, projektavimas, statybos darbai ar kokia tvarkybos rūšis? Šio įstatymo projekto 13 straipsnio 4 punkte yra dar vienas analogiškas naujadaras – „nekilnojamojo kultūros paveldo... atgaivinimas“.

26.     Dėl Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies. Nuoširdžiai nesuprantu, kas turima omenyje po Įstatymo projekto tekstu paslėptame pažade (ar įpareigojime) apie reglamentuojamą „viešą ...projektavimą“? Galima suprasti planavimo, projektavimo sprendimų viešinimą, visuomenės supažindinimą su planavimo ar projektavimo eiga, sprendiniais, bet „viešai projektuoti“?

Šioje vietoje, įveikus tik 3 straipsnius (iš 25 Įstatymo projekto straipsnių), noriu atsiprašyti Įstatymo projekto rengėjų bei kolegų ir pastabų bei pasiūlymų teikimą nutraukti, nes dėl didelės šio Įstatymo projekto apimties (vien tik Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo projekto apimtis – 13 lapų) neįmanoma per savivaldybėms derinti skirtą terminą pateikti visų pastabų ir pasiūlymų visam Įstatymo projektui bei visiems kitiems, kartu su juo teikiamiems lydintiems įstatymams – Statybos įstatymui, Teritorijų planavimo įstatymui, Vietos savivaldos įstatymui. Ir visai ne dėl to, kad pastabų ir pasiūlymų nebėra, paprasčiausiai nebeužtenka laiko pastabų ir pasiūlymų rašymui.

Iš anksto ir dar kartą atsiprašau Įstatymo projekto rengėjų už galimus mano teikiamų pastabų ir pasiūlymų netikslumus, klaidas, subjektyvumą, neįprastai laisvą pastabų teikimo formą. Taip lengviau ir tai tik vieno žmogaus darbas bei pastabos. Darbas, kurį labai ribojo laiko limitas. Įstatymo projekto perskaitymui laiko užteko, Įstatymo projekto pribraukymui – taip pat, bet pastabų ir pasiūlymų surašymui, redagavimui, susisteminimui ir teikimui laiko, deja, pritrūko.

Manau, kad prie Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo projekto reikės dar nuoširdžiai ir gerokai padirbėti. Ir tą darbą pradėti teks nuo Įstatymo projekto pradžios, nuo pirmo puslapio, nuo sąvokų „architektūra“, „urbanistika“, „architektas“... Po to – bus lengviau: ir apie architektų atestavimą, ir apie kompetenciją architektūros srityje, ir apie savivaldybės vyriausiojo architekto statusą, ir t. t.

Norisi tikėti, kad dar lengviau bus, kai turėsime Lietuvos Respublikos architektūros įstatymą.

Architektas    Edmundas Benetis

RSS

Komentarai

  • JT|2016.04.29 00:42
    Ežiukai rūke...Kuriame architektūros įstatymą nors nežinome kas ta architektūra. Aš jau nekalbu apie urbanistika ir kitus terminus. O kad tikrai nežinome akivaizdžiau nei akivaizdu, nereikia net architektūros įstatymo skaityti. Užtenka išeiti į gatve ir apsižvalgyti.


Visi laikai yra privalomi
E-mail: