Artėjant, iš pradžių pastato net nesimato. Po kelių akimirkų tarp aukštų sužėlusių parkelio medžių įžvelgi lengvą baltų kolonų ažūrą, pagrindinio įėjimo stiklo sieną, atspindinčią aplinką. Pagrindinis skvero takas atveda į didžiulę lauko erdvę po aukštai pakibusiu plastišku šviesaus betono stogu. Šis pastato “prieškambaris” – tai tarpinė vieta tarp “lauko” ir “vidaus”. Erdvės dvilypį charakterį dar stiprina po stogu patalpinti du cilindriniai parduotuvių paviljonai (vienas stiklinis, kitas – iš balto tinklo) ir atsvara jiems – skylės betoniniame stoge, pro kurias į dangų šakas tiesia subrendę medžiai.
Viduje, jeigu turi laiko, gali pabindzinėti po kelias parduotuves, o jei ne – eini tiesiai iki perono salės, nusiperki bilietą ir, pro didžiulę stiklo sieną pamatęs savo autobusą, išeini į lauką ir sėdi į jį.
Paprasta, bet kruopščiai apgalvota ir kokybiškai įgyvendinta. Nedidelis savo gabaritais, bet ypatingas kokybiškos architektūros patyrimas. Ne, mes nesame Šveicarijoje, Portugalijoje ar Japonijoje. Mes – Vilkaviškyje, miestelyje, kuris neseniai atidarė savo naująją autobusų stotį. Apie ją laidoje kalbėsimės su stoties projekto autoriumi architektu Gintaru Balčyčiu.
Laidos klausykite 2020 m. liepos 30d. 14:35. Pilno pokalbio vaizdo įrašo ieškokite archyve: http://www.ziniuradijas.lt/laidos/reikia-architekto
