Kasmet Lietuvos Architektų sąjungos organizuojmo renginio “Geriausi architektūros studentų darbai”
metu išrenkami geriausi praėjusių metų bakalauro ir magistro
baigiamieji darbai. Parodos-konkurso tikslas – suteikti būsimiems
architektams galimybę pademonstruoti savo kūrybines idėjas, sulaukti
įvertinimo iš platesnio, ne tik akademinio, profesionalų rato. Renginyje
dalyvauja visos 4 architektus ruošiančios aukštosios mokyklos
Lietuvoje: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus dailės akademija,
Vilniaus dailės akademijai priklausantis Kauno dailės institutas ir
Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Taigi parodoje atsispindi ir
visų mokyklų mokymo rezultatai ir kokybė, bendras architektūros mokymo
Lietuvoje lygis.
2011 m. architektūros studijas baigė:
VDA: 5 magistrai, 45 bakalaurai
VDA KDF: 3 magistrai, 16 bakalaurų
KTU: 21 magistrų, 40 bakalaurų
VGTU architektūros katedra: 23 magistrai, 32 bakalaurai
VGTU urbanistikos katedra: 20 magistrų, 47 bakalaurai
Bendras skaičius: 72 magistrai + 180 bakalaurų
(Nuomonė apie rengiamų studentų skaičių V. Dičiaus straipsnyje)
Baigiamuosius studentų darbus vertina komisija, sudaryta iš
profesionalių architektų, nedėstančių Lietuvos aukštosiose architektūros
mokyklose. Šiemet studentiškus darbus vertino architektai Ramūnas Raslavičius (Kaunas), Arūnas Liola (Vilnius, studija „Arches“), Marekas Mickevičius (Vilnius, studija „A01“) ir, pagal tradiciją, pernai metų geriausio magistro darbo autorius Ivane Ksnelashvili.
Į parodą ir katalogą (PDF)
buvo atrinkti 22 studentų darbai, kuriuos komisija pagal nustatytas
kvotas išrinko iš visų projektų, įvertintų 9-10 balų. Vertinimo
kriterijai: konceptualumas, originalumas; aiški
architektūrinė-urbanistinė idėja; estetinis darbo pateikimas.
GERIAUSIU MAGISTRO DARBU išrinktas VGTU magistrantės Jovilės Porvaneckaitės-Dagelienės projektas „Skausmo miestas – skaistykla“.
Stipri koncepcija, aiškiai išreikšta emocija, anot komisijos, paremta
gilia temos analize. Projektas inovatyvus tema, jos interpretacija,
funkcine struktūra ir architektūrine kalba, iki detalių apgavotuose
sprendiniuose matyti didžiulė darbui skirta energija.
Komisijos nuomone, projekto sprendiniai provokuojamai neigia istoriškai
susiklosčiusį Niujorko centro urbanistinės struktūros sprendimą –
išsaugoti Centrinį parką be pastatų. Kita vertus, būtent dėl savo
statuso ši vieta motyvuotai pasirinkta manifesto pobūdžio darbui,
nepretenduojančiam į realizavimą. Toks požiūris, pastebėjo komisija,
nesutampa su VGTU propaguojamomis, kituose darbuose atsispindinčiomis,
kryptimis, tačiau tvirti projekto argumentai įtikina, jog tai nėra
savitikslis protestas, o maksimalus pasirinktos temos, problemos
nagrinėjimas architektūrinėmis priemonėmis.
Jovilė Porvaneckaitės-Dagelienė (VGTU) „Skausmo miestas – skaistykla“.
Skausmo miestas – Skaistykla – tyrimas, kuriantis
architektūrinį procesą. Projekte siūloma atskira megastruktūra, tarpinis
miestas III, IV stadijos onkologiniams, AIDS pacientams, negalintiems
gyventi be skausmą malšinančių medikamentų. Eksperimento tikslas –
parengti naujos funkcinės sistemos eksperimentinį projektą, sukurti
traukos vietą nepagydomiems ligoniams, neatitraukiant jų nuo miesto
socialinės ir fizinės struktūros.
Įprastinėje rekreacinėje gamtos oazėje kuriamas probleminės funkcijos
objektas, palaipsniui priverčiantis įprastines parko lankytojų srautų
sroves priimti naujo objekto tikslinius lankytojus – paprastai iš
intensyvaus gyvenimo eliminuojamus sergančius ir sveikstančius
pacientus. Siūlomu eksperimentiniu pastato modeliu iššaukiama diskusija
ir aplinkos reakcija į sergantį žmogų, kuris šiame projekte yra
pirmiausia protestuojantis individas, suvokiantis savo vietą
visuomeninėje grandinėje ir siekiantis ja reorganizuoti. Projektas
sukurtas kaip procesas – ne architektūrinis įvykis. Manhatano Centrinio
parko erdvei šiuo projektu suteikiama nauja papildoma funkcija – parkas
tampa protesto erdve.
Pagyrų pelnė ir Gintarės Motuzaitės (VDA KDI) bei Astos Šivokaitės
(VGTU) projektai. G.Motuzaitės darbas „Kairysis Nemuno krantas – Kauno
miesto urbanistinės struktūros dalis“, komisijos nuomone, inovatyvumu
nepribloškė, tačiau yra itin profesionalus, sukurtas atsižvelgiant į
urbanistinį ir gamtinį kontekstą, išsaugant ir sumaniai panaudojant
esamas vertybes. Pasak jų, realiai įgyvendinti projekto sprendiniai
praturtintų kairio Nemuno kranto terasą įvairialype programa, kokybiška
architektūra ir išplėstų Kauno miesto centrą į kitą krantą. Beje,
komisija pastebėjo, jog projektai, pateikiami be maketų, yra sunkiau
suvokiami.
Gintarė Motuzaitė (VDA KDF) „Kairysis Nemuno krantas – Kauno miesto urbanistinės struktūros dalis.
Žemoji Freda – artimiausia Kauno miesto centro plėtros zona, tačiau
funkcionuoja nepilnavertiškai. Iškeliama kairiojo ir dešiniojo Nemuno
krantų sujungimo ir upės integravimo į miesto urbanistinę struktūrą
problema.
Urbanistinė idėja: Vienintelės teritorijoje H. ir O.Minkovskių gatvės
ašis papildoma skersiniais ryšiais su upe. Pramoninė funkcija keičiama į
gyvenamąją ir mišrią. Gatvė ties malūno sandėliais nuleidžiama po žeme.
Formuojama upės įlanka su valčių prieplauka, suformuojamas teritorijos
branduolys su jaukia žaliąja poilsio oaze kurią supa restauruoti
pramoniniai ir šiuolaikinės architektūros objektai. Kūrybinių industrijų
projektai užtikrinantų šios vietos patrauklumą.
Architektūrinė idėja: Stačiakampės formos sandėlių ritmiškas
išsidėstymas erdvėje formuoja charakteringą šios teritorijos urbanistinį
užstatymą. Teritorijos pagrindinė jungtis – ekspozicijų aikštės ašis,
jos tąsoje projektuojamas „Judesio išraiškos centras“ , kylantis iš
vandens. Ekspresyvios struktūros statinys dominuoja aplinkoje, bet
neneigia jos, o tampa istorinės pramoninės architektūros teritorijos
komponente.
A.Šivokaitė darbe „Lietuvių bendruomenės namai Londone“, komisijos
nuomone, taikliai, motyvuotai pasirinko konteinerį, kaip architektūrinį
elementą, emigranto gyvenimo būdui atspindėti. Plūduriuojančiame
kvartale įkūnyti laikinumas, mobilumas, tam tikra socialinė, kultūrinė,
atskirtis nuo miesto, spartietiška gyvenamosios erdvės kokybė.
Asta Šivokaitė (VGTU) „Lietuvių bendruomenės namai Londone“.
Lietuvių bendruomenės
namai Londone ant vandens skirti lietuvių emigrantams bendrauti, socialinei paramai teikti,
visuomenei informuoti ir šviesti atsižvelgiant į jų specifinius poreikius.
Pasirinkta tema architektūroje neišnagrinėta, apima socialines emigracijos,
integracijos, edukacijos problemas bei apjungia alternatyvius statybos metodus:
statybos ant vandens, modulinių ir mobiliųjų statinių ypatumus. Emigranto „šaknys“ lieka
jo gimtojoje šalyje. Projektuojamas pastatas taip pat „neįleidžia savo šaknų“
svetimoje žemėje – būtent dėl to pasirinkta statyba ant pontonų. Emigrantas neturi pastovios gyvenamosios
vietos – keliauja ten, kur palankesnės sąlygos jo gyvenimui. Bendruomenės
centras turi „keliauti“ kartu su subjektu. Siekiant šio tikslo projektuojami
moduliniai pastatai, kurie gali būti lengvai surenkami ir transportuojami į
kitą šalį, o esant poreikiui jų dalys gali būti pakeistos ar papildytos
neįtakojant likusios sistemos.
Komisija įvertino ir kruopščia, gilia analize, daugialypius,
strateginius miesto plėtros aspektus nagrinėjusius, profesionaliu lygiu
išsiskyrusius urbanistinius darbus: Pauliaus Jonio darbą „Dainių
gyvenamojo rajono Šiauliuose modernizacija ir plėtra“ ir Vikos
Pranaitytės „Panevėžio centro pietinės dalies vystymo urbanistinė
koncepcija“ (VGTU).
Paulius Jonys (VGTU) „Dainių gyvenamojo rajono Šiauliuose modernizacija ir plėtra.
Darbe nagrinėjama miegamųjų gyvenamųjų rajonų problematika ir
modernizacijos metodika. Pagrindinės sprendžiamos problemos yra
socialiniai gyventojų santykiai, teritorijos funkcinė struktūra, vietos
tapatybės nebuvimas, erdvės ir užstatymo monotoniškumas. Detaliau
nagrinėjamas Šiauliuose esantis Dainių gyvenamasis rajonas, siūlomi
modernizacijos, atgaivinimo ir plėtros sprendiniai. Tai – funkcinė
teritorijos integracija, kultūrinių ir visuomeninių objektų kūrimas,
gyvenamojo elemento suformavimas (kaimynijos ir kvartalai), erdvės
koncentracija, įvairios architektūros ir akcentų prisotinimas.
Metodai yra pateikiami rajono struktūros elementų modernizacijos
programa. Joje suformuluojami universalūs sprendiniai tinkantys ir
kitiems analogiškiems gyvenamiesiems rajonams. Remiantis šia strategija
galima ženkliai padidinti vietos reikšmę ir vertę, pagerinti gyvenimo
sąlygas bei sukurti vietos kultūra ir identitetą.
Vika Pranaitytė (VGTU) „Panevėžio centro pietinės dalies vystymo urbanistinė koncepcija.
Nagrinėjamas Panevėžys, kaip poindustrinis miestas su savom stigmom
ir reprodukcijos galimybėm. Tikslas – sukoncentruoti miestą į save,
išnaudoti vidinį transformacijos potencialą, atgaivinti centrinę miesto
dalį ir taip atstatyti miesto identitetą. Miestui plėtoti numatoma
strategija – hierarchinis spindulinis centro mazgų žiedas. Visa
centrinės dalies teritorija pagal būdingas savybes išskirstoma į 10
charakteringų zonų, kiekvienoje jų numatomas prioritetinis
transformacijos mazgas – lokalus centras, kuris veiks kaip
katalizatorius tolimesniam vietos įsisavinimui. Akcentuojamos būdingos
miesto vertės [jų visuma kurs Panevėžio saviidentifikacijos simbolius].
Darbe detalizuojama pietinė centro dalis, nutįsusi tarptautine Via
baltica atkarpa per miestą. Tai pats svarbiausias reprezentacinis
koridorius, kuris šiuo metu neatitinka statuso, neformuoja laipsniškai
kintančio įtraukimo į miestą. Čia kuriamas naujas aptarnavimo mazgas –
taip skatinant teritorinę cirkuliaciją ir toliau nuo centrinio
branduolio nutolusių teritorijų integraciją. Cirkuliacija siekiama
formuojant 3 skirtingo pobūdžio įtraukimus, 3 miesto veidus, 3
skirtingus įdomius miesto gyvenimus – kultūrinę, žaliąją, komercinę
ašis.
GERIAUSIU BAKALAURO DARBU komisija vienbalsiai išrinko Donato Griniaus projektą „Kino centras Niujorke“
(VGTU), parengtą pagal realiai skelbto konkurso sąlygas. Komisijai
imponavo labai aiškiai, nedaugžodžiaujant, suformuota ir perteikta
koncepcija, įsimintina architektūrinė išraiška, tampriai susieta su
funkcine pastato schema. Šviežias, drąsus darbas savo energija tinkamai
papildytų Manheteno išklotinę.
Donatas Grinius (VGTU) Kino centras Niujorke.
Sklypas. Vanduo panaudojamas sklypo formavime. Naktį jis tampa
lauko kino teatru paplūdymyje – bendra upės pakrantės parko dalimi,
kurioje sukuriama erdvė žiūrėti kiną kitaip.
