Elena Nijolė Bučiūtė
(1930 02 16 – 2010 03 12)
Užgeso viena ryškiausių Lietuvos architektūros žvaigždžių, daugelio iškilių kūrinių autorė, Lietuvos Architektų sąjungos narė, ilgametė VGTU Architektūros fakulteto dėstytoja, profesorė humanitarinių mokslų daktarė.
Ji 1947 m. baigė Rokiškio mergaičių gimnaziją. 1947–1953 m. studijavo Vilniaus dailės institute. 1953–1975 m. buvo Miestų statybos projektavimo instituto architektė, 1968 m. apgynė architektūros mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1976 m. buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto (nuo 1991 m. VGTU) dėstytoja, docentė (1982 m.), nuo 1989 m. profesorė. 1994 m. tapo individualios N. Bučiūtės kūrybinės studijos vadove, parengė daugiau nei 50 projektų. Svarbesni jų: Žemėtvarkos projektavimo instituto rūmai, 1967 m.; Baldų paviljonas parduotuvė Vilniuje (1968 m.) ir jos renovacija parduotuvei „Maxima“ 2000 m; Valstybinio plano komiteto pastatas (dab. Ūkio ministerija), 1973 m.; Operos ir baleto teatro rūmai, 1974 m.; Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabo pastatas 1998 m.; VGTU biblioteka 1998 m.; Buitinio aptarnavimo centras, Naujoji Vilnia, 1988 m.; Rokiškio Nepriklausomybės aikštė, 1999 m.; N.Bučiūtė parengė Ukmergės (1963 m.), Rokiškio (1964 m.) gyvenamųjų rajonų, kolūkių gyvenviečių išplanavimo projektų. 1974 m. jai buvo suteiktas nusipelniusios architektės vardas, 1980 m. įteikta valstybinė premija, 1989 m. pripažinta liaudies architekte, 2000 m. buvo apdovanota Lietuvos Architektų sąjungos Architektūros riterio kryžiumi.
Profesorė nenuilsdama tobulino studijų programas, kėlė studijų kokybę, puoselėjo studentų bei doktorantų kūrybingumą. Nijolę Bučiūtę mylėjo ir gerbė ne viena jos ugdytų studentų karta. Buvę mokiniai prisimena ir didelį reiklumą, ir siekį skatinti individualią raišką, darbštumą. Profesorė buvo autoritetingas vedlys ne tik studentams. Kolegos – vyresnės kartos architektai, išugdyti jaunesnieji – ją vertino kaip unikalų reiškinį visame Lietuvos architektūros kontekste, kaip išskirtinę asmenybę ir vienintelę projektuojančią architektę, turinčią profesorės vardą ir mokslų daktarės laipsnį.
Dėl visų gerbiamos, mylimos, nepakartojamos profesorės Elenos Nijolės Bučiūtės netekties giliai liūdi visa Lietuvos architektų bendruomenė.
Velionė pašarvota Antakalnio laidojimo namuose (Antakalnio g. 124). Karstas išnešamas 2010 03 15, 15 val. Laidotuvės įvyks Rokantiškių kapinėse.
