Lietuvos architektų sąjunga

Apie naują Teritorijų planavimo įstatymo projektą

Aplinkos ministerija parengė naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas), kurio tikslas, kaip kad rašo Projekto rengėjai, tai: nustatyti teritorijų planavimo procesui reikalavimus, kurie užtikrintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių sistematiškumą, skirtingų planavimo lygmenų dokumentų suderinamumą ir abipusį poveikį, tvarų gamtinės ir antropogeninės aplinkos, visuomenės ir jos gyvenimo bei veiklos sąlygų vystymąsi, išsaugant biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes ir vertingą kraštovaizdį.

Nevyniojant žodžių į vatą, reikia iškart pripažinti, jog šį Projektą būtina nuosekliai ir iš esmės taisyti. Neužsiiminėti kosmetine jo korektūra ir neredaguoti atskirų jo skirsnių, straipsnių bei jų dalių, o elementariai taisyti jį nuo pat pradžios. Nuo A iki Z. Taip bus paprasčiau, greičiau. Ir geriau tam pačiam teritorijų planavimui.

Taisymą reikėtų pradėti nuo pačių rengėjų deklaruotų ir ką tik pacituotų Projekto planavimo tikslų. Galima pagalvoti, kad, jei ne šis naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, tai Lietuvoje iki šiol dar nebuvo nustatyti  jokie teritorijų planavimo procesui reikalavimai? Tad kaip mes su tokiu nereglamentuotu procesu iki šiol gyvenome, dirbome, projektavome, rengėme bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, jei tų reikalavimų iki šiol neturėjom, o tie teritorijų planavimo procedūros reikalavimai tik dabar, 2013 metais, nustatomi?

Galiojančioje teritorijų planavimo dokumentų sistemoje, kaip ir visur kitur, yra ką keisti ir tobulinti, bet Projekto tiksluose apie tai neužsimenama. Visiškai gali būti, kad tik man neaišku, kokį Projekto planavimo tiksluose įvardintą teritorijų planavimo dokumentų sprendinių sistematiškumą dabar, 2013 metais, būtina užtikrinti? Kad teritorijų planavimo dokumentų sprendinių sistematiškumas galiojančiame Teritorijų planavimo įstatyme buvo ir yra, tai aišku visiems, kas tą Teritorijų planavimo įstatymą nors pavartė. Yra jame nustatytos ir atitinkamos teritorijų planavimo dokumentų rūšys, lygmenys (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnis). Bet, jei galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų vykdymą 2013 metais dar reikia papildomai užtikrinti, reiškia, kad kažkas Lietuvoje to teritorijų planavimo dokumentų sprendinių sistemiškumo užtikrinimo nepaiso, t.y. – pažeidinėja įstatyme nustatytą jų sistematiškumą, o kažkas nesugeba užtikrinti, kad galiojančio įstatymo būtų paisoma. Galiojančio Teritorijų įstatymo 38 straipsnyje rašoma, kuo turėtų baigtis tokie nepaisymai: asmenys, pažeidę įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kokių dar bereikia užtikrinimų?

Nieko ypač blogo negalėčiau pasakyti apie dabartinį skirtingų planavimo lygmenų dokumentų suderinamumą ir abipusį poveikį. Ir čia yra spręstinų problemų (kad ir ta pati – Kuršių nerija su visais jos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir derinimo – nederinimo peripetijomis). Čia, pasikartosiu, eilinį kartą 2013 metais  išradinėjame dviratį, lyg to skirtingų planavimo lygmenų dokumentų suderinamumo ir abipusio poveikio iki šiol iš viso nebūtų buvę. Gal to suderinamumo dabartiniame įstatyme nepakanka, gal reikia tobulinti abipusį poveikį? Gal. Bet tai nereiškia, kad jų nėra ir, kad tik dabar juos reikia nustatinėti. 

