Kas vyko?
Rugsėjo 24 d. Lietuvos architektų sąjungoje pristatyti AB „Lietuvos geležinkeliai“ inicijuotų stoties rajono pertvarkos architektūrinių urbanistinių kūrybinių dirbtuvių rezultatai – ekspertų grupės pristatė savo dabartinės situacijos vertinimą ir ateities vizijas. Dirbtuves organizavo Lietuvos architektų sąjunga, projekto koordinatorė – Inga Urbonaitė-Vadoklienė.
Šios dirbtuvės – pirmas žingsnis įgyvendinant „Vilnius Connect“ projektą, kuriuo ketinama pertvarkyti Vilniaus geležinkelio stoties teritoriją ir joje įkurti modernų daugiafunkcį mobilumo, verslo ir laisvalaikio centrą, išplėsti pėsčiųjų ir žaliąsias erdves, pagerinti Naujininkų rajono jungtį su Naujamiesčiu ir Senamiesčiu ir integruoti stočių rajoną į miesto audinį.
Dirbtuvėse dalyvavo Lietuvos ir užsienio architektų urbanistų komandos: Bauland, Do Architects, MGMP, MMAP, Pupa, Outofbox, Unitectus, taip pat buvo įtraukti Savivaldybės, Geležinkelio ir Autobusų stočių atstovai, aplinkinių bendruomenių aktyvistai, projektų vystytojai, architektūros studentai. Šiek tiek anksčiau kūrybinės dirbtuvės buvo surengtos vaikams.
Kas pasiūlyta?
Ekspertų vizijos gana skirtingos, tačiau daugelis siūlo apriboti viešojo ir privataus transporto matomumą priestočio erdvėje. Taip pat pristatymus jungė žaliųjų erdvių kaip oazių ir jungčių poreikio šioje teritorijoje išryškinimas, pėsčiųjų ir dviratininkų prioritetizavimas, būtinų tiltų pavertimas ne vien transporto infrastruktūros objektais, bet ir gyvomis viešosiomis erdvėmis. Tam pasitarnautų ir pasiūlytas Pelesos gatvės transporto eismo perkėlimas į geležinkelio bėgių lygį, dabartinei gatvei suteikiant pėsčiųjų alėjos statusą ir taip kuriant naują traukos zoną su pietine teritorijos dalimi besiribojančioje Naujininkų teritorijoje.
Dar viena populiari idėja – glaudžiau integruoti geležinkelių, įskaitant ir Rail Baltica, tarpmiestinių autobusų ir miesto viešojo transporto eismą, galbūt net perkeliant autobusų stotį į dabartinę geležinkelio stoties teritoriją. Toks sujungimas būtų labai patogus keliautojams, ypač – keičiantiems transporto rūšį. Toks mazgas natūraliai trauktų ir verslą bei viešąsias paslaugas.
Naujos statybos objektai daugiausia siūlomi rytinėje ir ypač vakarinėje bei šiaurės vakarinėje teritorijos dalyje, čia jie galėtų būti aukštesni nei dabartinis aplinkinių teritorijų užstatymas. Dalis dabartinių pastatų, pavyzdžiui, remonto depas, tiktų konversijai. Viena iš idėjų – atkurti arba paženklinti teritorijoje buvusį istorinį gatvių tinklą.
Kas toliau?
Šių rekomendacijų pagrindu numatoma parengti keletą teritorijos vystymo variantų ir juos patikrinti atliekant strateginio poveikio aplinkai (SPAV) vertinimus iki 2020 m. vidurio. Taip pat bus vykdomos sociologinės apklausos, veiks kūrybinių dirbtuvių ekspertų grupė, bus papildomai vertinama aplinkinių teritorijų viešųjų erdvių būklė ir jų potencialas, vyks viešosios diskusijos. Atskirų objektų architektūriniai konkursai bus rengiami tik apsisprendus dėl bendros teritorijos struktūros idėjos. Teritorijos detalusis planas numatomas teikti tvirtinti iki 2021 m.
Šiuo metu rengiamas kūrybinių dirbtuvių idėjas išsamiai pristatantis leidinys.
DO Architects, Unitectus
