Puslapį remia

LAS partneriai

Poezijos parkas, Marijampolė. Meno kūrėjų organizacijų asociacijos apdovanojimas 2012. L&G projektai. Arch. G.Vieversys, A.Byčenkovas, T.Eidukevičius; kartu su R.Marcinkevičiene, A.Marcinkevičiumi
Rekreacinis kompleksas “Svencelė”. 1/5 METRO. “Andrė Baldi” ir “Aketuri architektai”, arch. A. Baldišiūtė, M. Rekevičienė, I. Uogintas, L. Rekevičius, A. Neniškis
Individualus namas Braškių gatvėje, Kaune. 1/5 METRO. “G.Natkevičius ir partneriai”, arch. G. Natkevičius, M. Mickevičius
Mokykla Balsiuose, Vilniuje. 1/5 METRO. “a.s.a. Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma”, arch. S. Kuncevičius, M. Dagys, L. Kuncevičienė, Ž. Gudelis, V. Jurgaitienė, A. Kuncevičiūtė
Vilniaus universiteto biblioteka (MKIC). 1/5 METRO. “Paleko ARCH studija”, arch. R.Palekas, B.Puzonas, A.Palekienė, P.Išora, M.Šiupšinskas, M.Zemlickaitė, L.Sužiedelytė, A..Barzda, J.Garšvaitė, V.Bavarskis
<p>
<b>Zaraso ežero apžvalgos ratas Zarasuose</b>. Tarptautinio konkurso "Europos viešoji erdvė 2012" finalininkas. 1/5 METRO. Arch. Š.Kiaunės studija<br />
</p>

Modernaus meno centro architektūros idėjų konkurso finalininkai (SU KOMISIJOS KOMENTARU) (20)

Išrinktos 6 geriausios Modernaus meno centro pastato Vilniuje architektūrinės idėjos. Konkursui, kurį organizavo Lietuvos architektų sąjunga ir viešoji įstaiga „Modernaus meno centras”, iš viso pateikti 62 darbai, tačiau 5 iš jų, komisijos sprendimu, nebuvo vertinami, nes buvo pristatyti pavėluotai. Tarp geriausiųjų pateko 5 lietuvių ir vienas estų architektų projektas.

Komisijos komentaras:

Pagrindiniai kriterijai, vertinant darbus, buvo: urbanistiniai sprendiniai, pastato santykis su aplinka; pastato architektūrinės išraiškos koncepcijos įtaigumas ir planiniai - erdviniai sprendiniai (ergonomiškumas, funkcionalumas, tinkamumas šiuolaikinio meno muziejaus veiklai). Vertinant buvo atsižvelgiama ir į sprendinių ekonomiškumą, atitikimą numatytam statybos biudžetui (15 mln. litų).


Komisija įvertino darbus, kuriuose pastatas projektuojamas ne apatinėje terasoje: taip išsaugoma pieva, jos ryšys su sakurų sodu, o MMC pastatas bei jo prieigos atitraukiamos nuo judrios Upės gatvės triukšmo ir dulkių.


Projektai, kuriuose pastatai numatyti aukštutinėje terasoje, užtikrina svarbų glaustą ryšį su Nacionaline dailės galerija kompozicine, semantine bei funkcine prasmėmis. Palikus pievą – ekspozicinę erdvę -  priešais NDG neužstatytą, architektų G. Baravyko ir V. Vieliaus suprojektuotas pastatas išsaugotų vizualinį reikšmingumą Neries kranto panoramoje ir originalios kompozicinės idėjos stiprumą.


Bendra viešoji erdvė tarp abiejų pastatų sukurtų teigiamą sinergiją. 


MMC pastatas turėtų būti reprezentatyvus ženklas Vilniaus panoramose, todėl prioritetas buvo suteiktas projektams, kurie nebuvo „paslėpti“ po žemės paviršiumi.


Atrinkti 6 projektai pasižymi aiškia architektūrine vizija ir kokybe, turi potencijos tapti ženklais panoramoje, dera su Nacionaline dailės galerija – yra savarankiški, nesileidžia užgožiami, tačiau ir nedominuoja, taip pat nemėgdžioja  galerijos pastato architektūros.

Antrame etape varžysis šių architektų parengti projektai (išvardinti abėcėlės tvarka):

• individuali įmonė „Andrė Baldi architektūra – urbanistika“ (Andrė Baldišiūtė, Sabina Grincevičiūtė, Algimantas Neniškis, Milda Naujalytė) (eilės numeris ekspozicijoje – 42);

42. 110206

VŠĮ "Modernaus meno centras" ir Lietuvos architektų sąjunga 

• Audrius Bučas, Arūnas Gardauskas, Darius Čaplinskas, Marina Bučienė (23);

23. 438825


• Saulius Pamerneckis, Vytenis Ūsas, Vytautas Pliadis, Indrė Ruseckaitė, Enrika Geštautaitė, Jonas Ruseckas (40);

 40. 301301


• Živilė Putrimaitė, Dovydas Čipkus, Marekas Mickevičius, Marius Morkūnas, Darius Romanovskij (26);

26. 093393


• Lembit-Kaur Stoor, Ulo-Tarmo Stoor, Kalle Komissarov (Estija) (22);

22. 757681

 


• Vainius Šalomskas (51).

51. 314159

Visi konkursui pateikti darbai pristatomi internetinėje Lietuvos architektų sąjungos svetainėje.

„Konkursas sulaukė itin daug dalyvių, o tai rodo ir didelį susidomėjimą pačiu objektu, ir naujo meno muziejaus svarbą šalies kultūriniam gyvenimui. Be to, konkursas tapo tarptautiniu: jame dalyvavo architektai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio“, – teigia Lietuvos architektų sąjungos vicepirmininkas Tadas Balčiūnas. 

Darbai buvo vertinami pagal tris svarbiausius kriterijus: „Vienas iš jų – urbanistinis kriterijus, t. y., siekiame, kad muziejaus pastatas harmoningai įsilietų į dešiniąją Neries krantinę, natūraliai derėtų su Nacionaline dailės galerija, kitais krantinės pastatais ir landšaftu. Taip pat svarbu, kad pastatas būtų funkcionalus, kad jame veiksiantis muziejus galėtų atlikti sostinės kultūros ir šeimų laisvalaikio traukos centro funkciją. Trečias kriterijus – architektūrinės idėjos meninė raiška, jos originalumas“, – teigia vertinimo komisijos narys, Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros profesorius Algimantas Mačiulis.

Artimiausiu metu kiekvienam finalininkui bus pateiktos vertinimo komisijos, ekspertų pastabos ir skirti keli mėnesiai architektūriniams pasiūlymams tobulinti. Konkurso nugalėtoją planuojama paskelbti gegužės mėnesį. Konkurso prizinis fondas – 130 tūkst. litų. Pirmosios vietos laimėtojui bus skirta 50 tūkst. litų.

Konkurso vertinimo komisiją sudaro Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė architektė Giedrė Filipavičienė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė dr. Lolita Jablonskienė, architektai prof. A. Mačiulis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. Mindaugas Pakalnis ir Kauno technologijos universiteto doc. Gintautas Prikockis, viešosios įstaigos „Modernaus meno centras“ vadovė Danguolė Butkienė ir tarybos pirmininkas prof. Viktoras Butkus. Pateiktus projektus taip pat recenzavo specialiai tam suburta architektų ir inžinierių grupė.

„Naują meno muziejų Vilniuje siūloma statyti dešiniajame Neries krante. Miesto savivaldybė šioje teritorijoje rengia detalųjį planą, kuriame ir bus formuojamas sklypas visuomeninės paskirties pastatui. Naujas muziejus kartu su Nacionaline dailės galerija ir kitais Neries pakrantėje išsidėsčiusiais muziejais galėtų tapti sostinės meno krantine – nauju traukos centru ne tik meno žinovams, bet, pirmiausia, eiliniams miesto gyventojams, jų šeimoms ir sostinės svečiams“, – teigia viešosios įstaigos „Modernaus meno centras“ tarybos pirmininkas prof. Viktoras Butkus.

Modernus meno muziejus būtų statomas iš privačių ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Muziejui taip pat būtų padovanota viešosios įstaigos „Modernaus meno centras“ kaupiama unikali Lietuvos meno nuo 1960 m. kolekcija, kurioje jau šiandien yra apie 1500 garsių Lietuvos kūrėjų darbų.

Daugiau informacijos apie konkursą:
Tadas Balčiūnas
Lietuvos architektų sąjungos vicepirmininkas, Vilniaus skyriaus pirmininkas
Tel. 8 614 04878
El. paštas balciunas.tadas@gmail.com
www.architektusajunga.lt 

Visi konkursui pateikti projektai yra paskelbti:
www.architektusajunga.lt/naujienos/modernaus-meno-centro-vilniuje-konkursas

Daugiau informacijos apie Modernaus meno centrą:
www.mmcentras.lt
 

Ekspoziciją galima apžiūrėti Energetikos ir technikos muziejuje: Rinktinės g. 2, Vilniuje (prie Karaliaus Mindaugo tilto).
Muziejus atidarytas antradieniais - šeštadieniais, nuo 10 iki 17 val.