O, va, kaip nustatyti planavimo tiksluose nurodytą „tvarų gamtinės ir antropogeninės aplinkos, visuomenės ir jos gyvenimo bei veiklos sąlygų vystymąsi“, dovanokit, niekaip negaliu suprasti. Nes nesuvokiu nei tos, Projekto tiksle nurodytų daiktavardžių, visumos, nei to, kas vėliau su tais daiktavardžiais darosi. Pabandykit suprasti, kaip apsijungia aplinka, visuomenė ir jos gyvenimas bei veiklos sąlygos? Buvo kažkada tokia partija su taip pat neapjungiamu daiktavardžių junginiu pavadinime – moterų ir naujosios demokratijos. Mūsų atvejis labai panašus.

Bet tai – ne viskas. Po to gi rašoma apie šitų daiktavardžių „sąlygų vystymąsi“. Galima suprasti, kad žmonių ir jų gyvenimo sąlygos kinta ir vystosi, dar galima suprasti visuomenės gyvenimą ir jos sąlygas, bet šiame Projekto tiksle kalbama ir apie „tvarų gamtinės ir antropogeninės aplinkos“ (t.y. – laukų, miškų, pievų, upių, ežerų bei miestų, kaimų, aikščių, skverų ir gatvių) „gyvenimo ir veiklos sąlygų vystymąsi“…

Gaila, bet pateiktas derinti Projektas nėra dabar galiojančio  Teritorijų planavimo įstatymo tobulinimas ar logiška jo tąsa.
Projekto nuostatos visiškai sugriauna beveik 20 metų (1995 m. gruodžio 12 d. Nr.I-1120  buvo priimtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas) Lietuvoje galiojančią teritorijų planavimo dokumentų rengimo sistemą bei teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo, viešo svarstymo ir kt. tvarką.

Projekte nurodytos visiškai naujos teritorijų planavimo rūšys (nebeliko bendrųjų ir detaliųjų planų, vietoj jų – „kompleksiniai“ ir „užstatymo“ planai), pakeistos teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūros. Projekte vartojamos naujos sąvokos, kurių beliko 47 vietoj buvusių 60. Dalis sąvokų, nors jų turinys išliko toks pat, Projekte pervardintos naujai: buvo – „užstatymo tankumas“, Projekte – „užstatymo tankis“, buvo –  „pastatų aukštis“, Projekte – „pastato aukštis“. Dar kitų sąvokų pavadinimai išliko tie patys, tačiau Projekte keitėsi jų turinys („teritorijų planavimo dokumentai“).

Esmingiausiai Projekto sąvokų pakeitimai palietė pačią „teritorijų planavimo“ sąvoką. Jei iki šiol teritorijų planavimas buvo procedūra, tai Projekte teritorijų planavimas tapo procesu. Abi teritorijų planavimą charakterizuojančios sąvokos yra teisingos tik iš dalies, nes teritorijų planavimas yra ne tik procesas (veiksmų eiga, būvių kaita), bet ir griežtai reglamentuota bei nuosekli tų veiksmų procedūra (kitaip tariant – veiksmų tvarka).

Dėl netikslių Projekte vartojamų sąvokų turinio ir prasmės, jame gausu dvigubų beprasmybių. Pavyzdžiui: kadangi teritorijų planavimas Projekte yra procesas (Projekto 2 straipsnio 29 dalis), tai kompleksinis teritorijų planavimas  (2 str. 5 d.) yra įvardintas kaip teritorijų planavimo procesas, kas reikštų proceso procesą. Tą patį galima pasakyti apie specialųjį teritorijų planavimą – Projekte tai taip pat proceso procesas. 

Statybos linija Projekte (2 str. 15 d.) yra linija, pastato aukštis (2 str. 12 d.) yra aukštis. Ir, jei socialinė infrastruktūra (2 str. 19 d.) yra infrastruktūra, tai inžinerinė infrastruktūra (2 str. 2 d.) jau yra …objektų … kompleksas ir t.t.

Kai kurias Projekte vartojamas sąvokas reikėtų iš esmės koreguoti. Pavyzdžiui, Projekto sąvoką „kvartalas“ (2 str. 8 d.), bus galima sėkmingai taikyti kad ir vienam (!) bet kokio dydžio (!) žemės sklypui, jei tik jis atitiks Projekte nurodytai (mažiausiai iš 3 pusių ribojimo) sąlygai.

