Puslapį remia

LAS partneriai

Poezijos parkas, Marijampolė. Meno kūrėjų organizacijų asociacijos apdovanojimas 2012. L&G projektai. Arch. G.Vieversys, A.Byčenkovas, T.Eidukevičius; kartu su R.Marcinkevičiene, A.Marcinkevičiumi
Rekreacinis kompleksas “Svencelė”. 1/5 METRO. “Andrė Baldi” ir “Aketuri architektai”, arch. A. Baldišiūtė, M. Rekevičienė, I. Uogintas, L. Rekevičius, A. Neniškis
Individualus namas Braškių gatvėje, Kaune. 1/5 METRO. “G.Natkevičius ir partneriai”, arch. G. Natkevičius, M. Mickevičius
Mokykla Balsiuose, Vilniuje. 1/5 METRO. “a.s.a. Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma”, arch. S. Kuncevičius, M. Dagys, L. Kuncevičienė, Ž. Gudelis, V. Jurgaitienė, A. Kuncevičiūtė
Vilniaus universiteto biblioteka (MKIC). 1/5 METRO. “Paleko ARCH studija”, arch. R.Palekas, B.Puzonas, A.Palekienė, P.Išora, M.Šiupšinskas, M.Zemlickaitė, L.Sužiedelytė, A..Barzda, J.Garšvaitė, V.Bavarskis
<p>
<b>Zaraso ežero apžvalgos ratas Zarasuose</b>. Tarptautinio konkurso "Europos viešoji erdvė 2012" finalininkas. 1/5 METRO. Arch. Š.Kiaunės studija<br />
</p>

Studentiškos idėjos - seniems kontekstams atgaivinti (15)

Geriausių architektūros studentų baigiamųjų darbų konkurso nugalėtojais tapo VDA magistras Andrius Vilčinskas (projektas "Vilniaus senamiesčio erdvių humanizavimas“) ir KTU bakalauras Mantas Čekaitis (projektas “AB “Kauno grūdų” elevatorių konversija”).

Kasmet Lietuvos architektų sąjungos organizuojamo renginio “Geriausi architektūros studentų darbai” metu išrenkami geriausi praėjusių metų bakalauro ir magistro baigiamieji darbai. Parodos-konkurso tikslas – suteikti būsimiems architektams galimybę pademonstruoti savo kūrybines idėjas, sulaukti įvertinimo iš platesnio, ne tik akademinio, profesionalų rato. Renginyje dalyvauja visos 4 architektus ruošiančios aukštosios mokyklos Lietuvoje: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus dailės akademijai priklausantis Kauno fakultetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

Į parodą ir katalogą buvo atrinkta 18 studentų darbų. Dalyvius pagal nustatytas kvotas išrinko pačios katedros. Taigi parodos turinys atspindi kiekvienos mokyklos veidą: propaguojamas vertybes, prioritetus, bei su tuo susijusius mokymo rezultatus ir kokybę, o taip pat bendrą architektūros mokymo Lietuvoje lygį.

Pernai architektūros studijas baigė:
VDA VF: 7 magistrai, 41 bakalauras
VDA KF: 2 magistrai, 17 bakalaurų
KTU: 14 magistrų, 43 bakalaurai
VGTU architektūros katedra: 14 magistrų, 51 bakalauras
VGTU urbanistikos katedra: 9 magistrai, 19 bakalaurų
Bendras skaičius: 46 magistrai + 171 bakalauras


Foto: V. Obolevičius


Foto: V. Obolevičius


Foto: V. Obolevičius


Foto: V. Obolevičius

Baigiamuosius studentų darbus vertino komisija, sudaryta iš profesionalų architektų, nedėstančių parodoje dalyvaujančiose aukštosiose architektūros mokyklose. Šiemet studentiškus darbus vertino architektai Vaidotas Dapkevičius, Valdemar Stupak, Giedrė Datenytė bei 2012 metų geriausio magistrinio darbo autorė Dovilė Bukauskaitė.

Vertinimo kriterijai: konceptualumas, originalumas; aiški architektūrinė-urbanistinė idėja; estetinis darbo pateikimas.


Geriausias 2013 m. architektūros magistro darbas. Andrius Vilčinskas, "Vilniaus senamiesčio erdvių humanizavimas“ (VDA)


Šiemet magistrų darbuose nenustebinta itin originalių, šviežių, netikėtų idėjų, komisija pagrindinį apdovanojimą skyrė korektiškam Andriaus Vilčinsko (VDA) projektui "Vilniaus senamiesčio erdvių humanizavimas“. Pasak komisijos, darbas įvertintas už nuoseklius sprendimus, patrauklų pateikimą. Prie sėkmės prisidėjo ir aktuali tema, ir tinkama – išsami, tačiau suvokiama – darbo apimtis.

 


Kostas Biliūnas, Muzikinė erdvė (magistrinis darbas, VGTU Architektūros fakultetas)

Dėl geriausio magistro diplomo besivaržęs VGTU Architektūros fakulteto absolvento Kosto Biliūno projektas „Muzikinė erdvė“ atkreipė komisijos dėmesį grynu teoriniu pobūdžiu, inovatyvių sprendimų paieška ir šiltu pateikimu (nors suabejota, ar nedidelė darbo apimtis atitinka magistrinio darbo reikalavimus). Nepasirinkęs jokios realios teritorijos, studentas nagrinėjo muzikinės erdvės architektūroje modelį. Įdomūs, netikėti lengvai modifikuojamos erdvės pasiūlymai iškėlė ir klausimų: ar projekte teigiamos akustinės savybės tikrai pasireikštų projektuojamoje erdvėje? Kokie galėtų būti kiti akustikos eksperimentų variantai?


Geriausias 2013 m. architektūros bakalauro darbas. Mantas Čekaitis, “AB “Kauno grūdų” elevatorių konversija“ (KTU)

Geriausio 2013 m. architektūros bakalauro darbo titulą pelnęs KTU absolvento Manto Čekaičio projektas “AB “Kauno grūdų” elevatorių konversija“ komisijos buvo išskirtas dėl netikėtos idėjos, tikslaus jos pritaikymo. „Minimaliais sprendiniais būtų pasiektas maksimalus rezultatas – gamybinis kompleksas ir visa teritorija pasikeistų itin ženkliai. Siūlydamas nugriauti kelis bokštus, o kitų erdves pritaikyti įvairiai visuomeninei, kultūrinei, komercinei veiklai, M. Čekaitis „sužaidė“ it patyręs chirurgas, keliais pjūviais suteikdamas naują veidą „pacientui“ – teigė komisija. Nors ir turėjusi priekaištų dėl neišbaigtos aplinkos sutvarkymo schemos, komisija gyrė lengvą ranką, „neužkankintą“ projektą, poetišką ir profesionalų pateikimą ir drąsų, bet kartu ir pagarbų požiūrį į industrinį palikimą Kaune.


Justas Jankauskas, Ekstremalaus sporto centras Sofijoje, Bulgarijoje (VGTU Architektūros fakultetas)

VGTU Architektūros fakulteto bakalauro Justo Jankausko projektas „Ekstremalaus sporto centras Sofijoje, Bulgarijoje“ komisijos simpatijų sulaukė dėl aiškios (nors ir matytos) estetinės, kompozicinės koncepcijos, drąsių sprendinių ir patrauklaus pateikimo.


Viktorija Macijauskaitė, Teritorijos Vilniuje tarp J. Basanavičiaus, Pylimo, Naugarduko ir Mindaugo gatvių detalusis planas (bakalauro darbas, VGTU Urbanistikos katedra)

Viktorijos Macijauskaitės (VGTU Urbanistikos katedra) bakalauro studijų baigiamasis projektas „Teritorijos Vilniuje tarp J. Basanavičiaus, Pylimo, Naugarduko ir Mindaugo gatvių detalusis planas“ atkreipė komisijos dėmesį kaip profesionalus, dabartines realijas (Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimų kontekste) atitinkantis darbas. Anot komisijos, projekte norėtųsi daugiau kūrybiškų paieškų, tačiau jis nuosekliai iliustruoja, kaip turėtų būti rengiamos didesnių urbanistinių darinių koncepcijos.
 

Visi parodos dalyviai buvo apdovanoti diplomais ir Lietuvos architektų sąjungos skirtu prizu - žurnalo "Archiforma" metine prenumerata.

Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g. 1, Vilnius) atidaryta Geriausių architektūros studentų baigiamųjų darbų paroda veiks iki vasario 21 d.


Parodos katalogo PDF
(popierinių katalogų prašome ieškoti katedrų bibliotekose)

Tekstas: Rūta Leitanaitė

 

Komisijos nario Vaidoto Dapkevičiaus komentaras

Geriausių architektūros studentų baigiamųjų darbų parodos-konkurso tikslas - suteikti būsimiems architektams galimybę pademonstruoti savo kūrybines idėjas, sulaukti įvertinimo iš platesnio, ne tik akademinio, profesionalų rato. Lietuvos architektų sąjunga taip pat įvardina kitą parodos tikslą - atspindėti Lietuvos aukštųjų mokyklų mokymo rezultatus ir kokybę, bendrą architektūros mokymo Lietuvoje lygį.

Dėkodamas renginio kuratorei Rūtai Leitanaitei už kvietimą dalyvauti pastarojo konkurso komisijos darbe, bei norėdamas prisidėti prie šio konkurso sėkmingos tolimesnės tąsos noriu išdėstyti savo ir kitų komisijos narių (architektų Valdemar Stupak, Giedrės Datenytės ir Dovilės Bukauskaitės) nuomones ir pastebėjimus atsižvelgdamas į aukščiau minėtus konkurso tikslus.

Praktika rengti architektūros studentų darbų konkursus egzistuoja daugelyje šalių. LAS šią tradiciją atnaujino 2007 metais. Sveikintina pagrindinė renginio idėja - baigiamųjų darbų įvertinimas pasitelkiant ne akademinės bendruomenės architektūros profesionalus. Šioje vietoje turėtų atsirasi siūlymas tokį, ne akademinį, vertinimą įterpti ir į patį studijų procesą. Juk baigiamieji darbai vertinami kaip galutinis rezultatas, o studijose kone svarbesniu tampa kūrybos proceso fiksavimas ir vertinimas. Britanijos ir kitų šalių aukštosios architektūros mokyklos tarpinių peržiūrų metu kviečiasi ne akademinėje sferoje dirbančius architektūros profesionalus, jų įžvalgos gali būti skirtos tiek studentui, tiek dėstytojui. Tokia trijų šalių diskusija neabejotinai duotų teigiamą postūmį studijų proceso kokybei.

Vertinant baigiamuosius darbus kaip galutinį rezultatą, organizatorių suformuluoti kriterijai - konceptualumas, originalumas, aiški architektūrinė-urbanistinė idėja ir pateikimo estetika, visgi labiau tiko bakalaurų produkcijai matuoti. Tai yra vertinti patį projektą. O štai nagrinėjant magistrų darbus, kurie pagal savo pobūdį jau turi duoti mokslines įžvalgas, tezes, kilo klausimas apie antros aukštojo mokslo pakopos Lietuvos architektūros mokyklose tikslus. Skirtingai nuo bakalaurų, magistrų darbuose pasimatė akivaizdūs architektūros mokyklų skirtumai rezultatų prasme, tačiau kai kurie rezultatai sukėlė klausimus - ar tai magistrantūros studijų darbas ar dar vienas bakalauro darbo rezultatas - projektas, ar kai kuriuose darbuose gausiai naudojama statistinė informacija ir analizės procesus iliustruojančios painios schemos produktyviai atliepia čia pat dėstomą meninį teiginį? Turbūt šių klausimai turėtų būti adresuoti ne studentui, bet darbų bei pačių studijų programų vadovams.

Architektūros bakalaurų tarpe nugalėjęs KTU atstovo Manto Čekaičio darbas įvertintas už sėkmingą esamų pastatų konversijos pavyzdį. Konceptuali, estetiška ir minimali intervencija.

Geriausią magistro darbą komisija charakterizavo kaip projektinį teiginį sėkmingai atliktą urbanistinės analizės pagrindu, profesionaliai pasirinktos apimties ir rezultato santykiu.

Komisijos komentarus renginio metu sąmoningai skyrėme į dvi dalis. Pirma - tai darbų komentarai skirti jų autoriams, pastabos ir pagyrimai. Kita - klausimas renginio organizatoriams ir tiems kas lieka šalia darbų autorių - kaip baigiamųjų darbų fone pasireiškia Lietuvos architektūros mokyklos?

Šalyje, kuri architektūrą baigusiųjų skaičiumi pirmauja Europoje, kur architektūros specialistų rengime dalyvauja trys aukštosios mokyklos, o jų arealas apima tris didžiausius miestus, beveik nesimato ženklų ir ambicijų Architektūros mokyklų atsiradimui. Geriausiu atveju universitetai konkuruoja dėl būsimųjų studentų skaičiaus, bet ne dėl savo vizijos, kurią iliustruotų baigiamųjų darbų pavyzdžiais, dėstymo metodika, požiūriu į nevienalytį architektūros objektą.

Tikiuosi, kad tiek profesinė sąjunga ir architektų rūmai kaip socialiniai partneriai, tiek aukštosios mokyklos ims kreipti didesnį dėmesį į architektūros studijų programų, jų realizavimo metodikų tobulinimą, gal net unikalumo link, bei šio rezultato viešinimą.

Linkiu, kad netolimoje ateityje viešai konkuruotų ne tik architektūros studentai, patyrę architektai, bet ir Architektūros mokyklos.



 

RSS

Komentarai

  • "labai originalu"|2014.02.05 18:50
    http://livability.com/sites/default/files/styles/photo_gallery_750x495_scale_crop/public/14908ARCH0376.jpg?itok=InRwu2T_ jei originalumas - kriterijus, tai kodėl geriausiu bakalauro darbu išrinktas ne toks jau originalus darbas?
  • to ojoj|2014.02.05 17:09
    171 absolventas, nes magistro nereikia profesinei kvalifikacijai gauti (po kol kas). ES kuluaruose keliauja projektas suvienodinti architekto kvalifikacijos gavimo reikalavimus visoje ES, ty. reikalavimas baigti ir bakalaurą, ir magistrą. Tuomet beliks tik 46 paruošiami architektai per metus ir viskas stos į savo vėžės.
  • mante|2014.02.05 17:07
    taip, gerbiamieji V. Dapkeviciau su A. Vysniunu priesaky - paaiskinint, kam buvo reikalingas dar vieno padalinio Klaipedoje kurimas? Algu issimokejimui? Nesuvokiama, kas desto, kokia studiju kokybe gali būti ir kiek dar bus dauginamas perteklius darbo neturinciu zmoniu? "Salyje, kuri Europoje pirmauja architekturos absolventu skaiciumi..." bet yra paskutine darbo vietu ir kokybiskos architekturos srityje. Dauginkites...
  • mantas|2014.02.05 15:30
    Bedarbiu armija auginama toliau, o veliau projektuotoju uz dyka.........VALIO!
  • ojojoj|2014.02.05 10:50
    Jei neapsirinku,iš viso 217 architektūros absolventų per metus (Estijoje,parengiama berods 20,Latvijoje berods 30 absolventų per metus).Fantasmagoriški skaičiai.Ką šiuo klausimu galvoja Švietimo ir mokslo ministerija? Ar apskritai galvoja? Juk tai- budžeto pinigų metimas į balą.Gal reikėtų šiame laikotarpyje nutraukti architektūros studijų valstybinį rėmimą?


Visi laikai yra privalomi
E-mail: