Lietuvos architektų sąjunga nuolat primena, kad mus supanti aplinka, jos kokybė, pastatų architektūra – tai ne tik atskiro individo ar atskiro miesto vidaus reikalas. Tai – valstybės veidas, jos vizitinė kortelė. Nereikia priminti, kad kokybiška, estetiška aplinka išsprendžia daugybę socialinių problemų, ugdo pilietiškumą, patriotizmą, pasididžiavimą savo šalimi, didina turistų kiekį.
Deja, didžioji dalis atsakingų institucijų, valstybės ir savivaldybių atsakingų darbuotojų neteikia tam reikšmės. Veikiantis Viešųjų pirkimų įstatymas leidžia pamiršti minėtas sąvokas. Neabejotinai Viešųjų pirkimų įstatymas naudingas ir reikalingas taupant valstybės lėšas, tačiau taip, kaip jis taikomas architektūros srityje, nei taupo, nei padeda gauti viešą interesą tenkinantį produktą. Nors galimi ir kitokie sprendimai, valdininkams lengviausias kelias – rasti projektuotoją pagal paslaugos kainą.
Taisytina visa sistema. Tačiau kol bus tai padaryta, bent unikaliems, labiausiai matomiems ir darantiems poveikį viešosioms erdvėms bei kultūriniam peizažui projektams privalome skirti daugiau dėmesio.
Vienas iš paskutinių minėtos problemos pavyzdžių – Palangos universaliosios arenos projekto atranka. Į LAS kvietimą organizuoti architektūrinį konkursą nebuvo sureaguota, taip pat Palangos miesto savivaldybė nieko neatsakė į prašymą pristatyti jau parengtą arenos projektą viešai, visuomenei ir architektūros profesionalams. Paviešinus minėtą problemą atsakingoms institucijoms, t.y. Kultūros ministerijai, Aplinkos ministerijai, Viešųjų pirkimų tarnybai, gauti atsakymai (kurių esmė – „procedūra vykdyta nenusižengiant įstatymams, todėl nieko padaryti negalima“) parodė, kad problema iš esmės nesuprasta. Mes neteigiame, kad nesilaikoma įstatymų, mes teigiame, kad pamirštama visuomenės teisė gauti geriausią produktą, su juo susipažinti, apie jį diskutuoti.
Pagal viešai paskelbtą informaciją, neseniai Palangos savivaldybei neatlygintinai perduotas Vytauto g. 43 esantis sklypas, o Vyriausybė priėmė sprendimą ieškoti lėšų Vasaros estrados rekonstrukcijos pirmajam etapui finansuoti. Palangos mero Š.Vaitkaus teigimu, estradą norima atnaujinti iki 2013 metų, todėl netrukus bus perkamas techninis projektas. Situacija profesionaliąją visuomenę verčia nerimauti, jog vėl bus taikoma viešųjų pirkimų konkurso praktika, kai vertinama ir svarbiausiu atrankos kriterijumi yra projekto kaina, o ne projekto turinys, sprendinių kokybė.
Lietuvos architektų sąjunga džiaugiasi, jog Palangos savivaldybė ir Lietuvos valstybė inicijuoja ir remia kultūrinių, visuomeninių objektų kūrimą. Palangos vasaros estrada po rekonstrukcijos taptų vienu kurorto simbolių ir pargindinių traukos objektų, todėl jo architektūrinė kokybė – itin svarbi. Todėl pasirenkant rekonstrukcijos projektą, LAS rekomenduoja siekti maksimaliai kokybiško rezultato – statinio ir erdvių, kurie labiausiai atitiktų visuomenės, miesto ir valstybės reprezentacinius interesus. Tokį rezultatą galima pasiekti nuodugniai įvertinant įvairius sprendinius ir išrenkant geriausius – estetine, ekonomine, funkcine prasmėmis.
Lietuvos architektų sąjunga mano, jog Palangos Vasaros estrados projektui turėtų būti skelbiamas atviras architektūrinis konkursas ir yra pasirengusi bendradarbiauti jį rengiant. Deja, nesėkminga patirtis kelia pagrįstą nerimą, kad be aukštesnių instancijų „patarimo“ Palangos miesto savivaldybė šį siūlymą vėl ignoruos ir pasirinks paprasčiausią galimą kelią konkursui organizuoti.
Ši informacija išsiųsta LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei, LR Aplinkos, Kultūros ministerijoms, Viešųjų pirkimų tarnybai
