Lietuvos architektų sąjunga

Dar kartą „… apie paslaugų pirkimo viešuosius konkursus…”.

Paskutiniais metais įvykę ir planuojami organizuoti LAS konkursai kartu su "Viešaisiais pirkimais" ne tik pakeitė  daugelį metų nusistovėjusią architektūrinių konkursų organizavimo sampratą, bet ir verčia paklausti, ar tai kas vyksta, neprieštarauja architektūrinės bendruomenės profesinėms nuostatoms ir principams?

“Pagal ES teisę, LAS organizuojamuose konkursuose turi būti leista dalyvauti visiems reikalaujamą kvalifikaciją atitinkantiems Europos sąjungos architektams, nepriklausomai nuo jų tautybės, gyvenamos vietos, o konkurso sąlygos ir eiga turi atitikti ES teisės aktus”. (LAS architektūrinių konkursų organizavimo nuostatai).

Atsivertę  internete, kas yra  architekto-ų kvalifikaciją apibrėžiantys reikalavimai skaitome: ,,Architektų kvalifikaciniai reikalavimai ir atestavimo tvarkos aprašas,,… Aplinkos ministerija, siekdama užtikrinti aukštą architektų kvalifikaciją, atestuoja architektus, organizacinį techninį atestavimo darbą atlieka architektų profesinė asociacija – Lietuvos architektų sąjunga. Architektui išduodamas Architekto kvalifikacijos atestatas… Atestato išdavimo tvarka lyg ir apibrėžia esminius kvalifikacinius reikalavimus.

Deja, pagal paskutinių tokių konkursų praktiką, pasirodo, jog esminiais yra papildomi kvalifikaciniai reikalavimai, kaip pavyzdžiui, banko garantas arba architektų biuro deklaruojama paskutinio kontrakto suma ne mažesnė kaip 1 mln Lt.?  Tokiu būdu nuostata "..turi leista dalyvauti visiems…" įgyvendinama dalyvių skaičiumi, kurį įvardinti  nereikia visų vienos rankos pirštų.

Skelbiamų tokių konkursų sąlygos be "kvalifikacinių reikalavimų” dar papildomos būsima kontrakto sutartimi, kurioje kaip taisyklė, perkanti paslaugas pusė įvardina   rizikas, baudas  ir mokėjimo sąlygas išimtinai savo naudai. Pastaruoju metu, prizinis fondas konkurso laimėtojams už geriausius darbus nenumatomas, kas taip pat darosi taisykle. Todėl investavusio į geriausią darbą ir negavusios atlygio už atrankos etapą laimėtojo derybinės pozicijos darosi dar silpnesnės, nes perkančioji pusė konkurso sąlygose primena apie galimybę  derėtis su antra ir sekančia kt. vieta.

Kiekvienas konkursas yra ir kultūrinis įvykis, apie kurį turi būti informuojama plačioji visuomenė. (LAS architektūrinių konkursų organizavimo nuostatai). Stebint pastaraisiais metais tokių  konkursų informacijos sklaidą nesunku pastebėti: darbai internete viešinami, o uždarų vertinimo komisijų ilgai lauktos išvados lieka išsamiai neatskleistos.  Viešieji aptarimai ar "kultūriniai įvykiai”  darosi archaišku  praeities reliktu, nes konkursinė atranka dabar yra  sudėtinga pirkimų algoritminė procedūra, kur į vieną svarstyklių lėkštutę sudedamas geriausias architektūrinės-meninės raiškos sprendimas  ir  geriausias   projektavimo ar statybos gen-rangovinės organizacijos apyvartinių lėšų ar mokėjimo  atidėjimų galimybės. Tai kam tie "kultūriniai įvykiai" jeigu  vyksta viešieji pirkimai?

"Architektūrinis konkursas yra veiksmingiausias būdas užtikrinti architektūrinių sprendinių, idėjų kokybę, o tuo pačiu – ir visuomeninio intereso paisymą..,,(A[A]F diskusija: architektūrinis konkursas Lietuvoje. vizijos ir ambicijos) Pagal ankstesnę LAS atvirų konkursų praktiką,  atvirą konkursą užsiregistravusiųjų vidurkis dažnai viršydavo 50, o pristatytų darbų konkursui skaičius  stabiliai balansavo apie 50 proc. Tačiau atvirų architektūrinių konkursų era, lyg ir pasibaigė….  Idėjų įvairovę keičia  kelių idėjų kokybė, patvirtinta kvalifikaciniais, bankiniais garantais ir kooperuotais finansavimo šaltiniais.  Architektūrinis projektavimas  tradiciškai laikomas kūrybiniu procesu  tampa  kompleksinių komercinių paslaugų pirkimo pardavimo įkaitu,  kur pagrindinis profesijos produktas architektūrinė koncepcija ir meninė raiška tampa nemokamu priedu prie  kompleksiškai suteikiamos pirkimo – pardavimo paslaugos.  Ne veltui šiandien taip įvardintas kūrybinis etapas vadinamas "projektiniais pasiūlymais”   jau tapo užsakovo taupymo ir kūrėjo pigaus parsidavimo  sinonimu?

Kodėl vieną svarbiausių objekto kūrimo etapų, nuo kurio vėliau priklauso visa objekto sėkmė,  nauja konkursinė atranka vertinama nuliniais priziniais fondais? Juk kitais aukštomis vietomis nominuotais darbais perkančioji pusė taip pat naudojasi atrankos metu kaip kokybišku produktu ir vėliau vesdama tolesnes derybas padaro juos savo įrankiu.

Manau, kad  šiandien vykstantys tokie architektūrinės konkursinės atrankos pasikeitimai neatitinka architektūrinės bendruomenės principinių nuostatų ir neatidėliotinas šios įsisenėjusios problemos sprendimas turėtų būti labai svarbus LAS ir LAR uždavinys.

Architektas Sigitas Kuncevičius

Rubrika "Nuomonės" skirta architektų bendruomenės, visuomenės atstovų asmeninei nuomonei apie architektūros aktualijas pareikšti. Šioje rubrikoje publikuojami straipsniai atspindi jų autorių poziciją, tačiau nėra oficiali Lietuvos architektų sąjungos pozicija.

Kontaktai

Lietuvos architektų sąjunga
Kalvarijų g. 1, 09310 Vilnius, Lietuva

Tel.: (8~5) 275 6483
El. paštas info@architektusajunga.lt

Juridinio asmens kodas: 191934984
PVM mokėtojo kodas: LT 919349811

Plačiau…

Senąją LAS interneto svetainės versiją rasite adresu old.architektusajunga.lt

Užsiprenumeruokite naujienlaiškį

Archyvai

Atgal