Puslapį remia

LAS partneriai

Poezijos parkas, Marijampolė. Meno kūrėjų organizacijų asociacijos apdovanojimas 2012. L&G projektai. Arch. G.Vieversys, A.Byčenkovas, T.Eidukevičius; kartu su R.Marcinkevičiene, A.Marcinkevičiumi
Rekreacinis kompleksas “Svencelė”. 1/5 METRO. “Andrė Baldi” ir “Aketuri architektai”, arch. A. Baldišiūtė, M. Rekevičienė, I. Uogintas, L. Rekevičius, A. Neniškis
Individualus namas Braškių gatvėje, Kaune. 1/5 METRO. “G.Natkevičius ir partneriai”, arch. G. Natkevičius, M. Mickevičius
Mokykla Balsiuose, Vilniuje. 1/5 METRO. “a.s.a. Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma”, arch. S. Kuncevičius, M. Dagys, L. Kuncevičienė, Ž. Gudelis, V. Jurgaitienė, A. Kuncevičiūtė
Vilniaus universiteto biblioteka (MKIC). 1/5 METRO. “Paleko ARCH studija”, arch. R.Palekas, B.Puzonas, A.Palekienė, P.Išora, M.Šiupšinskas, M.Zemlickaitė, L.Sužiedelytė, A..Barzda, J.Garšvaitė, V.Bavarskis
<p>
<b>Zaraso ežero apžvalgos ratas Zarasuose</b>. Tarptautinio konkurso "Europos viešoji erdvė 2012" finalininkas. 1/5 METRO. Arch. Š.Kiaunės studija<br />
</p>

Studentiškos idėjos - seniems kontekstams atgaivinti (15)

Geriausių architektūros studentų baigiamųjų darbų konkurso nugalėtojais tapo VDA magistras Andrius Vilčinskas (projektas "Vilniaus senamiesčio erdvių humanizavimas“) ir KTU bakalauras Mantas Čekaitis (projektas “AB “Kauno grūdų” elevatorių konversija”).

Kasmet Lietuvos architektų sąjungos organizuojamo renginio “Geriausi architektūros studentų darbai” metu išrenkami geriausi praėjusių metų bakalauro ir magistro baigiamieji darbai. Parodos-konkurso tikslas – suteikti būsimiems architektams galimybę pademonstruoti savo kūrybines idėjas, sulaukti įvertinimo iš platesnio, ne tik akademinio, profesionalų rato. Renginyje dalyvauja visos 4 architektus ruošiančios aukštosios mokyklos Lietuvoje: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus dailės akademijai priklausantis Kauno fakultetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

Į parodą ir katalogą buvo atrinkta 18 studentų darbų. Dalyvius pagal nustatytas kvotas išrinko pačios katedros. Taigi parodos turinys atspindi kiekvienos mokyklos veidą: propaguojamas vertybes, prioritetus, bei su tuo susijusius mokymo rezultatus ir kokybę, o taip pat bendrą architektūros mokymo Lietuvoje lygį.

Pernai architektūros studijas baigė:
VDA VF: 7 magistrai, 41 bakalauras
VDA KF: 2 magistrai, 17 bakalaurų
KTU: 14 magistrų, 43 bakalaurai
VGTU architektūros katedra: 14 magistrų, 51 bakalauras
VGTU urbanistikos katedra: 9 magistrai, 19 bakalaurų
Bendras skaičius: 46 magistrai + 171 bakalauras


Foto: V. Obolevičius


Foto: V. Obolevičius


Foto: V. Obolevičius


Foto: V. Obolevičius

Baigiamuosius studentų darbus vertino komisija, sudaryta iš profesionalų architektų, nedėstančių parodoje dalyvaujančiose aukštosiose architektūros mokyklose. Šiemet studentiškus darbus vertino architektai Vaidotas Dapkevičius, Valdemar Stupak, Giedrė Datenytė bei 2012 metų geriausio magistrinio darbo autorė Dovilė Bukauskaitė.

Vertinimo kriterijai: konceptualumas, originalumas; aiški architektūrinė-urbanistinė idėja; estetinis darbo pateikimas.


Geriausias 2013 m. architektūros magistro darbas. Andrius Vilčinskas, "Vilniaus senamiesčio erdvių humanizavimas“ (VDA)


Šiemet magistrų darbuose nenustebinta itin originalių, šviežių, netikėtų idėjų, komisija pagrindinį apdovanojimą skyrė korektiškam Andriaus Vilčinsko (VDA) projektui "Vilniaus senamiesčio erdvių humanizavimas“. Pasak komisijos, darbas įvertintas už nuoseklius sprendimus, patrauklų pateikimą. Prie sėkmės prisidėjo ir aktuali tema, ir tinkama – išsami, tačiau suvokiama – darbo apimtis.

 


Kostas Biliūnas, Muzikinė erdvė (magistrinis darbas, VGTU Architektūros fakultetas)

Dėl geriausio magistro diplomo besivaržęs VGTU Architektūros fakulteto absolvento Kosto Biliūno projektas „Muzikinė erdvė“ atkreipė komisijos dėmesį grynu teoriniu pobūdžiu, inovatyvių sprendimų paieška ir šiltu pateikimu (nors suabejota, ar nedidelė darbo apimtis atitinka magistrinio darbo reikalavimus). Nepasirinkęs jokios realios teritorijos, studentas nagrinėjo muzikinės erdvės architektūroje modelį. Įdomūs, netikėti lengvai modifikuojamos erdvės pasiūlymai iškėlė ir klausimų: ar projekte teigiamos akustinės savybės tikrai pasireikštų projektuojamoje erdvėje? Kokie galėtų būti kiti akustikos eksperimentų variantai?


Geriausias 2013 m. architektūros bakalauro darbas. Mantas Čekaitis, “AB “Kauno grūdų” elevatorių konversija“ (KTU)

Geriausio 2013 m. architektūros bakalauro darbo titulą pelnęs KTU absolvento Manto Čekaičio projektas “AB “Kauno grūdų” elevatorių konversija“ komisijos buvo išskirtas dėl netikėtos idėjos, tikslaus jos pritaikymo. „Minimaliais sprendiniais būtų pasiektas maksimalus rezultatas – gamybinis kompleksas ir visa teritorija pasikeistų itin ženkliai. Siūlydamas nugriauti kelis bokštus, o kitų erdves pritaikyti įvairiai visuomeninei, kultūrinei, komercinei veiklai, M. Čekaitis „sužaidė“ it patyręs chirurgas, keliais pjūviais suteikdamas naują veidą „pacientui“ – teigė komisija. Nors ir turėjusi priekaištų dėl neišbaigtos aplinkos sutvarkymo schemos, komisija gyrė lengvą ranką, „neužkankintą“ projektą, poetišką ir profesionalų pateikimą ir drąsų, bet kartu ir pagarbų požiūrį į industrinį palikimą Kaune.


Justas Jankauskas, Ekstremalaus sporto centras Sofijoje, Bulgarijoje (VGTU Architektūros fakultetas)

VGTU Architektūros fakulteto bakalauro Justo Jankausko projektas „Ekstremalaus sporto centras Sofijoje, Bulgarijoje“ komisijos simpatijų sulaukė dėl aiškios (nors ir matytos) estetinės, kompozicinės koncepcijos, drąsių sprendinių ir patrauklaus pateikimo.


Viktorija Macijauskaitė, Teritorijos Vilniuje tarp J. Basanavičiaus, Pylimo, Naugarduko ir Mindaugo gatvių detalusis planas (bakalauro darbas, VGTU Urbanistikos katedra)

Viktorijos Macijauskaitės (VGTU Urbanistikos katedra) bakalauro studijų baigiamasis projektas „Teritorijos Vilniuje tarp J. Basanavičiaus, Pylimo, Naugarduko ir Mindaugo gatvių detalusis planas“ atkreipė komisijos dėmesį kaip profesionalus, dabartines realijas (Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimų kontekste) atitinkantis darbas. Anot komisijos, projekte norėtųsi daugiau kūrybiškų paieškų, tačiau jis nuosekliai iliustruoja, kaip turėtų būti rengiamos didesnių urbanistinių darinių koncepcijos.
 

Visi parodos dalyviai buvo apdovanoti diplomais ir Lietuvos architektų sąjungos skirtu prizu - žurnalo "Archiforma" metine prenumerata.

Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g. 1, Vilnius) atidaryta Geriausių architektūros studentų baigiamųjų darbų paroda veiks iki vasario 21 d.


Parodos katalogo PDF
(popierinių katalogų prašome ieškoti katedrų bibliotekose)

Tekstas: Rūta Leitanaitė

 

Komisijos nario Vaidoto Dapkevičiaus komentaras

Geriausių architektūros studentų baigiamųjų darbų parodos-konkurso tikslas - suteikti būsimiems architektams galimybę pademonstruoti savo kūrybines idėjas, sulaukti įvertinimo iš platesnio, ne tik akademinio, profesionalų rato. Lietuvos architektų sąjunga taip pat įvardina kitą parodos tikslą - atspindėti Lietuvos aukštųjų mokyklų mokymo rezultatus ir kokybę, bendrą architektūros mokymo Lietuvoje lygį.

Dėkodamas renginio kuratorei Rūtai Leitanaitei už kvietimą dalyvauti pastarojo konkurso komisijos darbe, bei norėdamas prisidėti prie šio konkurso sėkmingos tolimesnės tąsos noriu išdėstyti savo ir kitų komisijos narių (architektų Valdemar Stupak, Giedrės Datenytės ir Dovilės Bukauskaitės) nuomones ir pastebėjimus atsižvelgdamas į aukščiau minėtus konkurso tikslus.

Praktika rengti architektūros studentų darbų konkursus egzistuoja daugelyje šalių. LAS šią tradiciją atnaujino 2007 metais. Sveikintina pagrindinė renginio idėja - baigiamųjų darbų įvertinimas pasitelkiant ne akademinės bendruomenės architektūros profesionalus. Šioje vietoje turėtų atsirasi siūlymas tokį, ne akademinį, vertinimą įterpti ir į patį studijų procesą. Juk baigiamieji darbai vertinami kaip galutinis rezultatas, o studijose kone svarbesniu tampa kūrybos proceso fiksavimas ir vertinimas. Britanijos ir kitų šalių aukštosios architektūros mokyklos tarpinių peržiūrų metu kviečiasi ne akademinėje sferoje dirbančius architektūros profesionalus, jų įžvalgos gali būti skirtos tiek studentui, tiek dėstytojui. Tokia trijų šalių diskusija neabejotinai duotų teigiamą postūmį studijų proceso kokybei.

Vertinant baigiamuosius darbus kaip galutinį rezultatą, organizatorių suformuluoti kriterijai - konceptualumas, originalumas, aiški architektūrinė-urbanistinė idėja ir pateikimo estetika, visgi labiau tiko bakalaurų produkcijai matuoti. Tai yra vertinti patį projektą. O štai nagrinėjant magistrų darbus, kurie pagal savo pobūdį jau turi duoti mokslines įžvalgas, tezes, kilo klausimas apie antros aukštojo mokslo pakopos Lietuvos architektūros mokyklose tikslus. Skirtingai nuo bakalaurų, magistrų darbuose pasimatė akivaizdūs architektūros mokyklų skirtumai rezultatų prasme, tačiau kai kurie rezultatai sukėlė klausimus - ar tai magistrantūros studijų darbas ar dar vienas bakalauro darbo rezultatas - projektas, ar kai kuriuose darbuose gausiai naudojama statistinė informacija ir analizės procesus iliustruojančios painios schemos produktyviai atliepia čia pat dėstomą meninį teiginį? Turbūt šių klausimai turėtų būti adresuoti ne studentui, bet darbų bei pačių studijų programų vadovams.

Architektūros bakalaurų tarpe nugalėjęs KTU atstovo Manto Čekaičio darbas įvertintas už sėkmingą esamų pastatų konversijos pavyzdį. Konceptuali, estetiška ir minimali intervencija.

Geriausią magistro darbą komisija charakterizavo kaip projektinį teiginį sėkmingai atliktą urbanistinės analizės pagrindu, profesionaliai pasirinktos apimties ir rezultato santykiu.