Recenzentai: K.Sabaliauskas (nagrinėjimo aspektas: urbanistinė-erdvinė analizė), S.Trilupaitytė (nagrinėjimo aspektas: muziejus mieste kaip sociourbanistinis objektas), R.Kučinskas (VDA, nagrinėjimo aspektas: architektūros įvaizdis, ženkliškumas), T.Balčiūnas (nagrinėjimo aspektas: funkcija), G.Paukštys (inžinierius, nagrinėjimo aspektai: statybiniai-ekonominiai , eksploatavimas).

VISI KONKURSO DARBAI 

1. 999994

2. 657185

3. 707077

4. 588885

5. 111111

6. 327786

7. 006900

8. 781010

9. 611026

10. 088006

11. 200000

12. 002850

13. 222247

14. 141414

15. 683578

16. 159753

17. 606060

18. 201134

19. 161616

20. 649653

21. 012210

22. 757681

23. 438825

24. 110110

25. 101010

26. 093393

27. 517040

28. 876164

29. 080211

30. 888822

31. 181818

32. 272437

33. 101100

34. 888888

35. 505505

36. 908908

37. 201112

38. 000240

39. 185241

40. 301301

41. 137025

42. 110206

43. 713713

44. 389389

 

 

45. 080070

46. 122422

47. 373936

48. 444444

49. 846295

50. 010117

51. 314159

52. 110208

53. 119911

54. 518181

55. 090902

56. 110208 (1)

57. 201903

58. 541116

 59. 620722

60. 020811

61. 201103312

 

 

APIE KONKURSĄ

Atvirą 2 etapų architektūrinį konkursą modernaus meno centro pastatui Vilniuje, dešiniajame Neries krante, suprojektuoti organizuoja VšĮ "Modernaus meno centras" ir Lietuvos architektų sąjunga.


MODERNAUS MENO CENTRAS. MISIJA IR VEIKLA
Modernaus meno centro muziejus - privačia iniciatyva įgyvendinamas projektas. Tai - dovana Vilniaus miestui ir miesto svečiams. Muziejus yra atsakingas už glaudų jame saugomos kolekcijos ir sociokultūrinės aplinkos ryšį.
Modernaus meno centro pastate bus saugoma, tvarkoma ir eksponuojama reprezentatyvi Lietuvos vaizduojamojo meno  nuo 1960 -ųjų iki šių dienų kolekcija. Kolekcija apima visas vizualaus meno sritis. Kolekcijos branduolį sudaro tapyba, taip pat - skulptūros, grafikos, fotografijos bei video meno kūriniai.
MMC patalpose, greta pagrindinės pastovios Lietuvos modernaus meno kolekcijos ekspozicijos, bus rengiamos laikinos kolekcijų parodos.
MMC neapsiribos vien tik muziejine funkcija. Tai bus visuomenės ir meno profesionalų susirinkimų, bendravimo, švietimo ir savišvietos vieta. Pastate bus įrengtos  kūrybinės studijos, patalpos vaikams. Centras turi tapti stipriu šeimų su vaikais traukos centru, kuriame šeima galėtų turiningai praleisti laisvalaikio pusdienį ar net visą dieną.

II etapo prizinių vietų premijos:
I vieta- 50 000 litų,
II vieta - 30 000 litų,
III vieta - 20 000 litų.
Likusiems II etapo dalyviams bus išmokėta po 10 000 Lt

RSS

Komentarai

  • Mark|2012.01.30 16:15
    Sveikinimai A01 Grupei. Projektas man labai patiko, ir urbanistinis sprendimas ir koncepcija, filmas... Tiesa kolegos darbe sako, jog labai panasus jau yra pastatytas: neseniai atsidares Tel Aviv Museum of Art Amir Building (Preston Scott Cohen)
  • tomas|2011.03.09 14:17
    pamatysit balde laimes :D bereikalo nerevuojates, kur ji ten....sh.
  • apie komentarą|2011.03.08 10:01
    Na, tai ir turėjau mintyje. Vertinimai paviršutiniški ir deklaratyvūs, nes neišgirdau nei vieno įtikinančio argumento nei dėl ryšio su NDG, nei dėl vietovės urbanizavimo, o apie sąmatą tiesiog nieko nebeužsiminta. Krūva sąvokų, kurios naudojamos kaip gražūs, protingi žodžiai į kurių reikšmes nekreipiama dėmesio. Viešųjų ryšių akcija – „piaras“- tikriausiai dėl to ir estų darbelis tarp finalistų atsidūrė (rimčiau skamba). Komentare įžvelgiau savęs įtikinėjimo nuosaką. Teigiant, kad užtikrins kaip tik ir atsisakoma galimybės įsitikinti. Ryšio tarp pastatų sprendime vartojama semantinės sąsajos reikšmė (architektūriniu sprendimu bandyta išreikšti mintis – ženklas ne tik fizine/ kūniška, bet požiūrio prasme. Juk dažnu atveju, tai ne reikšmės eksponavimas, o naujos reikšmės kūrimas, ypač tokioje situacijoje), bet galiausiai patikslinama visiškai pragmatiškai, t.y. ryšį sugretinant su atstumui, jo lokacija. Beje, jungtis per ūkino/ autobusų privažiavimo vietą, taip pat diskusijų verta tema (na, bet čia tik požiūrio reikalas). Taip, kaip komisija neperšu, kad taip būti negali (vertinsiu tuomet, kai šį sprendimą siūlantys autoriai pateiks išsamią tokio ryšio viziją). Bet neįsijaučiant į kitus sprendimus, neįmanoma įtikėti, kad pasirinktas geriausias. Nežinau, koks pievos jungties prie sakurų sodo reikšmingumas – tai šiuo metu esanti jungtis, bet visuomenėje, bent jau natūraliai kaip vertybė kol kas neprigijo (gali būti, bet čia ne dogma). Vėjas, gatvių triukšmas sklinda ir nuo prospekto. O štai stipriausias „semantinis“ ryšys - su greta esančia namų valda - jos sklypo riba (ji akivaizdžiausiai įtakojo atrinktus darbus)..... Ir atstumas tarp šių objektų mažiausias..... . Čia žiūrint kokio objekto atžvilgiu vertinsi..... tik štai, bet kuriame iš pasirinktų variantų sąsaja (objekto įtaka) akivaizdi. Ar kas pamąstė apie tai, jog šią vietą pradžioje verta sutvarkyti nuosavybės prasme, o tik paskui svarstyti jos įsisavinimo galimybes. Šlaitas, tam tikra prasme vertintinas kaip nepatogaus rekreacijai nuolydžio – kaip nors ir gamtinis, bet negyvas NDG piedestalas. Tas piedestalas gražu (lyg ir pastato dalis), bet gal gali būti ir kitaip (juk centras čia su malonumu gamtinėje aplinkoje telktus žmonės? Juk dirbtinio šlaito (pievos) sudievinimas - kraštutinumas, ypač nedera jei pradedi mąstyti apie šeimoms laisvalaikiui bandomas adaptuoti vietas. Nėra blogų vietų, o tik joms neadekvatūs sprendimai. Jei sprendimai situaciją papildo (patobulina), jie tik iš pirmo žvilgsnio (dėl nusistovėjusių stereotipų/ dogmų/ kitokių tiesų ar vizijų) gali būti vertintini kaip negeri, vėliau pati visuomenė jį absorbuoja arba ne (o matant detalizuotą viziją, tai galima nujausti). Ir apie sinergija kalbėti nedrįsčiau. Kol kas čia tik komercinis (kaip rinkos elementas) naudojamas triukas – kuo didesnė pasiūla vienoje vietoje. Sėkmingas tokios vertybės propagavimo pavyzdys - AKROPOLIS. Sinergiją sukuria emocinį, o ne materialinį krūvį turintys dalykai (štai dėl ko pradžioje nestebino biudžetas). Pati mintis turi turėti šarmo. Mintis turi būti tokia, kad šią su pasididžiavimu galėtum deklaruoti (lengvai išreikšti), tuomet tai taps įvaizdžio dalimi. Ir eilinis akmuo ar stačiakampė plyta gali tapti aukso vertės, jei taip kaip reikia, tam tikroje vietoje, tam tikrais konkrečiais (kilniais/ taurias) siekiais pastatyti. Tokį reikšmingumą/ pripažinimą suteikia visuomenė, išgrynina laikas. Jį reikia užsitarnauti/ užsidirbti savarankiškai, o ne nusipirkti kuo arčiau prisišliejant arba įmantria kaprizinga forma. Gera pradžia šia prasme galėjo būti šis konkursas. O jei buvo ketinama nustebinti pačiu (ambicingu ir inovatyviu, pažangių technologijų įtakoto dizaino) sprendimu, kuris savaime, dėl materinių galimybių eksponavimo taptų šių dienų visuomenės pėdsaku – „ženklu“ laiko erdvėje, apie biudžetą nereikėjo net užsiminti. Apie tai tik dėl vertinimo rezultatų (iš principo) negalima kalbėti, nes procesas neatskleidžia intelektualaus (atsargaus), pagarbos verto požiūrio į organizuotą procesą/ deklaruojamas vertybes. Komisijos rezultatai nuvertina taikomojo meno taikymo filosofijos sudėtingumą! Nuvertina tiek architekto veiklą, tiek šią vietą.
  • pavandenis|2011.03.07 22:57
    grauduma... grauduma.... geriau jau nieko negu kazkas is siu. kazkokios primityvios net gi infantilios formos arba kazkas labai nuvalkiota ir jau seniai pabode...
  • internautas|2011.03.04 18:03
    Akivaizdu, kad Baldizsiutes darbas yra nenugincijamas favoritas.
  • ech|2011.03.04 16:44
    aciu uz komisisjos komentara - jis su kaupu atskleidzia komisijos kompetencija.
  • arvis|2011.03.04 16:12
    ten kur baldisiute viskas buna blogai ir nesazininga, tiesiog desninga...
  • OMG|2011.03.04 08:13
    komisijos "komentaras" tik pademostravo absoliučią kai kurių savo narių nekompetenciją.
  • pavėsis|2011.03.03 18:13
    dėl pasirinktos urbanistinės krypties pilnai sutinku (nes su savo komanda priėjome tą pačią išvadą). be to, sklypo konfiguracija sufleravo, kur Vilniaus Planas mato šio sklypo užstatymą (džiaugiuosi savo nuojauta). o "lindimas į šlaitus" keliuose darbuose beveik įtikina, bet ryšys su NDG tampa įtartinas... sutikime, kad šioje vietoje priimtas sprendimas turi pagrindą; nors pora darbų į kitą turą galima buvo įsileisti. man silpniausias argumentas susijęs su Ženklu. juo labiau, kai jis labai akcentuojamas. mes jau turime krantinę "pilną ženklų". visa aukštybinių pastatų grupė paženklinta (kad ir spalvom). kodėl ramioje krantinės dalyje, kurią drįsčiau pavadinti netgi pauze (po aukštybinių pastatų, netgi tos pačios NDG subtilaus simboliškumo-ženklo) MMC turi išsiskirti, būti akcentuota? jau pati sklypo vieta yra arčiausia Neries t.y. pirmame plane. argi kiekvienas naujas pastatas turi išsiskirti? mes dar neišaugome iš šios senos ligos? net atskiras konkurso komisijos narys vertino šį "išsišokimą"... ir pateikti darbai (man jie patinka, su rezulatatais sutinku), bet keli jų su "ženkliškumu" peržengia ribas. 1.konsolė-ekranas (matyta, ragauta n kartų), 2.medžių grupė įrėminta (jau kažkada rašiau, kaip mes mėgstame gamtą sklypo ribose ir nematome ryšio su mišku už sklypo ribų), 3. ženklų-ženklas - rėmas prie pastato.. sorry, tai labai tiesmuki-formalūs receptai prilipdyti prie architektūros. mano nuomone simboliškumas negali būti savitikslis. jis veikia tik tada, kai išplaukia iš urbanistinės-architektūrinės, netgi vidaus struktūros koncepcijos. vykusi koncepcija ir talpina savyje organiškai jūsų trokštamą "ženkliškumą". ji gali būti rami subtili ar vos jaučiama.. bet jokiu būdu ne savitikslė. medžiai ir rėmas - mano nuomone šioje pozicijoje gavo formalius pliusus. būkime sau atviri ir pripažinkime ar norime tokių ženklų daugiau - kitose miesto vietose. aš noriu pirmoj eilėj geros architektūros. o savo ego užsakovai gali tenkinti savo namų valdos sklype :) noriu priminti, kad Upės gatvėje jau vienas konkursas buvo su su akcentuotu išsišokimu-ženkliškumu. tai "SBA-Green Balloon". realizacijai trūksta tik helio ir mielai tokį akcentą nupūstume kažkur į priemiestį. man nejuokinga :)
  • architektas|2011.03.03 16:20
    Gera nuomone, as jai beveik pilnai pritariu.


Visi laikai yra privalomi
E-mail: