Puslapį remia

LAS partneriai

Poezijos parkas, Marijampolė. Meno kūrėjų organizacijų asociacijos apdovanojimas 2012. L&G projektai. Arch. G.Vieversys, A.Byčenkovas, T.Eidukevičius; kartu su R.Marcinkevičiene, A.Marcinkevičiumi
Rekreacinis kompleksas “Svencelė”. 1/5 METRO. “Andrė Baldi” ir “Aketuri architektai”, arch. A. Baldišiūtė, M. Rekevičienė, I. Uogintas, L. Rekevičius, A. Neniškis
Individualus namas Braškių gatvėje, Kaune. 1/5 METRO. “G.Natkevičius ir partneriai”, arch. G. Natkevičius, M. Mickevičius
Mokykla Balsiuose, Vilniuje. 1/5 METRO. “a.s.a. Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma”, arch. S. Kuncevičius, M. Dagys, L. Kuncevičienė, Ž. Gudelis, V. Jurgaitienė, A. Kuncevičiūtė
Vilniaus universiteto biblioteka (MKIC). 1/5 METRO. “Paleko ARCH studija”, arch. R.Palekas, B.Puzonas, A.Palekienė, P.Išora, M.Šiupšinskas, M.Zemlickaitė, L.Sužiedelytė, A..Barzda, J.Garšvaitė, V.Bavarskis
<p>
<b>Zaraso ežero apžvalgos ratas Zarasuose</b>. Tarptautinio konkurso "Europos viešoji erdvė 2012" finalininkas. 1/5 METRO. Arch. Š.Kiaunės studija<br />
</p>

Architektai sunerimę: nei visuomenė, nei profesionalai nematė naujos Palangos universalios salės projekto (12)

Lietuvos architektų sąjunga LR Aplinkos ministerijai, LR Kultūros ministerijai, Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) ir Palangos miesto savivaldybei pareiškė susirūpinimą, jog visuomenei svarbaus ir kurorto kaitai didelę reiškmę turėsiančio pastato - naujos universalios arenos - projektavimo procesas stokoja viešumo.

Prieš kelias dienas žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog jau yra parengtas universalios 2000 vietų arenos Palangoje techninis projektas, gautas leidimas objekto statybai, netgi svarstoma valstybinės paramos galimybė.

Lietuvos architektų sąjunga su nerimu seka arenos, kuri planuojama Palangos centrinio stadiono teritorijoje, projektavimo eigą. Prieš pusmetį LAS savo susirūpinimą raštu pareiškė toms pačioms aukščiau išvardintoms institucijoms, teigdama, jog statinys turės svarbią įtaką Palangos miestovaizdžio, urbanistinės struktūros, socialinio ir ekonominio konteksto kaitai, todėl jo architektūrinių, urbanistinių sprendinių kokybei privaloma skirti ypatingą dėmesį.

Tuomet LAS siūlė nutraukti paskelbtą viešųjų pirkimų konkursą, kurio vertinimo vienas svarbiausių kriterijų - projekto kaina, o ne kokybė, ir skelbti architektūrinį-urbanistinį konkursą, siūlė pagalbą jį organizuojant.

Deja, jokio atsakymo nebuvo sulaukta. Dar daugiau: konkursas įvykdytas, projektas parengtas ir suderintas be realaus viešumo. Juridiškai korektiškas procesas (privaloma, tačiau labai ribota ir neišsami informacija pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos, Palangos savivaldybės tinklapyje) nesuteikė galimybės nei profesionalams, nei plačiajai visuomenei, kuri bus tikrasis pastato vartotojas, susipažinti ir pareikšti nuomonę apie konkursą laimėjusios UAB “Simper” parengtą projektą.

Rašte, išsiųstame Aplinkos, Kultūros ministerijoms, VPT ir Palangos merui, LAS ragina inicijuoti arenos  projekto viešą pristatymą profesionaliajai bendruomenei, o kartu ir plačiajai visuomenei. Architektų sąjungos nuomone, viešumas, kad ir pavėluotas, yra būtinas siekiant aukščiausios architektūrinės, urbanistinės kokybės statant naujus pastatus vertingu gamtiniu ir urbanistiniu kontekstu pasižyminčioje Palangoje, o taip pat užtikrinant viešą Lietuvos piliečių interesą.

Beje, liepos 12 d. Palangoje vyko LR Vyriausybės išvažiuojamasis posėdis, kuriame svarstyti Kurhauzo atstatymo, Vasaros estrados rekonstrukcijos, Universalios salės ir kiti klausimai. Norą dalyvauti posėdyje pareiškę Lietuvos architektų sąjungos atstovai sulaukė neigiamo atsakymo, kadangi posėdžio būta uždaro. Prieš Vyriausybės ir Palangos savivaldybės atstovų posėdį apie naujos kurorto universalios salės projekto (ne)viešumo problemą LAS informavo Kultūros viceministrę N.Laužikienę.

Tame pačiame posėdyje nuspręsta, jog vienas prioritetinių darbų Palangos mieste bus Senamiesčio specialaus plano rengimas. Kol kas pajūrio kurorte taikoma viešųjų pirkimų konkursų praktika neduoda pagrindo optimizmui, kad ir jo rengėjai vėl nebus parinkti perkant pigiausią projektą.

Tekstas: Rūta Leitanaitė

RSS

Komentarai

  • p.etras|2011.08.05 11:56
    Pasižiūrėjus nuorodą,susidaro įspūdis,kad šis monolitiškas,nesuskaidytas salės tūris nelabai dera su žymiai smulkesniu esamo Palangos užstatymo masteliu .Įdomu būtų palyginti kitus,nelaimėjusius projektus. http://www.15min.lt/naujiena/miestas/klaipeda/kurorto-sporto-sale-gasdina-architektus-43-162107 "Priėmėme pasiūlymą už mažiausią kainą, kurią pateikė ir pagrindė bendrovė „Simper“, nes kitokių kriterijų negalime taikyti”, – kalbėjo Š.Vaitkus." "vyr. architektas 2011.07.14 18:25": "Deja, tai galėjo padaryti tik SIMPER su PV architektu G. Jurevičiumi - ir tai nebuvo "mažiausia kaina". Kuriuo tikėti?
  • ms|2011.07.27 10:42
    http://www.15min.lt/naujiena/miestas/klaipeda/kurorto-sporto-sale-gasdina-architektus-43-162107
  • to 2011.07.18 21:20|2011.07.19 13:31
    O kur tą projektą galima pamatyti? Gal galite nurodyti? Ir "vyr.architektas" čia tiek daug pripasakojo,o kurgi pats projektas?
  • nemaciulis|2011.07.18 21:20
    tai, jei maciulis nemate dar nereiskia, kad visuomene ir "profesionalai" nemate...
  • LBP|2011.07.18 14:59
    Prašymui: kaip LAS gali kažką parašyti, žinant, kad laimėjo komanda "iš paraščių". Jei būtų laimėjusi vieno iš archgrando biuras, ginamosios kalbos nenutiltų.
  • Prašymas|2011.07.16 22:12
    Geriau pareikštumėt susirūpinimą dėl fokusų po MMC konkurso. Laikas eina, purvais taškomasi, o oficialios archsąjungos pozicijos kaip nesigirdi, taip nesigirdi. Neaišku ar dėl neorganizuotumo, ar dėl interesų, ar dėl to, kad kelnės pilnos. Prašau - parodykit, kad sąjunga turi stuburą, nes kol kas vaizdelis graudžiai juokingas...
  • algis.c.|2011.07.15 15:27
    Kažkodėl Estijoje ar Latvijoje,kaip ir normaliose Europos šalyse, gali vykti normalūs,atviri architektūros konkursai (žiūr.muzikos mokyklos konkursas Taline ,straipsnis kairėje),kur vertinamos architektūrinės idėjos,o ne "projektuotojai".Lietuvoje -dažniausiai ne.Gal reikia keisti įstatymus pagal Estijos ar Latvijos pavyzdį?
  • Panašų raštą siūlome parengti dėl požeminio tunelio Santariškėse. Kreipiamės į Vilniaus miesto savivaldybę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad būtų sustabdytas požeminio pėsčiųjų tunelio Santariškių gatvėje projekto įgyvendinimas, kol nebus pagrįsta projekto nauda bei įvertinti alternatyvūs sprendimai, pasitelkus nepriklausomus ekspertus ir pritaikius objektyvius metodus. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. birželio 28 d. posėdyje pritarė projekto „Vilniaus miesto Santariškių gatvės dalies rekonstrukcija su požeminio pėsčiųjų tunelio įrengimu“ įgyvendinimui (už – 32, prieš – 0, susilaikė – 7, nebalsavo –1). Nuspręsta skirti 142 789 Lt 21 ct iš savivaldybės biudžeto. Projekto preliminari vertė – 3 173 093 Lt 53 ct. Prašome už projektą atsakingus asmenis atsakyti į šiuo klausimus: Kodėl sprendimas priimtas nedemokratišku keliu, neapklausus ekspertų, neišsiaiškinus Santariškių klinikų personalo, Vilniaus miesto gyventojų ir jo svečių nuomonės? Kodėl neatlikta galimybių studija (kurią buvo planuojama atlikti) ir visiškai nenagrinėti alternatyvūs sprendimai, nesvarstyta galimybė įrengti šiuolaikišką šviesoforais reguliuojamą sankryžą su perėjomis pėstiesiems ir dviratininkams? Kodėl siūlomas požeminės pėsčiųjų perėjos sprendimas yra nepagrįstas? Panaikintos antžeminės pėsčiųjų perėjos gali kelti pavojų pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių saugumui, nes skiriamojoje juostoje neplanuojama įrengti tvorų (barjerų) – išlipę iš visuomeninio transporto žmonės kirs gatvę tiesiausiu keliu. Tvoros (barjerai) ties skiriamąja juosta nebus įrengtos todėl, kad antžeminė sankryža išliks, t. y. bus galima daryti kairįjį posūkį. Kita grėsmė yra ta, kad nebus užtikrintas saugumas. Dėl nesaugumo jausmo žmonės paprastai vengia leistis į tunelį, ypač tamsiuoju paros metu. Vakarų Europos miestuose, pertvarkant transporto mazgus, šiuo metu yra atsisakoma sprendimų, kuomet, atskiriant automobilių eismą nuo pėsčiųjų, pastariesiems pablogėja judėjimo sąlygos, t. y. norėdami pereiti gatvę, žmonės privalo lipti laiptais ir (arba) naudotis liftu. Suvokiama, kad pėstieji ir automobiliai yra lygiaverčiai eismo dalyviai, o kertantiems gatvę žmonėms yra suteikiama pirmenybė. Norime pabrėžti, kad Santariškių medicinos įstaigų asociacijos prezidentas Arvydas Laurinavičius viešai pareiškė neigiamą požiūrį į požeminio tunelio įrengimą ir pasisakė už antžemines pėsčiųjų perėjas. Požeminės pėsčiųjų perėjos įrengimo galimybę savo mieste neigiamai įvertino ir Klaipėdos architektai. Pavyzdžiui, LASKAO Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, svarstydama gatvių infrastruktūros sprendimus prie Klaipėdos daugiafunkcinio sporto ir pramogų komplekso, požeminės perėjos idėją atmetė kaip finansiškai neracionalią bei nepopuliarią visuomenėje. Manome, kad ne pėstieji, o neišplėtotas gatvių tinklas yra pagrindinė Santariškių problema. Norime pakviesti architektus pareikšti savo nuomonę ir įvertinti pasiūlymą atsisakyti požeminio tunelio, įrengiant saugias pėsčiųjų perėjas, reguliuojamas šviesoforais.
  • vyr. architektas|2011.07.14 18:25
    "... Gal Palangos vyr. architektas nežino šių STR-ų reikalavimų ?" Gal žino, o gal ir nežino. Bet, kad tamsta em nelabai žinai (o gal norisi nežinoti) STR "Statinio projektavimas" tai gamina įtarti. Visuomenei svarbių statinių sąraše - 900 vietų sporto salės - nelabai pavyks surasti. Kita vertus Palangai universalios sporto salės labai reikia ir tai gali būti "pritempiama" kaip visuomenei svarbus objektas. Naivu būtų teigti, kad Palangai reikia sporto (universalios) arenos (pvz. panašios į Klaipėdos statomą), nes Palanga nevertinama kaip subjektas dideliems sporto renginiams organizuoti. Bet Palanga yra puikus miestas treniruočių stovykloms vykdyti ir žemesnio rango varžyboms organizuoti. Ir, kad visa tai galėtų vykti - trūksta tik sporto salės. Kita vertus - net ir vykdydama viešųjų pirkimų procedūrą - Palangos savivaldybė nenusipirko "pačios mažiausios kainos". Pamačius, kokia ta siūloma mažiausia kaina (nors siūlė atestuoti specialistai), buvo pareikalauta kainą pagrįsti ir pateikti įgyvendintus projektus. Deja, tai galėjo padaryti tik SIMPER su PV architektu G. Jurevičiumi - ir tai nebuvo "mažiausia kaina". Jei LAS ar kolegos architektai turi pagrindo abejoti Palangos sporto salės projektuotojų architektūriniu, profesiniu ar kitokiu neišprusimu, tai prašome pranešti savivaldybės administracijai, nes savivaldybės administracija neturi pagrindo abejoti. Beja ne tik Palangos savivaldybė ir vyr. architektas neabejojo šių projektuotojų galimybėm - kiti miestai ir vyr. architektai taip pat neabejojo, todėl jau turi pastatytas sporto sales. Pagal straipsnyje pateiktą nuorodą į raštą, kad tiek projektuotojų, tiek vyr. architekto kvalifikacija labiausia susirūpinęs LAS Palangos skyriaus pirmininkas (pagal viešo administravimo įstatymą už rašto turinį atsako rašto rengėjas). Nesiimsiu spręsti kiek tai etiška ar neetiška - bet apie abejojančio darbą yra pasisakęs architektas L. Vaitys LAS puslapiuose ir kalbėjo jis apie didesnio tūrio pastatą ne prie Klaipėdos pl., o prie Basanavičiaus g. Pabaigai noriu pasakyti, kad, kaip miesto vyr. architektas, aš džiaugiuosi jog pavyko miesto vadovus įkalbėti nesikišti į architektūrą (skaičiuojant, kad bus per brangu), o suteikus tokias galimybes architektams, jie suprojektavo ne "pigiausią tipinio karkaso dėžę", o pastatą, kuriam pastatyti mes tikrai surasim pinigų ir tikrai jį pastatysim, nes jo reikia ne asmeninėms ambicijoms įgyvendinti - jo reikia Palangos miestui.
  • Pagal STR bet koks projektas turi turėti projektuotoją. Pagal STR kiekvienas projektuotojas , vykdantis projektavimo veiklą, turi būti atestuotas. Kodėl atestuoti specialistai nebaudžiami gali savaip inicijuoti STR?. Nuimkite kartą negrįžtamai "galvas" prasižengusiems architektams (kolegoms), be meilių, seilių ar kitų sentimentų, paviešinkite juos, kad atimtas atestatas. Gal tada LAS atrodys, kad yra su stuburu, o ne belytis bestuburis.


Visi laikai yra privalomi
E-mail: