Prieš 12 metų Vievyje įkurtame Lietuvos kelių muziejuje šiandien ankšta – įspūdingi eksponatai nebetelpa esamuose pastatuose, stinga patalpų naujoms funkcijoms. Nusprendus statyti naują kompleksą, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos jam išrinko kalvoto reljefo 5 ha ploto sklypą prie pat magistralės Vilnius-Kaunas, netoli Abromiškių posūkio.
Geriausiam projektui išrinkti buvo paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas.
Pagal konkurso užduotį, muziejuje turi tilpti dokumentų ir eksponatų (kelių mašinų, įrengimų) demonstravimo salės (iš viso apie 3000 m2), administracijos kabinetai, archyvo, ūkinės patalpos skirtos smulkiam eksponatų restauravimui, bendrabučio tipo kambariai svečiams bei 100-150 vietų posėdžių salė.
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Valstybės turto skyriaus direktoriaus Juozo Kondroto, muziejus turėtų būti matomas ženklas, intriguosiantis savo architektūra ir kviesiantis važiuojančius magistrale užsukti.
Be pastato, konkurso dalyviai turėjo suprojektuoti lauko ekspoziciją su apžvalgos aikštelėmis, vandens telkiniu, panaudojant išraiškingą reljefą, numatant apželdinimą, suplanuojant takus.
Tačiau jau šiandien kyla abejonių, ar tokios programos pakaks. Muziejus užsimena apie naujų eksponatų (kuriems reikės papildomos vietos) įsigijimą ir veiklos papildymą įvairiais edukaciniais žaidimais, mokymais, pasitelkiant naujausias technologijas, kurioms reikalingos specifinės patalpos. Logiška manyti, kad konkurso užduotyje prašyta suprojektuoti virtuvėlė būtų pakeista į galingesnių pajėgumų maitinimo įstaigą.
Įdomaus, netradicinio objekto konkursas sulaukė 7 pasiūlymų – labiausiai tikėtina, jog skelbimas apie konkursą, paskendęs kitų skelbimų apie viešuosius pirkimus šūsnyje, prasprūdo pro daugelio Lietuvos architektų akis.
Lietuvos architektų sąjungai pasiteiravus konkurso medžiagos ir daugiau informacijos, paaiškėjo, jog organizatoriai nežinojo apie galimybę bendradarbiauti rengiant konkursą, o būtų mielai pasinaudoję profesionalia pagalba.
Viešųjų pirkimų įstatyme apie būtinybę organizuoti architektūros konkursus visuomenei svarbių objektų projektams neužsimenama, ši tradicija mezgasi lėtai (pavyzdžiai – pernai įvykę Utenos piliakalnio, Anykščių medžių lajų tako konkursai). Viešojo sektoriaus plotmėje stinga informacijos (Lietuvos kelių muziejaus konkurso atveju) bei supratimo apie atviro architektūrinio konkurso svarbą ir jo suteikiamas galimybes išsirinkti geriausią pasiūlymą iš daugelio idėjų.
Kita vertus, nors įstatymas nedraudžia projektą rinkti pagal kokybės, o ne kainos kriterijus, architektūrinis konkursas reiškia papildomas išlaidas ir laiko, energijos sąnaudas, todėl dažnos valstybinės institucijos yra vertinamas skeptiškai.
Lietuvos architektų sąjunga laikosi nuostatuose įtvirtinto principo dalyvauti tik tuose konkursuose, kuriuose ji bendradarbiauja nuo pradžios (konkurso užduoties, sąlygų formavimo) iki galo (konkurso nugalėtojų išrinkimo), taip užtikrinant kokybės kontrolę. Kadangi Lietuvos kelių muziejaus viešųjų pirkimų konkurso procesas jau pasiekęs finišo tiesiąją, LAS jame išliks tik stebėtoja.
Vertinimo komisijoje architektų nebus – ją sudarys Susisiekimo ministerijos, Kelių direkcijos ir Lietuvos kelių muziejaus atstovai. Profesionali architekto pagalba bus pasitelkta recenzuojant darbus: prisijungti prie Elektrėnų vyr. architekto ir Lietuvos kelių muziejaus direktorės pakviestas architektas R.Palekas.
Darbus komisija vertins pagal landšaftinį-urbanistinį sprendimą, visuomeninės, kultūrinio poilsio ir bendravimo funkcijos integravimą, funkcionalumą, projektuojamų želdinių motyvaciją.
Konkurso rezultatus planuojama paskelbti vasario pradžioje. Pirmosios vietos laimėtojui (kuris, pagal sąlygas, gali būti ir neišrinktas) bus skirta 20 000 litų premija, antrosios vietos laimėtojui – 10 000 Lt, trečiosios vietos laimėtojui – 5 000 Lt, o dviem paskatinamosioms premijoms – po 2 000 Lt.
Tekstas: Rūta Leitanaitė
Darbai:
000032
007374
181222
610879
888888
904961
926043
