Lietuvos architektų sąjunga

Neringa – užkeiktas vardas teisėsaugai?

Šį kartą apie Neringą, kuri – Kuršių nerija. Reikia būti ypatingai konfliktiško charakterio, drąsiu, avantiūristinių polinkių žmogumi, kad sugebėtum sukelti tokią menamai „neteisėtų“ statybų Kuršių nerijoje bylą.
Dar reikia gebėti pasiekti, kad šie klausimai būtinai pasiektų profesionaliąsias teisėsaugos struktūras.
Tada net pati elementariausia logika eliminuojama ir mes paliekame basi ant ledo visai ne tuo laiku, kai stintos „eina“ ir dar dviejų garbių akademikų ir profesorių per TV ekraną gana isteriškai esame mokomi, kad logika – ne teisinė substancija.

Ką gi, teisiškai neišprususiam piliečiui vis tiek tenka remtis logika. O ji labai paprasta ir aiški.
Jeigu projektinė dokumentacija yra suderinta su visomis instancijomis, kurios įgaliotos tai daryti, tai apie kokias neteisėtas statybas mes kalbame. Ir nors visi tai supranta, vis tiek apibrėžimas „neteisėtas“ yra musuojamas ir įvelkamas į teisėsaugines džiungles – tada jau sudėtinga.
Iš tiesų „neteisėti“ objektai gali būti neteisingi. Ir kas gi kaltas dėl to? Ar užsakovai-statytojai, gavę leidimus statybai, ar projektus derinantys asmenys?
Žinia, galima apeliuoti į architektų, projektavusių šiuos objektus, profesionalumą. Tačiau kiekvienas iš jų gali vienaip ar kitaip pagrįsti savo užsakovo siekiamą, maksimalistinę apimtį įteisinantį sprendimą, nepripažindamas, kad materialūs interesai buvo vieni iš kryptingų kūrybinių pastangų stimulų.
Ką gi, architektai, nevogdami, negaudami kyšių, per 2005–2009 metus gavo progą užsidirbti.
Kadangi daugumai iš jų tokia proga pasitaikė pirmą kartą, sunku ją teisėtai nepasinaudoti paprastai pateisinant save, kad jeigu ne aš, tai padarys kiti.

Tačiau derintojai – žmonės, kurie dažniausiai dėl kūrybiškumo stokos pasirinko kūrybinio administravimo kelią ir jau dešimtmečiais trinasi visokiuose VSTT, KVAD, KNNT. Kur buvo jie? Tarsi specialistai. Čia jau tarsi nebūtų ko perkėlinėti atsakomybės politikams, merams, apskričių viršininkams, žmonėms, kuriems visai neprivalu profesionaliai suprasti architektūros, kraštovaizdžio, paveldosaugos klausimus, užtektų girdėti savo administracijos architektų nuomonę, su visa iš to išplaukiančia atsakomybe.
Atrodo aišku, kas turėtų prisiimti neteisingų pastatų griovimo darbų kaštus. Ir jokia čia valstybė – nekompetentingi esami ir buvę derintojai privalo atsakyti. Minimi 10 mln. litų padalijus juos tarp nepakeičiamųjų derintojų nebus taip labai jau daug. Liks ir daugiavaikėms šeimoms. Juo labiau kad už seiminio liūno trikdymą mes juos išrinksime ir į būsimą Seimą. Ir TV žiūrėt įdomiau, ir toliau nuo profesinių klausimų, neprofesionalių sprendimų.

Dabar apie neteisingus (neteisėtus) objektus. Dažnai minimi du pastatai L. Rėzos 1A, būdami teisėtai pastatyti, deja, negali būti išsaugomi, nes jie radikaliai keičia kraštovaizdį ne tik iš promenados užstodami bažnyčią, bet ypač automobiliu atvykstant iš Klaipėdos, o tai, be abejonės, vienas iš pagrindinių ir svarbiausių apžvalgos taškų, suteikiantis pirminę kraštovaizdžio informaciją, o šie du pastatai „perpjauna“ visą Juodkrantės pamario panoramą pusiau. Tokie kraštovaizdžio praradimai yra neleistini.
Kas gi juos suderino?

Dar vienas tarsi neteisingas („neteisėtas“) objektas – teisėtai pastatytas Preilos botelis.
Pažiūrėkime į vis dar galiojantį 1994 metų Neringos generalinį planą.
Šioje vietoje numatytas 7–8 namelių botelis ir toliau nuo marių komunalinė zona. Daugeliui turbūt suprantama sąvoka – komunalinė zona. Na tai kur kas stambesnių gabaritų, angarų, sandėlių, atvirų asfaltuotų aikštelių kompleksas.
Ačiū Dievui, gyvenimui riedant pirmyn, komunalinės zonos centralizavosi, dėl modernesnės technikos mažėjo jų gabaritai. Preiloje ji atmirė savaime.
Kas gi išeina? Jeigu būtume sekę galiojančiu generaliniu planu ir būtume ten pastatę sandėlį, na maždaug 15 × 30 metrų ir 9 metrų aukščio, būtų geriau? Suprantama, jau tikriausiai būtume „pramušę“ jo rekonstrukciją į apartamentinį viešbutį, bet mastelis, kur kas labiau neigiamai paveikęs aplinką būtų likęs.

Tai kas geriau?
Na atsiprašau už senieną – ir arkliui aišku! Tai kas blogai? Kad tai faktiškai ne botelis, o kotedžai? Tai ar tikrai geriau visuomenės reikmėms skirtas botelis po 300 litų už parą vasaros sezono metu ir tuščias likusius 9 mėnesius, nežinia kieno eksploatuojamas ir akivaizdžiai nuostolingas. Ar privatūs kotedžai, eksploatuojami privačios bendrijos, galintys puikiai tarnauti ir visuomenei? Gal norite apsistoti privačiuose A. Sabonio apartamentuose jo „Pušų paunksmėje“ Palangoje? Prašau, belieka suderinti su administratoriumi (mūsų atveju Preiloje) jums ir šeimininkams priimtiną laiką.

Aplinkos tvarkymas, einamasis remontas, apsauga, minimalios, reikalingos temperatūros palaikymas – visa tai privačiose rankose.
Gal aš agituoju už patvirtinto generalinio plano reglamentų nesilaikymą? Be abejo, ne. Generalinio plano mastelis, pakankamai ilgas jo galiojimo laikas, negali „nusileisti“ į gerokai stambesnį, lokalios vietos mastelį, nei operatyviai reaguoti į gyvenimiškus pokyčius. Tam ir skirti detalieji planai.
Tačiau juos derinant, ypač kai jie nesutampa su generalinio plano raide, reikia turėti pakankamą profesinę kompetenciją, gerai suprantant, kad vienas sprendimas konkrečioje situacijoje nėra galimas, o kitas netgi pageidautinas, nes jis patobulino pagrindinį dokumentą..

O jeigu tos kompetencijos nėra? O jos nėra! Tada galima rėkti,kad viskas neteisėta. Gal pastebės? Jau kai kuriuos pastebėjo – partijos laukia , gal ir seimas.Kitiems gi tenka sėdėti suglaudus ausis, gal dar praeis dešimtmetis, ir painioti, painioti…
Gal ir jų , nepakenčiamų derintijų, balansuojančių tarp logikos ir baimės už bet kokius privalomai reikalingus priimti sprendimus,reikia pagailėti ir įvesti rotaciją,kad istorikas prisimintų istoriją ir gal dar sugebėtų dirbti pagal specialybę,kokioje mokslo istaigoje dėstytoju ,ar mokslo darbuotuoju,o ne laborantu,kad architektas prismintų kad yra kulmanas ,atsiprašau autokadas.
Šiaip jau Neringoje yra pakankamai nepageidautino materialaus palikimo, ypač iš tarybinių laikų. Šio palikimo urbanistiniai ir kompoziciniai sprendimai yra kur kas labiau nepageidautini, nei tie normalios, o kartais netgi geros architektūros objektai, dėl kurių sukeltas tendencingas triukšmas.

Čia paminėjau tik porą ypač „populiarių“ objektų. Apie visus yra jau seniai pasisakyta Lietuvos architektų sąjungos tarybos posėdyje. Gal paklausykim jų, be politikų ir teisininkų dalyvavimo, jeigu norime išgirsti logišką atsakymą.
Žinoma, jeigu derinantis klerkas, gali pasakyti, kad „architektai, jūs nepagalvokite, kad čia esate išskirtiniai“, (cistata iš R.Baškytės pasisakymo Nidoje svarstant „Agilos“ konkurso rezultatus), kalbėdama apie architektų kūrybą architektūroje!, tada triumfuoja dilentantizmas.

Mums, architektams, reikia pagaliau įsisąmoninti, kad tos, kad ir nedažnos mūsų klaidos, kurias pastebi visuomenė, kainuoja labai brangiai. Dabar dar nežinia, kiek laiko negalėsime atsikratyti, „stiklainiško“ įvaizdžio. Ir čia, galime pripažinti kolegos teisę klysti, bet cechas, turintis ekspertų tarybas – klysti neturi teisės. Tam reikia išgyvendinti tarybos narių atsipalaidavimą ir tarpusavio servilizmą.

Arch. Leonardas Vaitys

Rubrika "Nuomonės" skirta architektų bendruomenės, visuomenės atstovų asmeninei nuomonei apie architektūros aktualijas pareikšti. Šioje rubrikoje publikuojami straipsniai atspindi jų autorių poziciją, tačiau nėra oficiali Lietuvos architektų sąjungos pozicija.

Kontaktai

Lietuvos architektų sąjunga
Kalvarijų g. 1, 09310 Vilnius, Lietuva

Tel.: (8~5) 275 6483
El. paštas info@architektusajunga.lt

Juridinio asmens kodas: 191934984
PVM mokėtojo kodas: LT 919349811

Plačiau…

Senąją LAS interneto svetainės versiją rasite adresu old.architektusajunga.lt

Užsiprenumeruokite naujienlaiškį

Artimiausi renginiai

Šiuo metu nėra artimiausių renginai.

Archyvai

Atgal