2009-06-08 VAUET posėdis (9)

Birželio 8 d. vykusioje Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspetrų taryboje nagrinėtas projektas „Apie 26 ha ploto teritorijos tarp Konstitucijos pr., Linkmenų, Krokuvos ir Kalvarijų gatvių detaliojo plano konceptualiosios dalies urbanistinių parametrų studija“ (SĮ „Vilniaus planas“ PV – arch. S.Motieka)

Pasak projekto rengėjų, sprendiniai buvo rengiami kompleksiškai nagrinėjant Naujojo miesto centro teritoriją iki pat Neries upės, tačiau formaliai projektas perskeltas į du ir teritorijos tarp Konstitucijos prospekto ir Neries upės raidos programa jau patvirtinta miesto taryboje.
Kadangi LAS ekspertų tarybai paupio zonos projektas nebuvo pristatytas, posėdyje pasisakyta apie visos teritorijos tarp upės ir Krokuvos gatvės sprendinius.

Atlikę Naujojo miesto centro urbanistinę analizę, autoriai padarė išvadą, jog iki šiol neefektyviai valdytos šios miesto dalies urbanizacijos rezultatas – chaotiškas, bendra vertikalių kompozicija neturi urbanistinės motyvacijos. Vertikalūs akcentai suardė komunikacinius, vizualinius teritorijos ryšius, deformavo urbanistinį audinį, hipertrofavo kvartalų dydžius, o kalvos įvaizdis nepasiektas.

Autorių teigimu, nagrinėjamos miesto dalies identiteto pagrindas yra Šnipiškių vizualiniai ir funkciniai ryšiai su Neries upe. Jie išsaugomi ir pratęsiami iki upės naują užstatymą pakrantėje suskirsčius sektoriais – kvartalinio užstatymo, būdingo Šnipiškėms, blokais.
Teritorijoje tarp Pedagoginio ir būsimo Kernavės tilto pramogų ir laisvalaikio centrą „Forum palace“, Nacionalinę galeriją ir tarp jų planuojama naują verslo kompleksą apglėbtų perimetriniai stilobatai, suformuosiantys kelis kvartalus.
Žemojoje terasoje suprojektuotas dviaukštis parteris, pasak autorių, atliktų visuomenės traukos taško vaidmenį. Į Nerį orientuotos kavinės, restoranai, parduotuvės aptarnaus žaliosios paupio zonos lankytojus.  Kad neišnyktų gamtinis paupio charakteris, architektai siūlo žemosios terasos pastatų stogus apželdinti.

Kad kol kas chaotiška naujojo miesto centro urbanistinė kalva įgautų tvarkos ir daugiaplaniškumo, autoriai pasiūlė užstatymą sudalinti į 4 skirtingo aukščio terasas. Tarp aukščiausios, formuojamos dangoraižių viršūnių, ir žemesnės, esančios pakrantėje, altitudžių siūloma formuoti tarpinę grandį, aukštinant pietinės Konstitucijos prospekto išklotinės siluetą. Žemiausią terasą sudarytų paupyje projektuojamas dviaukštis stilobatas.
Kalvos aukščiausias taškas ( „Hanner Europa“ pastatas) autorių nuomone, neturėtų būti ženkliai viršijamas. Jų nuomone, svarbiau kalvai suteikti  tankumo, o siluetui – sklandžią liniją.
Projekte pasiūlytas tiesus naujas transporto tiltas, jungsiantis Kernavės ir Mečetės gatves. Apskaičiavus būsimus transporto srautus pasirodė, jog jis būtų racionalesnis, nei Kreivasis (nuo J.T.Vaižganto iki Kernavės g.).

Ekspertai vienbalsiai pritarė, jog būtina aiškiai reglamentuoti Naujojo miesto centro užstatymą ir urbanistinės kalvos formavimą. Pritarta kalvos daugiaplaniškumo akcentavimui, nors keli ekspertai abejojo idėjos įgyvendinimo realumu.
Pasak ekspertų, Konstitucijos prospektas, Lvovo ir Kreokuvos gatvės jau dabar yra įgavusios tranzintinių gatvių pobūdį, todėl stiprinami skersiniai ryšiai padėtų joms tapti gyvybingomis miesto arterijomis, susietomis su upe.
Dalies taybos narių nuomone, „Europos“ altitudė neturi būti viršijama, kad išsaugoti Šeškinės kalvų matomumą ir išlaikyti Vilniui būdingą nestambų mastelį.  Kiti pastebėjo, jog kalvos viršūnė gali paaugti kelis metrus, tačiau tik tuo atveju, jei tai būtų išskirtinės architektūrinės vertės pastatas. Pasiūlyta daugiau dėmesio skirti šiaurinei kalvos pusei, projektuojant minkštesnį nusileidimą iki Šnipiškių.
Keli ekspertai pasiūlė kalvos siluetą projektuoti kompaktiškesnį, neišsklidusį į šonus. Jų nuomone, ypač svarbu, kad nauji pastatai prie Nacionalinės galerijos ir „Forum palace“ neviršytų dabartinių pastatų aukščio, kad nebūtų užstotos žaliosios Šeškinės kalvos.
Dėl parterinio užstatymo žemojoje upės terasoje architektų nuomonės išsiskyrė. Vieni pasisakė už žalio natūralaus šlaito išsaugojimą – jis pratęstų Šeškinės šlaitų, Senvagės žalumos juostą iki upės. Kitų nuomone, dabartiniai parkingai paupyje nėra geriausia išeitis, paupio lankomumą pagerintų traukos objektai, tačiau reikėtų geriau apgalvoti, koks galėtų būti žemosios terasos užstatymas. Tačiau, pabrėžė ekspertai, visoje teritorije stilobato maksimalus aukštis turėtų būti reglamentuotas.
Dauguma pasisakė už pievos išsaugojimą, kuri yra populiari miestiečių poilsio vieta, o taip pat tarnauja kaip scena urbanistinės kalvos apžvelgimui.
Įvertinę dangoraižių sutankėjimą ties Lvovo ir Krokuvos gatvėmis, ekspertai įžvelgė būsimas transporto problemas, suabejoję neplačių gatvių pralaidumu piko metu.
Tarybos nuomone, projektas nėra baigtinis, ir jame trūksta nemažai atsakymų, pavyzdžiui, dėl užstatymo ties “Forum palace”. Dauguma pritarė minčiai, jog projektas galėtų tapti pagrindu architektūriniams konkursams tam tikrose teritorijos dalyse rengti. Taip pat pasigesta tęstinumo, ankstesnių šiai teritorijai rengtų projektų sprendinių atspindėjimo. 

Komentarai

• leo|2009.06.26 22:31
  Matyt,vel reikes kviesti Zaha Hadid ir Vilniaus centrui suprojektuoti.
• Vitalijus|2009.06.17 13:21
  Labai gerai pastebeta del gatviu strukturos...
  siuolaikiniu erdviu is vis nesimato....
  komercinis absurdas......bet krizes metu ir net sitat pasiteisinimas menkas ...
  architektu darbo beveik nesimato.tarsi
  potencialus investorius sako kaip bus.o architektas tik paiso kad ekspertize praeit...
  gerai kad kalva bent kiek sutvarkyta.....bet tai labai menkas rezultatas
• sg|2009.06.16 13:31
  Atrodo keistai, kad Naujas Miesto CENTRAS kazkodel turi atkartoti sena Snipiskiu uzstatyma kvartalais... barakais.. Jeigu tai naujas centras tai ir turi buti centras su aikste, su erdvem zmonems, su kazkokia organizuota logika, dabar kankinamas kazkoks kalvos ivaizdis, kur 10 metru auksciau ar zemiau nieko nereiskia, sitoj vietoj turi buti aiski subordinacija ir aiski kulminacija ko nepasieksi atskirais vienodais kvartalais, seskynes kalvos, tai beveik horizontali linija kazkur toli, nei ji kazkokia dramatiskai israiskinga, nei aktyvi, kuo naujas centras bus vertikaliai aukstesnis tuo jis bus stipresnis. Turi atsirasti vidinis naujo centro gyvenimas, gatviu tinklas isiliejantis i aikstes, dabar deja, teisingai pastebeta, kad bus tranzitinis rajonas, kuriame nebus jokio noro ir galimybes nei sustoti, nei kazka veikti.
• Vitalijus|2009.06.15 11:16
  Tokioi vietoi tikrai reikia konkurso.ir ne vietinio o pasaulinio.....
  nes kitaip tai jau daugiau provincialumo pozymis........o kur demokratija?demokratiskas procesas architekturoje?
  nesinori kad salis ir miestas kur gimiau ir isaugau tapru atsilike provincija...
• a|2009.06.13 22:40
  Pritariu 'manau' ir galiu tik pridėti, kad tokių 'kalvų formavimas' yra visiškas pseudoarschitektūrinis lochatronas ir absoliuti falocentrizmo išraiška.
  
  Jei galvos tuščios ar pilnos kokios tai kitos substancijos, tai jau pats metas skelbti tikrai tarptautinį, o ne švogerinį konkursą, surasti tinkamai(-iausioms) urabinistinėms, o ne lochatroninėms idėjoms !
  
  Ačiū už dėmesį.
• archkolega|2009.06.12 13:38
  Urbanistiniai konkursai Vilniuje (ir ne tik) tiesiog būtini.Gal net tarptautiniai.Bet be jokių konkurso dalyvių psichinės sveikatos ar teistumo pažymų,įmonių atestatų,kaip Lukiškių aikštės konkurso atveju (kad neapsijuoktume prieš pasaulį).Tada galima tikėtis individualesnių sprendimų.
• manau|2009.06.11 19:40
  Tokiose Vilniaus vietose turėtų būti rengiami atviri architektūriniai-urbanistiniai konkursai,nes didelės valdiškos (ir nevaldiškos) struktūros nesugeba pasiūlyti originalių sprendimų.Iš konkursui pateiktų sprendimų būtų galima atrinkti optimaliausią.Be mechaniškos "kalvos", daugiau čia nieko nėra.Kur šiuolaikiniai urbanistiniai sprendimai,polėkis,fantazija?Deja, to nerasta.
• Egis|2009.06.11 19:29
  Kad tik dėl nuo "dangoraižių" krentančio šešėlio nenudžiūtų medžiai Šeškinės kalvose, kitaip briedžiams ir erkėms nebus kur gyventi :) Iš visų keturių vizualizacijų niekaip neįsivaizduoju, kaip gali būti užstojamos tos kalvos, tai juk keli pastatai, kurie tik nuo Gedimino kalvos yra viename fone su maža dalimiŠeškinių kalvomis...Kažkoks mistinis lietuvio ir medžio dvasinis ryšys likęs nuo pagonystės laikų.
• Saulius|2009.06.10 19:13
  Labiau į architektūrinę karpą panašu.

Vardas, Pavardė El. paštas

Komentaras

Siųsti

Visi laikai yra privalomi

E-mail: