Rygos, o kartu ir visos Latvijos, architektūros padangę praeitą savaitę sukrėtė naujiena: rodės, nepajudinamas ir nepakeičiamas Rygos miesto vyriausias architektas Janis Dripe neteko posto. Aiškios priežasties, kodėl kontraktas su J.Dripe nebepratęsiamas, neįvardijama.
Neoficialiomis žiniomis, Rygos miesto savivaldybės valdančioji koalicija (kurioje pagrindinį svorį sudaro rusiška partija) neapsikentė J.Dripės ir jo vadovaujamos ekspertų tarybos prieštaravimo kai kuriems abejotinos kokybės plėtros projektams, kurių sklandžiu įgyvendinimu suinteresuoti tam tikri investuotojai.
Taip pat kalbama, kad užsimota apskritai panaikinti Rygos miesto vyriausio architekto biurą, į kurio modelį Lietuvos architektai vis dairydavosi su baltu pavydu.
Rygos miesto architekto biuras – tai institucija-instrumentas, savo veikla siekiantis subalansuoti ekonominį ir socialinį aspektus profesionaliai reguliuojant urbanistinę miesto plėtrą.
Rygos miesto vyriausias architektas – tai miesto politikams nepavaldi pareigybė. Vyr. architektas, priešingai praktikai Lietuvos miestuose, yra ne politikų sprendimų įgyvendintojas, o savarankišką nuomonę turintis ir reiškiantis profesionalas, kurio balsas turi svorį ir reikšmę.
Rygos vyr. architektas dalyvauja miesto urbanistinės plėtros strategavime ir viešinime, reiškia nuomonę apie įvairius projektus, prisideda prie svarbiausiųjų kuravimo (pvz., Nacionalinio meno muziejaus rekonstrukcijos, kurios projektą rengia konkursą laimėję lietuvaičiai „Processoffice“). Taip pat jo biuras yra atsakingas už Rygos architektūros reprezentaciją Latvijoje ir užsienyje.
Vyr. architekto biuras Rygoje turi savo profesionalų personalą ir finansavimą (jį skiria miesto savivaldybė), kurį skirsto savo nuožiūra (pvz., leidinių apie architektūrą leidybai, parodoms ir kt.).
Latvijos Kultūros ministerija ragina Rygą grąžinti J.Dripę į postą, šią savaitę Latvijos architektų sąjunga taip pat renkasi į posėdį, kuriame bus diskutuojama apie Rygos miesto architekto biuro veiklą, modelį, vyr. architekto kompetencijas, galimus kandidatus. Kaip bus renkamas ir kas gali tapti naujuoju (ar grįžusiu) Rygos vyriausiu architektu, kol kas neaišku.
Panašu, kad Ryga atsidūrė ties kryžkele – ar urbanistinė, architektūrinė plėtra bus valdoma profesionaliai, objektyviai ir demokratiškai, atsižvelgiant į miesto, visuomenės interesus, ar taps tam tikrų ekonominių ir politinių jėgų žaidimų aikštele su savais statytiniais teisėjais?
Tekstas: Rūta Leitanaitė
Padėka už informaciją: Artis Zvirgzdiņš (a4d.lv)
