Lietuvos architektų sąjunga

Vilnius tankėja gyvenimu

Daugiabučio gyvenamojo namo Architektų g. 152B projektiniai pasiūlymai detaliajam planui rengti (autorius – D.Osteika).

Sovietmečiu pripažinti pavyzdiniu rajonu, Lazdynai ir šiandien laikomi
vienu iš labiausiai vykusių urbanistinių gyvenamosios statybos projektų,
įgyvendintų Vilniuje ir Lietuvoje. XX a. 7-ajame dešimtmetyje
pastatytas rajonas, už kurį jo autoriai architektai V. E. Čekanauskas,
V. Brėdikis, V. K. Balčiūnas, G. Valiuškis bei inžinieriai A. Kleinota
ir V. Šileika 1974 m. buvo apdovanoti valstybine Lenino premija, tuomet
paskubomis kilusių masinės statybos kvartalų kontekste išsiskyrė
unikalia funkcine ir erdvine kompozicija, pritaikyta prie gamtinio
konteksto, komfortiška, estetiška lokalia aplinka, patrauklių
rekreacinių erdvių sistema ir socialine infrastruktūra.

Šiandien Lazdynų rajonas nebepulsuoja ankstesne gyvybe ir patrauklumu;
pastatai susidėvėjo, lokalūs socialiniai, aptarnavimo centrai
nebeveikia, kai kurie jų išvis dūla apleisti. Lazdynų gyventojai sensta,
jaunų naujakurių – palyginti nedaug. Specialistai sutinka, jog
Lazdynams būtina atsinaujinti: ir fiziškai, renovuojant namus, ir
funkciškai, papildant rajono programą paslaugomis bei darbo vietomis.
Tačiau įterpti naują elementą į išbaigtą, aiškią urbanistinę struktūrą
ir kompoziciją, ją ne pabloginant, o papildant, nėra paprasta.

Naują daugiabutį Lazdynų centre, tiesiai už rajonu simboliu laikomos
„Ryto“ skulptūros (G.Karalius) projektuojantis architektas D. Osteika
prišliejo prie esančio apleisto kultūros centro pastato. Pasak
autoriaus, 7aukštų tūrio, blokuoto prie žemo ilgo senojo korpuso,
sprendimas atitiktų Lazdynams būdingą kompoziciją iš horizontalių ir
vertikalių akcentų.

Pritarę, jog Lazdynų rajono atnaujinimas būtinas, o tūrio atsiradimas
sklype greta kultūros centro – galimas, ekspertai pabrėžė, jog tik
kompleksinis projektas, apimantis ne tik aktualų sklypą, bet ir visą
centro kvartalą (kartu su kultūros centro ir šiuo metu prekybai
naudojamu korpusais, viešosiomis erdvėmis) būtų tinkamas kelias Lazdynų
aplinkos pagerinimui. Priminę, jog ir Vilniaus bendrajame plane iki 2015
m. gyvenamųjų kvartalų atnaujinimo srityje numatytas kompleksinio
planavimo prioritetas, ekspertai pasiūlė inicijuoti visų Lazdynų centro
pastatų savininkų bendradarbiavimą rengiant bendrą rekonstrukcijos
koncepciją. Nuo proceso neturėtų nusišalinti ir Vilniaus miesto
savivaldybė, kurios pareiga yra rūpintis visiems palankia ir prieinama
fizine aplinka bei socialine gerove. Ir ne tik šiame konkrečiame
projekte – turėtų būti sukurta gyvenamųjų rajonų atnaujinimo bendra
sistema, užtikrinanti visuomenės ir investuotojų interesus
atitinkančius, aplinką gerinančius sprendimus, spartinanti, o ne
stabdanti gyvenamųjų rajonų regeneracijos procesus.

Komentuodama svarstymui pateiktą daugiabučio projektą, taryba
rekomendavo, jog vis dėlto logiškiausia būtų stiprinti aptarnavimo,
komercinę Lazdynų centro funkcijas, tačiau galbūt bendroje komplekso
vizijoje atsirastų vietos ir papildomai gyvenamajai.
Naujo tūrio komplekso parametrai ir įkomponavimas, ekspertų nuomone,
turėtų labiau atitikti Lazdynų rajono urbanistinius kompozicinius
principus – labiau nei blokuotas vidutinio aukščio tūris čia derėtų
atskirai stovinti vertikalė, siekianti 12 ar 16 aukštų, analogiškai
kitiems rajono akcentams. Sprendimas atitraukti tūrį nuo kaimyno taip
pat išsaugotų esamus svarbią Lazdynų vizualinę ir funkcinę ašį –
pėsčiųjų taką, vedantį televizijos bokšto link.

Be to, ekspertų nuomone, rengiant projektą derėtų į procesą įtraukti ir su sprendiniais supažindinti ir Lazdynų rajono autorius.

 

 

Vienbučio gyvenamojo namo Žiemgalių g. 11 projektiniai pasiūlymai (autorius – E.Adomonis)

Vienas seniausių ir prestižiškiausių Vilniaus rajonų – Žvėrynas – žavi
gyventojus ir lankytojus savitu urbanistiniu charakteriu, kuriam
būdingas smulkus gatvių tinklas, mažaaukštis taškinis užstatymas,
smulkus ir vidutinis mastelis, medinė architektūra, žaluma.

Šie bruožai būdingi pietinei rajono daliai, kuri turi vietinės reikšmės
urbanistinio paminklo statusą ir yra saugoma. Gi šiaurinės Žvėryno
dalies istorija – kitokia. Joje kūrėsi miestan atvykę neturtingi
naujakuriai, vyravo chaotiškas menkaverčių pastatų užstatymas, todėl
vertingo urbanistinio istorinio pagrindo nėra. Būtent šioje dalyje,
Žiemgalių gatvėje, planuojama statyti dviaukštį individualų namą. Pasak
projekto autoriaus architekto E. Adomonio, atliepiant pietinės Žvėryno
dalies urbanistines tradicijas, vilos tipo pastatas kiek atitrauktas nuo
gatvės, o nuo gretimo sklypo atskirtas rajonui būdinga ugniasiene.

Vis dėlto Vilniaus miesto savivaldybė, sunerimusi, jog pastatas savo
stilistika nepakankamai darniai įsilieja į urbanistinį Žvėryno
kontekstą, paprašė Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos
pareikšti nuomonę.

Projektui didelių pastabų neturėję ekspertai daugiau nuostabos išreiškė
dėl savivaldybės abejonių ir iniciatyvos. Anot tarybos, artimiausioje
sklypo aplinkoje ir apskritai šioje Žvėryno dalyje vyrauja tokia
tipologijų, mastelių, formų ir stilistikos įvairovė, jog reikalavimas
siekti didesnės stilistinės darnos su kontekstu neturi nei svarių
argumentų, nei aiškių nuorodų, prie ko reikėtų derintis. Tarybos
nuomone, naujas pastatas tvirtai „įtupdytas“ į urbanistinį tinklą, jo
mastelis ir tipologija atitinka žvėrynietiškas charakteristikas, o
kokybiška architektūra nedviprasmiškai atspindi savą laikmetį.

Apibendrindama projekto problematiką, taryba pabrėžė savo nuolatinę
nuostatą, jog nauja architektūra Žvėryno rajone turėtų žymėti šį
laikmetį, atsisakant istorizmo formų stilizacijos.

 

Tekstas: Rūta Leitanaitė

Iliustracijos: www.architektusajunga.lt

Kontaktai

Lietuvos architektų sąjunga
Kalvarijų g. 1, 09310 Vilnius, Lietuva

Tel.: (8~5) 275 6483
El. paštas info@architektusajunga.lt

Juridinio asmens kodas: 191934984
PVM mokėtojo kodas: LT 919349811

Plačiau…

Užsiprenumeruokite naujienlaiškį

Artimiausi renginiai

Šiuo metu nėra artimiausių renginiai.

Archyvai

Atgal