Programa. Interjero programa padalinta į tris dalis –
vertikalią įėjimo/holo erdvę, vertikalią kino salių ir laukiamųjų
struktūrą ir vartikalią išėjimo erdvę. Lauko kino fasadas – tai
monumentali ir minimalistiška forma, pabrėžianti savo tipologiją. Upės
fasadas yra permatomas, kad kino salės būtų matomos iš Manhatano.
Kino salės. Visos salės atsuktos į Manhataną, o jų ekranai
atsidaro pasisukdami pagal horizontalią ašį. Lankytojai gali mėgautis
Niujorko dangoraižių panorama prieš prasidedant filmui, o fasadas,
matomas iš Manhatano tampa kinetišku, ekranams atsidarinėjant ir
užsidarinėjant.
Bakalauro darbo privalumai – kūrybinės laisvės nevaržymas, lengva ranka,
o kartu profesionalumas išskirti ir kituose darbuose. Komisija
pastebėjo šmaikštų, konceptualų konkursui rengtą ekologiško
dangoraižio-vertikalaus daržovių parko Niujorke projektą (Martynas
Leščišinas, Šarūnas Nekrošius, VDA KDF), taip pat subtilius, šiltus
V.Vaičiulio („Gargždų sporto centras „Olimpinis miestelis“, VGTU),
Norberto Tukaj („Teritorijos tarp Vilnelės upės ir Polocko gatvės
rekonstrukcijos detalusis planas“, VGTU) darbus.
Vaidotas Vaičiulis (VGTU) „Gargždų sporto centras „Olimpinis miestelis.
Taisyklingas stačiakampio formos stiklinis tūris gaubia sporto
miestelio namukus: imtynių, gimnastikos, futbolo, baseino ir kitus
sektorius. Pastato plane stengtasi namukus dėlioti kuo laisviau, kad
pastato viduje dominuotų natūralus judėjimas. Sporto namukus juosia
olimpinis žiedas – 3 m nuo grindų lygio pakilęs bėgimo takas. Jis
naudojamas ne tik sportinei veiklai, bet taip pat atlieka apsauginę
funkciją nuo insoliacijos. Skirtingos pastato erdvės glaudžiai susietos
ir papildo viena kitą. Pastate dominuoja futbolo aikštelė, kuri
įgilinta 4 metrais. Joje vyksta ne tik futbolo rungtynes, treniruotes,
bet ir nedideli koncertai, miesto renginiai. Projektas buvo pristatytas
Gargždų miesto savivaldybės nariams ir vietos bendruomenei.
Norbertas Tukaj (VGTU) „Teritorijos tarp Vilnelės upės ir Polocko gatvės rekonstrukcijos detalusis planas.
Esama situacija: Gamtinė ir antropogeninė aplinka Vilniaus
senamiesčio kontekste tarp 71-ojo ir 97A kvartalų bei Vilnelės upės
nesudaro visumos, o aiškiai atsiskiria tarpusavyje viena kitą
ignoruodamos.
Prioritetas: Upės, miesto ir jame gyvenančių žmonių tarpusavio santykis
pagrįstas viešųjų erdvių, stiprinančių sociumą, sistema, kokybe ir
įvairove.
Sistema: Gamtinės Vilnelės upės, jungiančios Vilniaus miesto parkus, ir
miesto pesčiųjų ir dviračių takų, apimančių gyvenamuosius rajonus,
sistemos mazgas yra viešoji erdvė, papildyta visuomeninės ir komercinės
paskirties funkcijomis, būdingomis miesto senamiesčiui.
Kokybė ir įvairovė: Vilnelės upės krantinės viešojoje erdvėje kuriami
skirtingų tipų krantinės erdvių scenarijai, susijungiantys formuojamo
užstatymo išraiška ir paskirtimi. Pabrėžiamas kiekvienos erdvės
identitetas.
Martynas Leščišinas, Šarūnas Nekrošius (VDA KDF). Dangoraižis Niujorke.
Dangoraižis projektuojamas Grynviče, pietvakarinėje Manheteno dalyje,
Niujorke. Tai viena iš judriausių Niujorko teritorijų. Pagrindinė
projekto idėja – daržovių parkas. Tai viešoji vieta, kuri užsibaigia
šiltnamiu-dangoraižiu. Kiekvienas gali ateiti čia atsipalaiduoti,
priartėti prie gamtos. Daržovių parkas pratęsia Battery parką ir
uždengia Bruklino tunelį sklype, taip apjungdamas gretimas teritorijas.
Daržovės auginamos išilgai per visą dangoraižį. Mūsų projektuojamas
parkas ir dangoraižis turi dvi puses – ekologinė ir inžinerinė.
Ekologinė dalis, tai žalioji zona, vieta auginti daržovėms, o inžinerinė
dalis talpina inžinerines sistemas ir energijos generatorius, kurie
gamina energija visoms reikmėms ir gali dalintis energija su gretimai
esančiais pastatais. Pagrindinis energijos šaltinis – vėjas. Energijai
pagaminti naudojame vejo turbinas. Tunelyje automobiliai padeda gaminti
energija, sukurdami vėjo srautus. Dangoraižis išskirtinis savo
struktūra. Mikroklimatas po stikliniu fasadu padeda sutaupyti šiluminę
energija.
Vakar Energetikos ir technikos muziejuje (Rinktinės g. 2, Vilnius) atidaryta Geriausių architektūros studentų baigiamųjų darbų paroda veiks iki sausio 18 d.
Geriausių architektūros studentų baigiamųjų darbų parodos 2011 katalogas (pdf)
Tekstas: Rūta Leitanaitė
VISI PARODOS DALYVIAI
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS, ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, URBANISTIKOS KATEDRA
BAKALAURAI
Arminas Sadzevičius. Teritorijos tarp Konstitucijos prospekto, Kalvarijų ir Šnipiškių gatvių Vilniuje rekonstrukcijos detalusis planas
Milda Naujalytė. Karmelitai / Teritorijos tarp Kaunakiemio, Čiurlionio, Karo ligoninės gatvių ir Nemuno, Kaune, rekonstrukcijos detalusis planas
Norbertas Tukaj. „Teritorijos tarp Vilnelės upės ir Polocko gatvės rekonstrukcijos detalusis planas"
MAGISTRAI
Arūnas Kazickas. Klaipėdos miesto centrinės dalies ryšių su Kuršių mariomis urbanistinė koncepcija
Paulius Jonys. Dainių gyvenamojo rajono Šiauliuose modernizacija ir plėtra
Vika Pranaitytė. „Panevėžio centro pietinės dalies vystymo urbanistinė koncepcija.
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS, ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, ARCHITEKTŪROS KATEDRA
BAKALAURAI
Donatas Grinius (VGTU) Kino centras Niujorke.
Vaidotas Vaičiulis. Gargždų sporto centras “Olimpinis miestelis”
MAGISTRAI
Antanas Lizdenis. Grinvičo dangoraižis Niujorke
Asta Šivokaitė. „Lietuvių bendruomenės namai Londone“.
Jovilė Porvaneckaitės-Dagelienė (VGTU) „Skausmo miestas – skaistykla“.
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA
BAKALAURAI
Šarūnė Bagdonaitė, Šarūnas Šlektavičius. Jaltos kino studijos konversija
Evelina Klimaitė, Karolis Radžiūnas. Polifunkcinis pastatas konvertuojamoje teritorijoje. Gowanus kanalas Niujorke
Monika Matužytė. Pradinė mokykla Pašilaičiuose
MAGISTRAI
Ignas Lukauskas. Miesto parkas. Vilniaus geležinkelio stotis
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA, KAUNO DAILĖS INSTITUTAS
MAGISTRAI
Gintarė Motuzaitė. „Kairysis Nemuno krantas – Kauno miesto urbanistinės struktūros dalis.
BAKALAURAI
Martynas Leščišinas, Šarūnas Nekrošius (VDA KDF). Dangoraižis Niujorke.
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS, STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, ARCHITEKTŪROS IR KRAŠTOTVARKOS KATEDRA
BAKALAURAI
Audinga Unikaitė. Krematoriumas su kolumbariumu Kauno rajone
Ignas Kalinauskas. Šiuolaikinio meno centras Kaune
MAGISTRAI
Andrius Kenstavičius. Architektūrinės inovacijos galimybės Kauno senamiestyje. „Studentų namai“
Andrius Tebelškis. Pramonės teritorijų konversijos perspektyvos miesto upių pakrantėse
Vitalija Rosliakova. Kauno marių pramoginių laivų uosto architektūrinės rekonstrukcijos galimybės
