Lietuvos architektų sąjunga

SIKON XXVIII rezultatai

Birželio pabaigoje, 28-ąjį kartą, įvyko kasmetinis studentų idėjų konkursas „SIKON“. Architektūros studentų klubo organizuojamas renginys birželio 25 – 28 dienomis pakvietė dalyvius į Rusnės miestelį kurti tema „Sintezė“. Šiuolaikinės kūrybos ir istorinio palikimo dermės problematiką nagrinėjo 11 studentų komandų, kurios savo idėjas pateikė instaliacijų forma įvairiose miestelio erdvėse.
 
 
Trumpa istorija
 
SIKON – tai renginys turintis gilias tradicijas. Pirmasis konkursas buvo surengtas 1983 m., trijų ambicingų studentų, šiandien gerai žinomų architektų, A. Ambraso, G. Čaikausko ir A. Karaliaus dėka. Pagrindinis renginio tikslas – vienyti įvairių aukštųjų mokyklų studentus ir skatinti išlipti iš akademinių rėmų – išliko iki šių dienų, tačiau jo formatas laikui bėgant keitėsi. Nuo 2004 m. konkursas vyksta kūrybinių dirbtuvių forma, kurios keliauja po įvairias Lietuvos vietoves ir nagrinėja joms aktualias temas.
 
Dirbtuvių akimirka. Foto: J. Balčiūnas 
SIKON XXVIII – Sintezė
Šiemet studentų idėjų konkursas pasiekė Rusnės miestelį, kur dalyviai savo idėjomis bandė spręsti aktualias šiuolaikinės meninės išraiškos dermės su istoriniu palikimu bei modernaus žmogaus santykio su etnografine aplinka problemas. Šias problemas atspindėjo tema – „Sintezė“, kuria buvo siekta skatinti dalyvius kurti analizuojant aplinką, ieškoti darnos tarp naujo ir seno. 
Konkurso vieta pasirinktas Rusnės miestelis, kuris įgalino dalyvius savo darbais atskleisti užduotą temą. Tai savita architektūra pasižyminti etnografinė vietovė, kuriai aktuali šių metų SIKON’o nagrinėjama problematika.
 
M. Šaliamoras renginio atidarymo metu. Foto: L. Akelis
 
M. Šiupšinsko paskaitos akimirka. Foto: L. Akelis 
 
Dirbtuvių akimirka. Foto: L. Akelis 
 
Dirbtuvės naktį. Foto: M. Šiupšinskas  
Veiksmas
Pirmąją renginio dieną, ketvirtadienį, vyko pažintinė ekskursija laivu, kurios metu kapitonas papasakojo apie miestelį bei jo apylinkes. Kitą rytą, renginio atidarymo metu, dalyviai buvo supažindinti su tema, žodį tarė Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas M. Šaliamoras. Plačiau apie miestelį bei jo istoriją papasakojo Rusnės etnokultūros centro vadovė B. Servienė, o kunigas V. Miliauskas supažindino su Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia, kurioje ir vyko renginio atidarymas. 
Penktadienį bei šeštadienį dalyviai klausėsi paskaitų, kurios taip pat vyko bažnyčioje. Penktadienį architektė G. Antanaitytė pristatė projektą „Architektūriniai sustojimai Kuršių nerijoje“ ir papasakojo apie bendradarbiavimo svarbą kuriant jautrioje teritorijoje. Vakare dalyvius sužavėjo kupina optimizmo architekto M. Šiupšinsko paskaita „Swingland – judėjimas kaip erdvės katalizatorius“. Šeštadienio rytą G. Nausėdaitė pristatė kitąmet Lietuvoje vyksiančią Europos architektūros studentų asamblėją. Popiet architektas G. Stauskis supažindino su kraštovaizdžio urbanistika, o vakare architektas E. Neniškis papasakojo apie sinergetinę architektūrą. Paskaitos buvo atviros visiems, tad sulaukta ir vietos gyventojų dėmesio.
Renginio metu vykusios kūrybinės dirbtuvės prasidėjo nuo pat SIKON’o pradžios. Pirmosiomis dienomis dalyviai skirstėsi komandomis ir generavo idėjas, ieškojo įkvėpimo bevaikščiodami miestelyje ir klausydami lektorių paskaitų. Intensyvus idėjų įgyvendinimo procesas vyko šeštadienį. Organizatoriai parūpino įvairiausių medžiagų bei įrankių joms apdoroti, suteikdami galimybę įgyvendinti išliekamąją vertę turinčius projektus. Idėjų realizavimas nusitęsė iki paryčių.
 
Komisija ir dalyviai išsiruošė į darbų peržiūrą. Foto: L. Akelis
 
Pristatymo akimirka. Foto: L. Akelis 
 
Darbų peržiūros akimirka. Foto: M. Šiupšinskas
 
Darbų peržiūros akimirka. Foto: M. Šiupšinskas
Vertinimas
Sekmadienio rytą atėjo laikas kūrybinių dirbtuvių finalui – darbų pristatymui komisijai, kurią šiemet sudarė 8 narių komanda: architektai – G. Čaikauskas, T. Grunskis, S. Kuncevičius, G. Natkevičius, R. Palekas, S. Slavinskas, tapytoja L. Puipienė ir komisijos pirmininkas – architektas M. Šiupšinskas. Dalyviai kartu su svečiais ir komisijos komanda aplankė komandų sukurtas instaliacijas netikėčiausiose Rusnės vietose, išklausė jų pristatymus. Po ilgos peržiūros komisija grįžo pasitarimui.
Šiemet apdovanojimai vyko kiek neįprastai. Komisijos nariai išrinko tris geriausius darbus­ prizininkus ir tris vertus paminėjimo, tačiau vietomis neskirstė. Komisija ilgai diskutavo ar prioritetas turėtų būti teikiamas konkrečiam darbui atsižvelgiant į jo išskirtinumą ir realizacijos kokybę, ar visgi lakoniškai idėjai, kuri originaliai atskleidžia renginio temą. Komisijos narių teigimu, būtų buvę labai sunku išskirti vieną geriausią projektą, nes renginyje netrūko kokybiškai atliktų darbų, kurie stengėsi apjungti abu šiuos aspektus. Komisija džiaugėsi šių metų darbų išliekamąja verte ir dalyvių gebėjimu savitai pažvelgti į juos supančią aplinką. Renginio organizatoriai balsavimo būdu taip pat išsirinko favoritą, kuriam skyrė organizatorių apdovanojimą. Dar vieną apdovanojimą, savo ruožtu, skyrė, vienas iš SIKON’o įkūrėjų, architektas G. Čaikauskas, paties išrinktai komandai.
 
Instaliacija „Kontaktas“. Foto: M. Šiupšinskas
 
Instaliacija „Kontaktas“. Foto: M. Šiupšinskas  
 

Nors komisija pirmosios vietos nugalėtojo nerinko, daugiausia laurų susižėrė projektas „Kontaktas“, kuris pateko tarp komisijos išrinktų prizininkų, laimėjo organizatorių bei architekto G. Čaikausko įsteigtus apdovanojimus. Darbo autoriai – komanda „Po to“ (K. Denisovaitė, L. Gaižutytė, M. Kildaitė, I. Kundreckas). 
Darbo aprašymas: „Darbo „Kontaktas“ idėja kilo atradus apleistus sandėliukus. Šios paprastos, bet smalsumą skatinančios erdvės charakteringoje Rusnės vietoje buvo suprojektuotos vienodos, tačiau bėgant laikui visi sandėliulai tapo skirtingi – vieni dar užrakinti, į kitus jau galima įeiti, įvairiose sienų vietose išmuštos angos. Kiekvienas sandėliukas – tai modulis, iš esmės, jie vienodi, bet įėjus pajuntamas visai kitoks kontaktas su aplinka, nei prieš tai buvusiame. Visi jie sudaro skirtingų kontaktų sintezę. Šis reiškinys darbe buvo išreikštas per žvilgsnio modulį – padaryta pakyla, kuria pasilypėjus galima apžvelgti panoramą, pro savotiškus žiūronus žvilgsnis buvo įspaustas į taškinį vaizdą, matinis stiklu uždengtos durys blokavo žvilgsnį, sukėlė neatrastos erdvės pojūtį. Kintantis žmogaus žvilgsnis leido atrasti skirtingo tipo kontaktus su aplinka, įvyko kontaktų sintezė. Darbe atskleista, kad apleistas ir ne visų pastebimas objektas gali būti atraktyvus, skatinantis tiek tiesiogiai, tiek filosofiškai atrasti kontaktą su aplinka.“
 
Instaliacija „Rusnoti“. Foto: L. Akelis
 
Instaliacija „Rusnoti“. Foto: M. Šiupšinskas  
 
Tarp komisijos prizininkų taip pat pateko darbas pavadinimu „Rusnoti“, kurio autoriai – komanda „Bent jau bandėm“ (G. Černiavskaja, M. Jagnieškutė, J. Karalius, G. V. Turek).
Darbo aprašymas: „Užduočiai įvykdyti ne be priežasties pasirinktas tiltas. Tiltas – pats savaime stiprus sintezės identitetas, jungiantis Rusnės miestelio centrą su gamta, sausumą su vandeniu, todėl komandos tikslas buvo priversti žmonių srautą kiek pristabdyti, kad šis „rusnotų“ (žodis, iš kurio kilęs Rusnės pavadinimas), kaip ir po tiltu tekanti upė, taip sintetinant du skirtingus greičius. Tam buvo sukurta instaliacija: vietoj išdaužtų betoninių armatūrinių turėklų pateikta organiška alternatyva – organiniame stikle įstiklinta nendrė dar labiau paryškinanti vandens ir sausumos sintezę.“
 
Instaliacija „Šaukštas“. Foto: L. Akelis
 
Instaliacija „Šaukštas“. Foto: M. Šiupšinskas  
Trečiasis komisijos išrinktas prizininkas – projektas „Šaukštas“, autoriai – komanda „5 turbinos“ (M. Išaras, M. Jarusevičiūtė, H. Jurevičius, V. Kazlauskas, J. Žička).
Darbo aprašymas: „Pasakojama,  kad kadaise Rusnė buvo mylimiausia Nemuno dukra, bet ją įsimylėjo Bangpūčio sūnus Vakaris ir paprašė jos rankos. Tačiau Nemunas neleido. Vakaris pabėgo su Rusne. Ilgą laiką Nemunas neatleido pastarajam iki kol sulaukęs 7 anūkų nušvito.; Bangpūtys buvo svarbus žvejams. Tam, kad šis dievas nesukeltų Baltijos jūroje audrų, žmonės aukojo aukas, dažniausiai šaukštą, kurį sudegindavo.; Šaukštas simbolizuoja jungtį tarp realaus ir Dieviškojo pasaulio, per jį vykdoma dviejų pasaulių sintezė.“
 
Instaliacija „Vanduo“. Foto: M. Šiupšinskas 
 
Instaliacija „Sintezatorius“. Foto: L. Akelis 
 
Instaliacija „Akupunktūra“. Foto: L. Akelis  
Komisija išskyrė ir tris vertus paminėjimo darbus, kurie vos per plauką nepateko į prizininkų trejetuką. Darbas „Vanduo“, kurio autoriai – komanda „9 grupė“ (M. Indriliūnas, R. Raziūnaitė, T. Skurdauskis, M. Stonytė, Š. Šemulis). Ši instaliacija atkreipė komisijos dėmesį dėl jo autorių gebėjimo kritiškai žvelgti į renginio temą, kelti nelengvus klausimus apie prašalaičio ir vietos santykį. Taip pat, paminėjimo nusipelnė darbas „Sintezatorius“. Ekstremalaus baldo autoriai, komanda „Sintezatorius“ (E. Ganusauskas, D. Gudavičiūtė, R. Samackaitė, M. Tautvydas), provokavo renginio dalyvius surizikuoti ir pasisupti ant bedugnės krašto. Trečiasis darbas – „Akupunktūra“, autoriai – komanda „Rytoj grįšim“ (E. Bartusevičiūtė, D. Jankauskas, B. Petruškaitė, D. Požytė, V. Reikertas, M. Železniak). Komanda ne tik įsiklausė į Rusnės gyventojų istorijas, bet ir papildė vietos mitologiją nauju pasakojimu apie tašką kuriame gera susitikti. Šie darbai pasak komisijos yra verti paminėjimo dėl konceptualaus žaismingumo puikiai atspindinčio SIKON'o dvasią.
 
Darbai nusitęsė iki ryto. Foto: M. Šiupšinskas 
SIKON XXVIII organizavo Architektūros studentų klubo nariai: L. Akelis, A. Balčiūnaitė, V. Balčiūnas, I. Bogušaitė, J. Juzėnas, A. Matulevičiūtė, V. Narušis, M. Norvila, M. Paužaitė, A. Vasilevski.
Renginį finansavo – „Lietuvos kultūros taryba“. Generalinis rėmėjas – „Monier“. Mecenatai – „Exterus“, „Schuco“. Rėmėjai – „Hormann“, „Mana drinks“, „Baltic Digital Printing“, „Archiforma“.
Informaciją parengė Vilius Balčiūnas

Kontaktai

Lietuvos architektų sąjunga
Kalvarijų g. 1, 09310 Vilnius, Lietuva

Tel.: (8~5) 275 6483
El. paštas info@architektusajunga.lt

Juridinio asmens kodas: 191934984
PVM mokėtojo kodas: LT 919349811

Plačiau…

Užsiprenumeruokite naujienlaiškį

Archyvai

Atgal