Projekto „Jungtinio gyvybės mokslų centro sukūrimas“ įgyvendinimui pagal suderintą pirkimų planą atviro konkurso būdu
buvo perkamos „Jungtinio gyvybės mokslų centro projektavimo ir statinio
projekto vykdymo priežiūros paslaugos“. Iš viso buvo gauti 3
pasiūlymai.
Darbus vertino projektinių pasiūlymų vertinimo komisija (G. Blažiūnas,
T. Balčiūnas, A. Blotnys, S. Kuncevičius, J. Pakšienė, A. Ratkevičius,
J. Lazutka), atsižvelgusi į recenzentų (G. Paslaitis, V. Merkevičius, M.
Pakalnis) nuomonę.
Suskaičiavus vertinimo komisijos balsus, geriausiu projektiniu pasiūlymu
pripažintas UAB “Paleko ARCH studija” ir UAB “Cowi Lietuva” pateiktas
darbas 114477 (arch. R. Palekas, P. Išora, J. Grinevičius, A.
Dovydavičiūtė), surinkęs 1,13 balų.
Vertinimo komisijos komentaras. Aiški ir lanksti planavimo
schema, lengvai pasiduodanti patalpų transformacijai pagal kintančius
poreikius. Verslo inkubatoriaus patalpos suprojektuotos kaip papildomi
pastato aukštai, tačiau nesunkiai gali būti perprojektuotos į priestatą,
nekeičiant siūlomos pastato architektūrinės išraiškos.
Aikštės paviršius pritaikomas skirtingoms funkcijoms – jis horizontalus
ir nesuskaidytas perkritimais, tačiau trūksta ryšio tarp pastato holo
vidiniu erdviu ir aikštės. Pastatas atsiriboja nuo labai svarbus objekto
– aikštės, medžių užsodinimu, įgilinimo tarp aikštės ir pastato.
Neišnaudota galimybė vasaros metu kavinei funkcionuoti aikštės erdvėje.
Patalpų grupių lokalizacija pastate gali būti lengvai keičiama, tačiau
kelia abejonių galimos su atriumu susijusios eksploatacijos ir
priešgaisrinės saugos problemos, taip pat ne visur apgalvoti gaisrinės
saugos sprendimai, pvz., evakuacija iš amfiteatrinių auditorijų.
Palyginti nedidelis ir kompaktiškas pastato užstatymo plotas ir
santykinai nedidelis liftų ir laiptinių skaičius sąlygoja atitinkamą
išorinių sienų plotą, kas pigintų statybos ir eksploatacijos kaštus.
Pastatas lakoniškai komponuojamas iš keturių ramiu ir aiškiu tūrių,
užleidžiantis dominavimą būsimai bibliotekai. Pastato kompozicija
paprasta ir kompaktiška. Lakoniška pastato funkcinė schema sąlygoja
paprastą patalpų prieinamumą visuose pastato aukštuose. Autorių siūlomi
nauji inžineriniai sprendimai – „Žaliosios technologijos“ (lietaus
vandens panaudojimas, saulės baterijos pastato naktiniam apšvietimui),
kelia abejonių, nes gali nepasiteisinti Lietuvos klimato sąlygomis,
tačiau būtų svarstytini, detalizuojant sprendinius ir įvertinant jų
ekonominę naudą. Stiklinis pastato laboratorijų fasadas kelia abejonių
dėl energetinio efektyvumo, tačiau problemos sprendimo būdai galimi.
Projektuojamo pastato tūris savo masteliu būtų artimas ties Antakalnio
žiedu esančio naujo daugiabučio namo tūriui, todėl daugiabučio poveikis
žiūrint iš tam tikrų taškų būtų kiek susilpnintas. Siūlomos pastato
medžiagos – betonas, stiklas, metalas, medis. Atsisakoma apdailos
elementų, techninės pastato įrangą ir vidaus komunikacijas siūloma
palikti atviras. Tai leistų racionaliau panaudoti turimas lėšas. Ne
visur tas būtų įmanoma, bet daugumoje atvejų sprendimas priimtinas.
Pasiteisinanti (iš inžinierinio taško) pasirinkta Šiaurės – Pietų
orientacija. Yra numatytos komunikacijų šachtos, kurių orientaciją gali
tekti keisti projektavimo eigoje, tačiau aiškiai parodomas supratimas
apie jų būtinumą
Antroje vietoje liko UAB
“Ekoprojektas” ir UAB “Viltekta” pateiktas darbas 457888 (arch. G.
Čaikauskas, V. Venckūnienė, V. Raugala, M. Kruopys, V. Macijauskaitė, E.
Guldikauskaitė), surinkęs 1,87 balo.
Vertinimo komisijos komentaras. Pastatas komponuojamas iš atskirų tūrių išdėstytų,
vėduoklės principu, kiekvienam tūriui suteikiant atskirą funkciją.
Pirmajame plane, ties aikšte projektuojami laboratorijų korpusai, giliau
– auditorijų blokai. Visi tūriai jungiasi bendru vestibiuliu. Tūrių
dydžiai artimi savo masteliu šalia statomos bibliotekos masteliui.
Tačiau jų komponuotė sukelia „sugrūstumo“ įspūdį, jie stovi pernelyg
arti vienas kito.
Siūlomos fasadų plokštumos skaidomos vertikaliu
žaliuzių ritmu, pasak autorių, suteikiančiu pastatui lengvumo ir
primenančiu medžių kamienus. Siūloma erdvinė kompozicija iš esmės
atitinka konteksto ypatybes. Pastatas lengvai prieinamas ir
identifikuojamas, tačiau nėra akcentuotas įėjimas, didesnis dėmesys
skiriamas pastato tūrių kompozicijai. Šalia esančios aikštės terasavimas
ateityje kliudys masinių renginių organizavimui. Aikštės išklotinė
užbaigiama ne pastatu, o automobiliu parkingu.
Pastato transformacijų
galimybė minimali, kiekvienai funkcinei zonai iš esmės yra skirtas
atskiras korpusas. Jei kiltų poreikis ateityje perskirstyti patalpų
plotus tarp funkcinių zonų, to nebūtų galima padaryti. Neišspręsta
gaisrinė sauga (maži atstumai tarp korpusų). Toliau tęsiant pastato
projektavimo darbus reikėtų keisti planinius sprendinius atsižvelgiant į
gaisrinės saugos reikalavimus.
Pastatas sudėtingos planinės struktūros,
dideli atstumai tarp planuojamų korpusų, komplikuotas ir neekonomiškas
rūsio planas. Siūloma įrengti 14 laiptinių, 15 liftų. Tai smarkiai
brangintų statybos ir eksploatacijos kaštus. Dideli užstatymo ir
išorinių pastato sienų plotai, kas eksploatuojant pastatą sąlygos
didesnius energetinius nuostolius ir brangins eksploataciją. Visi
pastato tūriai jungiasi bendru vestibiuliu. Inžinieriniu požiūriu toks
sprendimas nėra blogas. Tačiau nėra numatyta techninių patalpų
viršutiniuose pastato aukštuose, (atsiradus joms ant stogo pastatas
pagal aukštingumą viršytų detaliajam plane numatyta ribinį aukštingumą).
Patalpų aukštis numatytas tik 3,5 m nuo grindų iki grindų, todėl
suprojektavus patalpų vėdinimo sistemą, įvertinus kitas po pakabinamomis
lubomis atsirasiančias inžinerines sistemas, laboratorijų aukštis lieka
per žemas.
Siūlomi kasetiniai arba sieniniai aušinimo įrenginiai.
Mikroklimato ir komforto požiūriu tai nėra šiuolaikiškiausias
sprendimas. Automobilių parkingo (siūloma įrengti antžeminį parkingą
gretimame sklype, taip išnaudojant didžiąją jo dalį) ir verslo
inkubatoriaus (numatytas ne priestatas, o papildomi pastato aukštai)
siūlomi sprendiniai neatitinka konkurso sąlygų, nurodytų techninėje
užduotyje.
Darbas 777777, kurį pateikė UAB
“Vilniaus architektūros studija” (arch. A.Asauskas, R. Kirdulis, V.
Lukoševičius, T. Noreika, E. Petkevičius, I. Lukauskas, A. Syrusas, G.
Gumenikovaitė, M. Venslavičiūtė, D. Počešiūnas, J. Vaškevičius),
vertinamas nebuvo dėl neatitikimo detaliojo plano reikalavimams ir
anonimiškumo pažeidimo.
Vertinimo komisijos komentaras. Pateikti sprendiniai neatitinka galiojančio detaliojo
plano: siūlomas pastato aukštis (47 m.) neatitinka maksimalaus galimo
pastato aukščio, nurodyto detaliojo plano reglamentuose (35 m),
užstatymo tankis atskirose reglamentinėse zonose viršija detaliajame
plane nurodytus, automobilių parkavimo sprendiniai neatitinka detaliojo
plano sprendinių. Elektroninės bylos, kuriose buvo pateiktas
projektinis pasiūlymas, buvo pažymėtos jas kūrusio asmens vardu ir
pavarde, tokiu būdu buvo pažeistas pasiūlymo anonimiškumas. Kadangi
projektinis pasiūlymas neatitinka detaliojo plano reikalavimų, jis
toliau nagrinėjamas nebuvo.
Lietuvos architektų sąjunga dalyvavo šio konkurso organizavime
prisidėdama prie konkurso sąlygų rengimo, ekspozicijos organizavimo bei
skirdama narius į vertinimo komisiją bei recenzentus. Vertinimo
komisijai pateikus savo išvadas, tolimesnę konkurso eigą lėmė Vilniaus
universiteto Viešųjų pirkimų komisija.
Vertinimo komisijos išvados buvo perduotos Vilniaus universiteto Viešųjų
pirkimų komisijai. Buvo nustatyta, kad visų konkurso dalyvių
kvalifikacija atitiko keliamus reikalavimus. Deja, išnagrinėjusi visą
pirkimo medžiagą (projektinius pasiūlymus ir kitus viešojo pirkimo
sąlygose numatytus dokumentus), Vilniaus universiteto Viešųjų pirkimų komisija priėmė sprendimą visus pasiūlymus atmesti.
UAB „Ekoprojektas“ ir UAB „Viltekta“ techninis pasiūlymas neatitiko
techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų. UAB „Cowi Lietuva“ ir
UAB „Paleko archstudija“ nepateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimo. UAB
„Vilniaus architektūros studija“ nepateikė pasiūlymo galiojimo
užtikrinimo ir techninis pasiūlymas neatitiko detaliojo plano
reikalavimų.
Siekdamas įgyvendinti minėtą projektą laiku, racionaliai panaudoti
paramos sutartyje numatytas lėšas ir užtikrinti sąžiningą idėjų
konkurenciją, Vilniaus universitetas mano, kad „Jungtinio gyvybės mokslų
centro projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų
pirkimą“ toliau būtų tikslinga vykdyti neskelbiamų derybų būdu, į jas
pakviečiant visų trijų konkursui pateiktų darbų autorius, sudarius
jiems galimybę pataisyti pateiktus projektinius pasiūlymus.