Komisijos komentarus renginio metu sąmoningai skyrėme į dvi dalis. Pirma - tai darbų komentarai skirti jų autoriams, pastabos ir pagyrimai. Kita - klausimas renginio organizatoriams ir tiems kas lieka šalia darbų autorių - kaip baigiamųjų darbų fone pasireiškia Lietuvos architektūros mokyklos?

Šalyje, kuri architektūrą baigusiųjų skaičiumi pirmauja Europoje, kur architektūros specialistų rengime dalyvauja trys aukštosios mokyklos, o jų arealas apima tris didžiausius miestus, beveik nesimato ženklų ir ambicijų Architektūros mokyklų atsiradimui. Geriausiu atveju universitetai konkuruoja dėl būsimųjų studentų skaičiaus, bet ne dėl savo vizijos, kurią iliustruotų baigiamųjų darbų pavyzdžiais, dėstymo metodika, požiūriu į nevienalytį architektūros objektą.

Tikiuosi, kad tiek profesinė sąjunga ir architektų rūmai kaip socialiniai partneriai, tiek aukštosios mokyklos ims kreipti didesnį dėmesį į architektūros studijų programų, jų realizavimo metodikų tobulinimą, gal net unikalumo link, bei šio rezultato viešinimą.

Linkiu, kad netolimoje ateityje viešai konkuruotų ne tik architektūros studentai, patyrę architektai, bet ir Architektūros mokyklos.



 

RSS

Komentarai

  • Studentas|2014.02.26 17:29
    Ar atsirastų drąsus ir ryžtingas altruistas - ne akademikas, pasiruošęs netik kumščiais grumoti, bet ir galvą pasukt, t.y. prisidėti prie architektūros studentų darbų vertinimo, atliekant ne tik stebėtojų vaidmenį geriausiųjų parodose, bet ir, kaip buvo minėta, atlikti juodą darbą - atvykstant įvertinti kursinių darbų rezultatus? Manau, kad šviežias žvilgsnis gal ir nesumažintų štampuotųjų srauto, užtat galėtų jį bent jau nukreipti geresne linkme.
  • zooarchitektas|2014.02.13 08:50
    Šernų populiaciją tai žadama sumažint 90 proc., mokant 250 Lt už šerną. Tikiu, kad Mazuronis ir architektams kokį sprendimą ras. Jis gi revoliucionierius-paprastintojas. Pasiskaičius naują atestavimo "koncepciją", panašu, kad jau kažką sugalvojo. Baigsis architektų perprodukcijos bėdos tuoj.
  • mante|2014.02.11 09:07
    Gerb. V. Dapkevičius regis niekaip nesupranta, kad Lietuvoje jau nebeįmanoma sąžiningai siekti norėti, studijuoti - ir siekti tapti "iš tikrųjų universitetinio mentaliteto" nešėju - NES YRA PERTEKLIUS/PERPRODUKCIJA. Iš esmės yra per daug prigaminta/prištampuota - ir jūs tai darote piktybiškai toliau. Žmonės, su nuoširdžiausiais siekiais tapti gerais architektais - YRA PRIVERSTI būti "pataikaujančiais TP rengėjais ir teritorijų planuotojais". Nes LT kitaip architektas vargiai išgyvens. Dar viena išeitis - specialybės keitimas. Užuot sustabdę beprasmį dauginimą ir diegę kokybę, pakeitę bent 50 proc. dėstytojų - galbūt kažką ir įrodytumėte, dabar neįrodysit nieko - nes tai tik dauginimas, jūsų algu didinimui
  • Pofke|2014.02.11 02:04
    Universitetai, bent jau dauguma - yra pelno siekiancios organizacijos, ir tai nera Lietuvos universitetu problema, taip yra visur. Problema yra universitetu skaidrumas ir aiskus akcentavimas ka studentas gaus isigijes univero parduodama "produkta" - bakalauro diploma, ar konkrecius igudzius dirbti kazkurioje srityje. Akademija (dailes :) ) drasiai parduoda visu galu kurybinga architekta, kuris yra kaip... hmm su kuo cia palyginti?.. - universalus valiklis skirtas visoms buities reikmems - valo, bet nieko neisvalo...
  • gmailas|2014.02.07 13:14
    atleiskit, bet uz koki "puiku" darba gauna atlyginimus puse VGTU, KU, VDA destytoju (pavardziu gal neminesim etikos sumetimais - nors ir taip visi zinom)? studentai susimoka fantastiskas sumas uz studijas, o destytojai net nepasivargina dometis naujausiom technologijom, kryptim - galu gale isvis tureti architekturine ir pedagogo etika. Tik dauginimas dauginimas dauginimas... kad kuo daugiau univieras gautu krepseliu finansavimo..
  • pranas|2014.02.07 09:30
    pasidairę po pasaulį visgi pamatytumėme, jog kokybiškos architektūros gausa tiesiogiai priklauso nuo šiandieninių 50-55-mečių profesinio gyvenimo veiklos. Deja, Lietuvoje turime neprogresyvius, į kolektyvo plėtrą ir atsišviežinimą neorientuotus, tarptautinių ambicijų neturinčius, net studijų proceso produkcijos nuo mokslinės produkcijos neskiriančius ir tuo kinda besididžiuojančius ir t.t. arch"grandus". Juk geriausi mūsuose tie, kas turi galimybes suteikiančius ryšius. Kai tai taip akivaizdu, apgailėtinai atrodo abstraktūs ciniški paverkšlenimai moralės temomis tų, kurie patys ir sukūrė tokią sistemą. Ir nei vienas naujas studentas (nebent eilinis žinomos pavardės pratęsėjas) nėra dėl šios sistemos kaltas - tegul ir po 1000 per metus, jeigu tai nors kiek pajudins stagnaciją "potogiai įsitaisiusių" smegenyse.
  • Vaidotas Dapkevicius|2014.02.06 15:48
    Atsakymas "mantei" Mano komentaras ir buvo atsakymas į jūsų klausimą. Kada architektai taps iš tikrųjų universitetinio mentaliteto nešėjai, o ne pataikaujantys techninių projektų rengėjai ir teritorijų planuotojai, kada supras ko nori iš savo architektūros mokyklos ir iš algoms dirbančių dėstytojų, tada nebeliks anoniminių "manciu" ir klišėmis tampančių klausimų. O už darbą turi būti mokama, už puikiai atliktą darbą - dar daugiau. Kitais metais geriausių LT architektūros studentų baigiamųjų darbų konkurse dalyvaus ir Klaipėdos VDA fakulteto studento darbas. Pasimatuosim, kantrybės!
  • jonas|2014.02.06 15:46
    Kodėl nekalbama apie dėstytojus? Kaip gali dėstyti architektūrą žmogėnas pats gyvenime nieko nesuprojektavęs? Ko vertas mokslų daktaras, prieš 30 metų "išstenėjęs" disertaciją, bet daugiau nesugebėjo parašyti nei vienos knygos, nei vieno straipsnio (recenzuojamame žurnale), nedalyvavo nei viename architektūriname konkurse ir t.t.? Pasižiūrėkit į dėstytojų CV - sukrečiantys duomenys. Ko vertas profesorius, kuris dėsto I arba II kursui, specialybės įvadą, disciplinos pagrindus, nors vakaruose tai daro asistentai? Patys studentai juokiais iš kai kurių dėstytojų.
  • Arb|2014.02.06 15:05
    Seniai šnekama viena, o daroma priešingai. Tai yra negerai
  • Algis|2014.02.06 08:24
    Universitetai gamina tik architektūros bakalaurus, o ne profesionalius architektus. Apie kokią kokybę galima kalbėti, kai studijuoja šimtai žmonių? Tai yra lavina žmonių, kurie formaliai turi universitetinį bakalauro/magistro išsilavinimą, bet neturi profesinės kvalifikacijos (pasižiūrėkit į savo diplomus - ten nekalbama apie profesinę kvalifikaciją). Kiekis rodo susidomėjimo laipsnį ir viskas. Pagal aktyvių dalyvių skaičių architektūriniuose konkursuose neatrodo, kad Lietuvoje yra itin daug originaliai mąstančių architektų.


Visi laikai yra privalomi
E-mail: