Vienintelis Vilniuje išlikęs brandžiojo baroko ansamblių – XVII a. pabaigoje statyti Sapiegų rūmai – šiuo metu yra permainų epicentre. Pagal 2012 m. pradėtą Kultūros paveldo vykdomą rekonstrukcijos projektą rūmų pastatas 2014 m. atvers duris kaip visuomeninis centras, skirtas įvairiems kultūriniams renginiams.
Atnaujinus rūmų pastatą, bus sprendžiama, ką daryti su barokiniu parku, skiriančiu rūmus nuo judrios Antakalnio gatvės. Tuo tarpu visai šalia jo planuojamas šiuolaikinės architektūros inkliuzas. Tarp Antakalnio gatvės ir Sapiegų parko tvoros, netoli komplekso vartų, „Performa“ (PV – B. Tamulytė, arch. V. Starkovskis) įspraudė gyvenamąjį namą su studijos patalpomis jų pačių architektūros biurui.
Skulptūriškas, tamsiai žaliu patinuotu variu apvilktas pailgas vieno aukšto tūris aklina siena atsitvers nuo Antakalnio gatvės triukšmo, o į parką atsisuks įstiklintomis plokštumomis. Pailgas tūris gatvės pusėn nusklembtu stogu suskaidytas į 5 nevienodo dydžio segmentus, kad, pasak architektų, vizualiai atitiktų artimiausių pastatų mastelį.
Rūsio planas
Pusrūsio planas
I aukštas
Mansarda
Pjūvis
Minėdami Sapiegų rūmų ansamblio kultūrinę vertę, Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertai pabrėžė, jog ansamblio kompozicinis vientisumas turėtų būti prioritetas, todėl geriausia būtų apskritai atsisakyti statybos projektuojamame sklype. Kadangi statybos galimybė nustatyta galiojančiame specialiajame plane, bet koks naujas pastatas turėtų būti kuo diskretiškesnis ir daryti kuo mažiau įtakos ansamblio vaizdui. Lakoniška, akivaizdžiai šiuolaikiška pastato išraiška, ekspertų nuomone, iš principo yra tinkama. Tačiau, jų nuomone, namas ženkliai keičia Antakalnio gatvės vaizdą ir ypač – Sapiegos rūmų ansamblio prieigų įvaizdį. Žemesnis, mažiau matomas bei kuo paprastesnis tūris būtų svarstytinas kompromisas.
Tekstas: Rūta Leitanaitė
Iliustracijos: architektusajunga.lt
