Lietuvos architektų sąjunga

Diskusinis pasisakymas tarptautiniam forumui “Lietuvos darnios erdvinės plėtros sistemos kūrimas”

Leonardas Vaitys


Iš  tiesų  gerai,  kad  apribotas  trimis  minutėmis  diskusijų  laikas neleido forume išdėstyti  savo minčių. Dėl  dviejų  priežasčių.  Pirmoji  – puikiai  suvokiama  Lietuvos  piliečiams,  „susigaudantiems“,  kas slypi  mums  jau  įprastuose  architekto-politiko-verslininko  santykiuose, ir  gali  būti  sunkiai suvokiama  europiečiams,  kurie  iš  savo  kosmoso, matyt,  nelabai  ižvelgia,  kiek  biurokratinės  klampynės  jie  primetė  Europai  iš esmės  paprastai  profesionaliai  sprendžiamuose  dalykuose.
Suprantama,  “seniesiems”  europiečiams  su  “baltomis  apykaklėmis”  reikia  prisigalvoti  darbo,  nes  visa  „pilkąjį“  yra  kas  atlieka  už  juos  – pradedant  afganistaniečiais  ir baigiant  lietuviais.
Vietinė  visuomenė,  dar  kitaip –  liaudis,  negali  visą  laiką  sėdėti  pub’uose,  reikia  užsiimti  demokratija.
Ir  reikia  pastebėti,  kad  jų  sugalvotas  vežimas  sukasi,  o  mums  dar  ilgas  kelias  dardėti… kad  tik  dantis  išsaugojus.


Dabartinės smulkiojo (nedidelės apimties) planavimo taisyklės vietoje aiškaus ir iš tiesų naudingo projektavimo tolimesnei eigai projektinių pasiūlymų etapo ne tik siubiurokratėjo, bet dar ir apaugo „parazitais“.
Detalusis planas ir jo procedūra yra sugalvota priešiškų valstybių specialiųjų tarnybų.
„Parazitai“:
1. Architektai, kurie daro “detaliakus”, nes nelabai ką kita moka, bet puikiai jaučiasi koridoriuose ir turi tam kantrybės.
2. Tikrintojai – derintojai, kuriems objektyviai prisidėjo darbo.
3. Politikai – savivaldybių lygmenyje: iš, pavyzdžiui, „M“ raidės – mokslininkai, menininkai, medikai, mokytojai, miškininkai, medžiotojai, meškeriotojai ir kiti urbanistikos specialistai, susivieniję į nuolatines statybos ar miesto plėtros komisijas.
Ką jie veikia? Visuomenės labui jie veikti negali, nes nėra tam pajėgūs profesine prasme. Atstovauti konkrečiam interesui – gali, ir neužmiršta to daryti, net nepakliuvę į sekančios kadencijos sudėtį. Tokia padėtis yra ypatingai pavojinga vietovėse, kur nėra stipraus teritorijos vyriausiojo architekto, ar politinė vadovybė nesiskaito su juo, o nevieningos ar neskaitlingos architektūrinės visuomenės balsas nėra girdimas. Pasibaisėtinas tokios situacijos pavyzdys – Palanga, šiomis dienomis atleidusi jau kažkelintą vyriausiąjį architektą per pastarąjį laikotarpį.
„Ekscelencija, kas dabar bus su statybos plėtra ir jos kokybe? Anksčiau susitardavom su vienintele teisinga partija ir dirbom – geriau ar blogiau, bet taip, kaip sutardavom. Dabar ateina pinigai, kaip su jais susivaldysim?“ – prieš keletą metų aš paklausiau prezidento A. Brazausko tradiciniame arch. A. Zavišos fondo renginyje Nidoje. „Viskas priklauso nuo architekto“, – buvo atsakymas.
Pasijutau pakylėtas ir įsitikinęs, kad tai yra šventa teisybė. Gyvenimas parodė, kad ši tiesa ne tokia jau paprasta – pinigai pasirodė santykinai dideli, bent jau nematyti mūsų kaime.
Kūrėjų ratas pasipildė verslininkais ir politikais-verslininkais.
Dabar profesionalius urbanistikos dalykus nubalsuoja vietinių tarybų deputatai – pagrindinis kriterijus „reikia!“ Tada jau derinančio architekto nelabai kas klauso – ima kitą, arba įtikina jį dirbti „bendram labui“. Žinoma, tas “bendras labas” ganėtinai trumpas. Kitoj kadencijoj jis tampa kitu „bendru labu“, o atpirkimo ožiu vis tiek lieka teritorijos architektas. Arba partneriu – dažniausiai – architektūros išdavystės kaina. 
Tokiu atveju tikėtis, kad nuo architekto priklauso viskas, sunku.
Todėl Palangoje atsiranda 21 metro aukščio gyvenamoji statyba prie tilto, vietoje biuvetes ir dengto baseino. Vienintelis tarybinis aukštuminis monstras ruošiamas paaukštinti 2-3 aukštais, ir čia architektūros išdavikais tampa tie, kuriems tai turėtų būti šventvagystė. Ir tai mieste, kur infrastruktūra apsiriboja alkoholio vartojimu spengiančiame rusiškos muzikos fone.
Keista padėtis Druskininkuose. Teisėtai su jų atgimimu siejamo mero R. Malinausko asmenybė, neturėdama jokios, nei politinės, nei profesionalios opozicijos – tampa realiu vyriausiuoju architektu.
Todėl čia šalia vieno geriausių pastarojo laikmečio objekto – Vandens pramogų parko, kelių sėkmingų rekonstrukcijų iškilo dramatiškos urbanistinės nelaimės – šešiaaukštis pastatas ant Nemuno kranto, šalia senųjų gydyklų, šešiaaukštis pastatas – trijų aukštų išklotinėje Bažnyčios aikštėje; vienuolikos aukštų pastatas cerkvelės aikštėje?! 
Kalbėti apie kokią nors regioninę architektūrą, besiremiančią druskininkietišku paveldu, neprisieina. Tai kol kas visiškai nesuprantama šios dienos lietuviškiems architektūros grandams… (D. Libeskindui suprantama).
Tačiau suvokti elementarius mastelio, medžiagiškumo, gamtinės aplinkos poveikio reikalavimus būtina, bent jau išmokus tarybinio laikmečio pamokas.
Druskininkų vyriausias architektas aiškina: „Čia pristatyta kur kas aukštesnių pastatų (netiesa) „Nemuno“, „Lietuvos“, „Baltarusijos“ sanatorijos (tos sovietinės nelaimės), prie kurių dabar ir derinama nauja architektūra” (?!).
„Modernus vienuolikos aukštų pastatas kyla kaip atsvara sovietinėms sanatorijoms, o šalia viešbučio statomas priestatas derinamas (derinamas?!) prie jo kontrasto principu.“ Tarsi šalia neteka Nemunas, tarsi šalia nėra paveldo, tarsi šalia nėra gamtos!
“Tačiau, kai iki metų pabaigos Druskininkai jau turės naują bendrąjį planą, pastatai negalės būti aukštesni nei 3-6 aukštų.“
Dar kategoriškesnis Architektų sąjungos pirmininkas K. Pempė, „įkirtęs“ 6-aukštų pastatą triaukštėje išklotinėje Bažnyčios aikštėje – „daugiaaukščiams pastatams kurorte ne vieta. Todėl ateityje miesto centre bus galima statyti tik dviejų-keturių su mansarda aukštų namams.“
Politikas – šiuo atveju – miesto meras supranta, „kad galbūt kurorto svečio akims šie pastatai atrodo per dideli, tačiau yra komerciniai dalykai, kurių negalima nepaisyti. Argi kas nors būtų rekonstravęs griūvančias senąsias gydyklas, jei vėliau negalėtų išplėsti viešbučio tiek, kas jis taptų pelningas.” Ar pasikeistų pelningumas, jeigu jo aukštingumas, mastelis ir kiti įprasti architektūrinio komponavimo dalykai būtų teisingi?
Bet didžiausias pavojus tas, kad naujieji objektai – tai išimtinai antrieji, tretieji, n…tieji butai „išorės“ gyventojams. Mieste, kuris kaip reta turi tikslinę ir gerai išplėtotą infrastruktūrą.
Taigi pelningumas kam – statytojui ir leidėjui, ar keturias dienas savaitėje tuštiems viešbučiams, iš kurių atimami potencialūs pasiturintys klientai.
Blogai be opozicijos. Blogai su profesiniais išdavikais.


Politikai būtų reikalingi, pavyzdžiui, Neringoje. Ten unikali situacija. Tiksliau – patinė. Architektai treniruojasi su tolima viltimi ką nors realizuoti. Užsakovai sėdi ant parako – teisinės statinės. Patyrinėjus statinės turinį, galima konstatuoti didelę užpildo įvairovę – nors viskam taikomas vienas – pažeidėjo statusas. Pažeidimai, ten kur jie yra, paženklinti ilgu laikotarpiu, įvairiais šio proceso dalyviais, tais kurie projektavo, kurie leido, kurie statė, kurie kadaise derino, o dabar yra pirmieji smerkėjų gretose.
Teisinga būtų objektyviai peržiūrėti visus šiuos atvejus, įvertinti gimstančio naujojo bendrojo plano sprendinius ir priimti atitinkančius sprendimus. Ir čia galėtų realiai padėti politikai neatsirašinėdami, kad  jie negali įtakoti teisinių institucijų darbo, bet iš tiesų norėtų išjudinti situaciją. Ponai, gi ne tik  vardan savęs dabar padarykim, vardan Tos…!
Dar svarbiau susitarti, ar norime Neringoje vystyti rekreacinę infrastruktūrą, o tam yra vietos tik pajūrio zonoje. Ar su pietetu saugosime gamtą, užkirsdami pilnavertės rekreacinės funkcijos vystymą, išskiriant pasiturinčių žmonių antruosius, trečiuosius apartamentus ir tris mėnesius per metus veikiantį kurortą. Tame taip pat nėra nieko naujo. Europoje visko yra.


Bet būna ir Lietuvoje gerai. Važiuokite į Telšius – harmoningai, profesionaliai ir koncentruotai vystomą miestą. Žinia, finansiniai srautai ten ne tokie. Todėl ir jų suvaldymas yra gal paprastesnis. Tai vėlgi rodo tai, kad dar nesugebame tų didžiųjų suvaldyti. O gal Telšiuose gerai dar ir dėl to, kad kelis dešimtmečius ten karaliaujantis kolega A. Žebrauskas yra ne tik vyriausias architektas, bet ir Žemaitijos užsienio reikalų ministras. Taip sakant kūrėjas ir politikas viename. Pasirodo, kad ir jam ne taip paprasta ir tenai urbanistikos specialistai iš “M” raidės, tiek aktyviai dalyvauja “kūrybiniame” procese, kad kai kurias idėjas sugeba vilkinti kelias kadencijas. Čia jau daugiausia lemia patriotiškas A. Žebrausko profesionalumas projektuoti ir įtikinėti. Tikėkimės, kad jo užteks ilgam.


Na, ir paskutiniai mieliausi „parazitai“ – verslininkai. Jie – patys artimiausi architektūriniam porūšiui.Architektūros kokybės be jų neįmanoma pakelti. Ačiū Dievui, kad patys nemoka braižyti. Reikia vieno – jų ambicijų, ne tik įdarbinti konkretų žmonių skaičių, ne tik suteikti gyvenamąjį, plotą, kuo didesniam žmonių skaičiui, bet viską daryti taip gerai, kad tai galėtų tapti jų ir mūsų pasididžiavimo objektais.
Galime didžiuotis jachta Gibraltare, restauruojamu dvaru, geltonu hummer’iu su unikaliu numeriu. Ponai, esame pilnametystės priešaušryje, rytoj – 18-ka, laikas atskirti tikrąsias vertybes ir tarnauti jas kuriant. Jeigu Jūs galvojate, kad jau turite kuo didžiuotis, tai netiesa. Aš esu geresnės nuomonės apie Jus – stilingus, charizmatiškus žmones.  Mes privalome susitarti,  pasirinkti tinkamus  politikus  ir  tada  tikrai  daug  ką  iš  tiesų  spręs  architektai.
Ir jeigu tuomet nebus apgintas viešas interesas tikrąja sampratos “viešas interesas”, o ne mano, tavo, ar kaimynų rinktinės, prasme, reiškia tokie architektai ne tie. 


 

Rubrika "Nuomonės" skirta architektų bendruomenės, visuomenės atstovų asmeninei nuomonei apie architektūros aktualijas pareikšti. Šioje rubrikoje publikuojami straipsniai atspindi jų autorių poziciją, tačiau nėra oficiali Lietuvos architektų sąjungos pozicija.

Kontaktai

Lietuvos architektų sąjunga
Kalvarijų g. 1, 09310 Vilnius, Lietuva

Tel.: (8~5) 275 6483
El. paštas info@architektusajunga.lt

Juridinio asmens kodas: 191934984
PVM mokėtojo kodas: LT 919349811

Plačiau…

Senąją LAS interneto svetainės versiją rasite adresu old.architektusajunga.lt

Užsiprenumeruokite naujienlaiškį

Artimiausi renginiai

Šiuo metu nėra artimiausių renginiai.

Archyvai

Atgal