Projekto sąvokose „urbanizuotos teritorijos“ ir „urbanizuojamos teritorijos“ keistai skamba išsireiškimas apie „neužstatomus intensyviam naudojimui pritaikytais želdynus“. Kas ir kaip nustatys tą „intensyvų naudojimą“? Nuo kada tas naudojimas yra „intensyvus“, o nuo kada „ekstensyvus“? Kaip atskirti „intensyvaus“ naudojimo želdynus nuo kitokio – (gal „ekstensyvaus“ ?) naudojimo želdynų? Pagaliau, keistokai skamba Projekte vartojama sąvoka „neužstatomi želdynai“. Gal čia kalbama apie urbanizuotų teritorijų viešąsias erdves (aikštes, parkus, skverus ir kitus želdynus)?

Keičiant galiojančiame Teritorijų planavimo įstatyme reglamentuotas sąvokas, būtina kartu keisti ir milžinišką kiekį  su šiuo įstatymu susijusių kitų įstatymų (Statybos, Žemės, Saugomų teritorijų, Vietos savivaldos, Nekilnojamojo kultūros paveldo ir t.t., ir t.t.) bei poįstatyminių aktų (bendrųjų, specialiųjų, detaliųjų planų rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo, viešo svarstymo tvarkas, normas, statybos techninius reglamentus ir t.t., ir t.t.), kuriuose bent po kartą yra paminėtos keičiamos dabartinio Teritorijų planavimo įstatymo sąvokos.

Projekte gausu nuorodų į neegzistuojančius (iki šiol neparengtus) dokumentus: teritorijų planavimo normos (2 str. 25, 40 d.), kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės (14 str. 2 d., 21 str. 1 d.), be kurių Projektas bus neveiksmingas.
Neturint su Projektu suderintų atitinkamai pakeistų nurodytų įstatymų ir poįstatyminių aktų, naujasis Projektas paprasčiausiai neveiks, o tik kils dar didesnė sumaištis tiek teritorijų planavime, tiek statybos sektoriuje.

Projekte nepagrįstai ir nepamatuotai išskiriami absoliučiai visi, bent kiek su Kuršių nerija susiję teritorijų planavimo klausimai ir tos Projekto nuostatos tik Kuršių nerijos atžvilgiu dirbtinai priešpastatomos visoje Lietuvos Respublikoje galiojančiai teritorijų planavimo dokumentų rengimo, reglamentavimo ir t.t. tvarkai. Visi, bent kiek su Kuršių nerija susiję Projekto sprendiniai, iš esmės prieštarauja  šio Projekto 1 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms Lietuvos Respublikos teritorijos, jos teritorinės jūros, kontinentinio šelfo ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje  teritorijų planavimą.

Visiškai nepriimtinos yra Projekto nuostatos, pagal kurias patvirtintų savivaldybės ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai automatiškai tampa savivaldybės kompleksinio plano sudėtine dalimi (20 str. 1 ir 2 d.). Tokios Projekto nuostatos neribotai ir nereglamentuotai išplečia savivaldybės lygmens kompleksinių planų visiems privalomų sprendinių kiekį, nes niekas negali žinoti, kiek, kokių ir kada atsiras naujų sudedamųjų savivaldybių kompleksinių planų papildų – patvirtintų savivaldybės ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų. Koks tada būtų tų patvirtintų savivaldybės ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, tapusių savivaldybės kompleksinio plano sudėtine dalimi,  statusas?  Tai dar specialieji planai ar jau kompleksiniai, jei jie – kompleksinio plano dalis?

Projekto sprendinių nuostatos sudaro idealias sąlygas neprofesionalių teritorijų planavimo sprendinių atsiradimui. Tai ypač pasakytina apie naujuosius užstatymo planus. Atitinkamai susiklosčius aplinkybėms, gali būti tokia situacija, kai vienas (1) ir tas pats asmuo priima sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo,  organizuoja jo rengimą (6 str. 2 d.), sudaro finansavimo ir sprendinių įgyvendinimo sutartis (6 str. 3, 4 d.), priima sprendimą specialiuose architektūros reikalavimuose nustatyti statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (18 str. 4 d.), pats derina (23 str. 4 d. 1 p.), pats tvirtina arba atsisako tvirtinti (24 str. 4, 6 d.) ir  priima sprendimą dėl keitimo ar koregavimo (25 str. 1, 2 d.).

Be to, pagal Projekto nuostatas teritorijų planavimo vadovas (nauja Projekte naudojama sąvoka) gali ir nebūti architektu, nes teritorijų planavimo vadovui užtenka koleginio išsilavinimo (2 str. 31 d.).

Projekto nuostatose daug nesąryšio, apstu loginių klaidų. Pavyzdžiui, tarp Projekto 39 straipsnio 1 dalies ir to paties 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto nėra loginio ryšio („…rengėjai ir vadovai: rengti…“ Ta pati problema yra ir tarp Projekto 39 straipsnio 2 dalies ir to paties 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto. Projekto 4 straipsnio 2 dalies teiginiai („…kiekviename teritorijų planavimo lygmenyje…“) prieštarauja to paties 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto teiginiams.

Kitas pavyzdys: Projekto 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra nurodyta, kad Valstybės teritorijos (ir jos dalies) erdvinės raidos schemos galioja neterminuotai, tačiau to paties straipsnio 6 dalyje jau rašoma apie „planuojamą ne trumpesnį negu 20 metų laikotarpį“.
Dar vienas analogiškas pavyzdys: pagal Projektą vietovės lygmens kompleksiniai planai galioja tol, kol parengiami ir patvirtinami jų sprendinius keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai (13 str. 6 d.). Kitaip tariant – taip pat yra neterminuoti. Tačiau to paties straipsnio 9 dalyje jau rašoma apie nustatomą „planuojamą ne trumpesnį negu 10 metų periodą“. Tad klausimas, kurie Projekte nurodyti teritorijų planavimo dokumentų galiojimo terminai yra tikrieji, nėra retorinis.

Pateiktas derinti Projektas yra parašytas labai sunkiai skaitoma (vietomis – labai buitiška) kalba, todėl yra sunkiai suprantamas. Dėl šios priežasties bus labai sudėtinga su šiuo Projektu dirbti, juo vadovautis ir taikyti jo nuostatas.

Šiose pastabose yra nurodyta ir aptarta tik dalis Projekto trūkumų.

Siekiant patobulinti galiojantį Teritorijų planavimo įstatymą, įvertinti gautas pastabas ir pasiūlymus dėl šio Projekto, siūlyčiau kuo skubiau susidariusią situaciją aptarti Aplinkos ministerijoje, dalyvaujant Projekto rengėjams, pastabas pateikusiems savivaldybių atstovams, teritorijų planavimo specialistams bei kitų suinteresuotų institucijų atstovams.

Tokios redakcijos Projektas negali būti derinamas ir teikiamas Lietuvos Respublikos Seimui.

Architektas Edmundas Benetis                                                                       

Rubrika "Nuomonės" skirta architektų bendruomenės, visuomenės atstovų asmeninei nuomonei apie architektūros aktualijas pareikšti. Šioje rubrikoje publikuojami straipsniai atspindi jų autorių poziciją, tačiau nėra oficiali Lietuvos architektų sąjungos pozicija.

Kontaktai

Lietuvos architektų sąjunga
Kalvarijų g. 1, 09310 Vilnius, Lietuva

Tel.: (8~5) 275 6483
El. paštas info@architektusajunga.lt

Juridinio asmens kodas: 191934984
PVM mokėtojo kodas: LT 919349811

Plačiau…

Senąją LAS interneto svetainės versiją rasite adresu old.architektusajunga.lt

Užsiprenumeruokite naujienlaiškį

Artimiausi renginiai

  1. K. Lupeikio kūrybos paroda FRAGMENTAI

    2019 m. rugsėjo 16 d. | 17:00 - 2019 m. rugsėjo 28 d. | 17:00

Archyvai

Atgal