Prieš bene keturis dešimtmečius pusiasalio prieš Trakų pilis ir senamiestį pakrantėje pastatyta Trakų „Žalgirio“ irklavimo sporto bazė (arch. Nijolė Milčiūnienė , projektas – 1974 m.) šiandien virtusi tikru pastatu-vaiduokliu.
Griūvantį pastatą ketinama remontuoti ir paversti aštuoniais svečių
apartamentais. Pagal architekto T.Eimulio („JAD“) projektą bazės pastatų
tūriai ir išraiška, spalvinė gama nekistų, būtų naudojamos analogiškos
originalioms apdailos medžiagos.
Nors pagal projektą būtų apsiribota kapitaliniu remontu, Trakų
nacionalinio parko, kurio teritorijoje pastatas yra, vadovybė sunerimo,
stokodama aiškaus atsakymo, kas atitiks su pastatais ateityje ir,
svarbiausia, ar bus išlaikyta visuomenei prieinamos rekreacinės
teritorijos paskirtis.
Kol kas irklavimo bazė nėra įtraukta į kultūros vertybių registrą, nėra
nustatytos ir įvardytos jokios vertingosios savybės, todėl iki šiol
neaiški pozicija – ar pastatas vertas išsaugoti kaip savo laikmečio
architektūros pavyzdys? Kokios jo savybės yra vertos būti išsaugotos? Be
to, pakrantėje stovintis pastatas yra matomas svarbiose Trakų
panoramose, todėl Vilniaus architektūros urbanistikos ekspertai taip pat
buvo paprašyti pateikti savo nuomonę ir apie bazės vizualinį poveikį
kraštovaizdžiui.
Daugumos ekspertų nuomone, Trakų irklavimo bazė „Žalgiris“ savo
architektūrine išraiška, urbanistiniu komponavimu yra įdomus sovietmečio
architektūros Lietuvoje pavyzdys, puikiai reprezentuojantis to
laikmečio architektūros kryptis, madas, vertybes. Todėl kol kas jo
struktūra, proporcijos, formos, išraiška turėtų būti išsaugotos, o
ateityje derėtų svarstyti ir jo kai kurių savybių įtraukimą į kultūros
paveldo vertybių registrą (pagal įstatymą pastato įtraukimas į registrą
svarstomas, kai jam „sueina“ 50 metų).
Sudėtingiau vertinamas aspektas – pastato vizualinė įtaka
kraštovaizdžiui. Nors tūrių blokavimas nėra būdingas kontekstui ,
komplekso aukštis, mastelis, užstatymo tankis Trakų senamiesčio
aplinkoje nerėžia akies. Daugiausia diskusijų kėlė ir tebekelia
blizgantis stogas, ištisine linija įsirėžęs į minkštą pakrantės žalumos foną. Tačiau, ekspertų nuomone, stogo agresyvų vizualinį poveikį
galima nesunkiai neutralizuoti šiuolaikinėmis priemonėmis (panaudojant
apželdintas plokštumas, dangas, jomis suskaidant stogo plokštumą).
Pabrėžę, jog užtikrinti viešąjį interesą teritorijoje – prioritetas,
ekspertai pasiūlė užtikrinti ne tik laisvą pėsčiųjų judėjimą
teritorijoje, bet ir patekimą iš ežero, įrengiant viešą prieplauką
jachtoms.
Tekstas: Rūta Leitanaitė
Iliustracijos: www.architektusajunga.lt
